penktadienis, spalio 28, 2005

Kas į raštus nesudėta

Draugas atsiuntė man naujieną, kurią, manau, verta paskaityti. Ypač evoliucijos šalininkams ir tiems, kurie tvirtina, kad tikėti - vienas nuostolis ir absurdas(viena pataisėlė - tyrimas atliktas JAV, kur tikėjimas nesuprantamas, kaip vaikščiojimas į mišias, ar ritualų atlikimas, o kaip gyvenimo būdas).
Paradoksalu, bet tyrimai rodo - tikintys gyvena geriau. Prieštaraujate?;) Tada paskaitykite:

Ar Bažnyčios lankymas kelia ekonominę gerovę

Bažnytinių tarnavimų lankymas gali ne tik praturtinti sielą, bet ir padidinti piniginę,- pagal antradienį baigto tyrimo išvadas skelbia "Reuters".
"Dukart didesnis bažnyčios lankymas, gali padidinti įplaukas į namų biudžetą iki 9.1 procento", savo atliktoje studijoje sako Jonathan Gruber iš Masačiūsetso technologijų universiteto. Studija vadinasi "Religinės rinkos sandara, religinis bendrininkavimas ir išdavos: Ar tikėti yra gerai".
Prof. Jonathan Gruber Masačiūsetso technologijų universitete dėsto nuo 1992m., yra Nacionalinio vaikų ekonomikos biuro direktorius, taip pat vienas iš "Journal of Health Economics" leidėjų, daugelio apdovanojimų už ekonomikos tyrimus ir straipsnius laureatas, dalyvauja įvairių fondų veikloje. Dirbo Ekonominės policijos vadovo pavaduotoju.
"Tikintys patiria mažiau stresinių situacijų dėl kasdienių problemų, apsunkinančių sėkmę darbo bei vedybų rinkose; taigi yra labiau sėkmingi šiose srityse“, rašo Gruber savo studijoje, išleistoje Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro.
Lankantys bažnyčią turi geresnį išsilavinimą, didesnes pajamas, turi mažesnį poreikį socialinėms pašalpoms, lengviau įsidarbina, dažniau veda ir rečiau skiriasi. Gruber sako, kad tyrime apsistota ties baltaisiais neispanais, 25 metų ir vyresniais.

Pagal "Reuters" ir "econ-www.mit.edu" paruošė Žygimantas

ketvirtadienis, spalio 27, 2005

Pauzė

Žinot, kartais norisi pauzės.
Bent jau tam, kad išgirstum, kaip nukrenta lapas. Kad girdetum kitus, o visų pirma ir pati save. Bet tam jau reikia išminties. Kažkada galvojau, kad išmintis – tai žinios, sugrūstos į galvą, skaičiai, gramatinės formos ir filosofinės kategorijos. Tačiau dabar matau, kad išmintis – viską daryti savo laiku. O be pauzės tiesiog nesusigaudai, kur pats esi. Kai zmones pasimesdavo savo mintyse ir galvojimuose, Dovydas jiems pasakydavo: ”Žinokite, kad Viešpats yra Dievas. Jis mus sukūrė, o ne mes patys”. Pauzė.

trečiadienis, spalio 26, 2005

Apie toleranciją Lietuvoje

Pakalbėkim apie ką nors gerai pažįstamo, kad ir apie mus pačius, mūsų tautą. Tiesa, mums tik atrodo, kad pažįstam save, tačiau vos imi gilintis, tuojau gali nukristi nuo kėdės, kiek daug visokių neatpažintų objektų ir klodų yra lietuvio sąmonėje.
Pavyzdžiui, optimistai teigia, kad lietuviai yra labai tolerantiški, o pesimistai net prisimerkę iš piktdžiugos tvirtina, kad esame baisiai netolerantiški. Kurie teisūs? Manau, kad abu teisūs. Lietuviai išties yra stebėtinai tolerantiški vienu kampu – viešoms nesąmonėms.
Kad ir ką darytų valdžia ar politikai – tyku kaip kapinėse, viskas tinka. Ir mūsų tolerancija turbūt yra tiesiog iki paskutinių "trusikų" – kol valdžia jų nemauna, - visa kita manęs neliečia. Europoj nuolat kyla streiku bangos, protestai ir mitingai, o Lietuvoje tylu – dovanoja konservatoriai “Mažeikių naftą” ir dar primoka, tyla, Vilniuje Zuokas “Rubikonui” įsipareigoja mokėti net už tai, ko nėra - tyla.
Argi gali kas tvirtinti, kad esame ne tolerantiški? Jau nekalbu apie Darbo partiją, kuri statė, statė ir pastatė per 111 dienų, o jos dorasis vadas paliko postą ir pabėgo diplomo ieškoti. Ir ką? Ogi nieko, ir toliau šitos partijos reitingai labai aukšti. Va kur mūsuose glūdi tiesiog tolerancijos lobiai.

pirmadienis, spalio 24, 2005

* * *

Pakalbėkim būtuoju lauku
ir tik tariamąja nuosaka
laiko smiltim rudenį
užklojant lapus
prirašytus rašalu.
Nesinori būt savimi
atsakyti ir atsisakyti
tik matuoji
atsirėmęs
ir viskas puiku
kaip ir kiekvienoj pasakoj.

penktadienis, spalio 21, 2005

Išmintis – būti gyvam

Kažkaip vakar rašiau vienam žmogui, kaip aš suprantu išmintį ir vertę. Nieko naujo ypatingai neaptikau, parašiau tiesiog savo pastebėjimus, o pagrindinis buvo toks - kas atrodo išmintinga, bet neatneša gyvybės - vargu ar tai yra išmintinga išties.
O aukščiausia išmintis, kaip žmogui, šiame gyvenime – būti gyvam, jausti, kad gyveni. Išties daug žmonių jaučiasi kaip lavonai, gyvenimas jiems – kančia ir nesusipratimas.
Jėzus pasakė: “Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas. Ir šiandien Jėzaus žodžiai yra gyvenimas. Jie padaro žmogų gyvą, prikelia iš dvasinės mirties ir nebereikia būti gyvu lavonu. Tai ir yra išmintis – šiandien būti gyvam.

ketvirtadienis, spalio 20, 2005

Įrodymai su kasytėmis

Pagrindinis Dievo buvimo įrodymas šiandien yra... žmonės, kurie pažino Jį ir kalba apie jį, liudija. Taip taip – būtent žmonės. Nėra svaresnio įrodymo. Galbūt tu tikiesi, kad kas nors atras kokį keistą kalną, kažkokius paslaptingus ženklus, kurie visiems aiškiai įrodys, kad Dievas yra. Taip niekada nebus. Galbūt galvoji, kad didingos katedros, minaretai ar kryžių kalnai liudija, kad Dievas yra, tačiau tai liudija tik apie statybinius pajėgumus ir prietaringumą.
Tokia yra nustatyta Dievo tvarka – žiūrėti į tokį pat kaip tu, klausyti, kas jis sako apie Dievą ir priimti arba atmesti žinią. Kito būdo patikėti Dievu kaip ir nėra.
Nekalbu apie įsitikinimus, kalbu apie tikėjimą. Tikėjimas gimsta, įsitikinimai formuojami, tačiau tai nėra tas pat. Štai, pavyzdžiui, esu įsitikinęs, kad mano vaikai šiuo metu darželyje. Ar tam supratimui reikia Dievo? Ne.
Tikėjimas yra žymiai daugiau negu įsitikinimai, kad Jis yra. Taigi, tik žmogus gali atnešti tikėjimo žinią, kuri pagimdo tikėjimą. Taigi Dievo įrodymai šiandien yra jauni, seni, turtingi, ligoti, su ūsais ar net su kasytėmis. Kažkada ir man teko sutikti vieną vaikštantį įrodymą, beje, jis nebuvo pats tobuliausias ir garsiausias žmogus. Bet jis buvo įrodymas, ir aš tai pamačiau.

trečiadienis, spalio 19, 2005

Proto ir išsilavinimo klausimas

Kalbant apie evoliucija išaiškėjo, kad dalis žmonių nori kokių nors įrodymų, kurie patvirtintų, kad Dievas yra (savaime aišku jie tikisi, kad tokių nėra).
Evoliucijos šalininkus turiu nulūdinti, kad pagrindinis Dievo įrodymas yra pati gamta. Taip, gamta ne paneigia Dievą, o tik patvirtina. Kas vis dar teigia, kad Biblija - pasakų ir istorinė knyga, tegu pažiūri, kaip mikliai ji nulupa “skūrą” ir parodo tikrąjį žmogaus veidą. Tai yra veidrodis. Beje, aš nesu atsakingas, jei kam nepatiks savo veidelis šitoje “pasakų” knygelėje;)

Apie evoliucijos šalininkus štai ką sako laiškas Romiečiams: ”Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą jiems aišku, nes Dievas tai leido jiems suprasti. Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš Jo kūrinių, taigi jie nepateisinami” (Rom. 1;19-20)

Atkreipkite dėmesį, kad Biblija sako, kad Dievo buvimas “aiškiai suvokiamos protu”.
Kitaip sakant, neigiantis Dievą žmogus pats prisipažįsta, kad jo protas nėra, kaip čia pasakius švelniau, labai aštrus ar blaivus, nes jis žiūri į gamtą ir nieko nesuvokia, nors Dievas leido jam suvokti.
Iš kitos pusės ši vieta kalba ne apie dvasinius išgyvenimus, patyrimus ar Dievo apreiškimus, ko, savaime aišku, netikintis ir negali turėti ir tai jam blogiau už aukštąją matematiką, o apie elementarų pažinimą protu. Jei tie tūpi menko proto ir išsilavinimo religiniai fanatikai, rašę Bibliją, suprato protu, tai kaip nesuvoki tu – su išsilavinimu ir plataus akiračio? Juk sakoma ”aiškiai suvokiamos protu”…
Kad be reikalo nesiteisintum, parašysiu ir atsakymą, kurį apie tokius “nesuvokiančius” žmones sako tas pats laiškas Romiečiams: ”Teisybę jie užgniaužia neteisumu”.
Biblija nėra gailestinga ir labai meili knyga, ji kalba tiesą be užuolankų, šiuo atveju ji kalba neigiantiems Dievą du dalykus:
1.Arba jie menko proto.
2.Arba jie užgniaužia tiesą ir pasirenka melą, kuriuo nori tikėti.

antradienis, spalio 18, 2005

Gražios teorijos kruvinas pėdsakas

Teorija lieka teorija. Ji visada graži ir puiki, kol neateina laikas praktikai. Taigi pažiūrėkime, kaip žmonės taikė praktikoje evoliucijos teoriją. Juk ji sako, kad išlieka tik stipriausieji ir geriausiai prisitaikę, kitaip sakant – vikrūs, stiprūs ir drąsūs.
Taigi, būtent evoliucijos teorija susijusi su tokiais liūdnais žmonijos "išradimais" kaip komunizmas ir fašizmas.
Evoliucijos šalininkai gali nesiraukyti, bet fašistų arijų rasė yra tiesioginė šios teorijos pasekmė, atmiešta Nyčės filosofiniu padažu. Rasė, kuri yra aukščiau visų kitų. Beje, visos tautos buvo suskirstytos į rases – vienos daugiau pažengusios, kitos mažiau. Piramidės apačioje atsidūrė žydai ir čigonai, evoliucijos eigoje turėję išnykti nuo žemės paviršiaus, juk išlieka tik stipriausieji ir labiausiai verti to. Kaip ir psichiniai ligoniai, invalidai, žmonės, turintys apsigimimus – tai, kas netilpo į standartą, turėjo būti sunaikinta. Lietuviai, beje, pagal suskirstymą, buvo priskirti bene 3 tautų rasei, skirtai kolonizuoti.
Kitas pavyzdys – komunizmas. Tik čia vietoj tautų buvo išskirtos klasės. Aukštesnės klasės - darbininkų ir valstiečių - turėjo sunaikinti kitas. Ir naikino bene 70 metų.
Taigi, gražios evoliucijos teorijos labai jau kruvinas pėdsakas.

pirmadienis, spalio 17, 2005

Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę...(III)

Pradėdamas šį rašinių ciklą, nesitikėjau, kad jis sulauks tokio dėmesio mano kukliai personai. Tačiau berašant išaiškėjo ir keletas dalykų. Pirma, taip ir nesulaukiau rimtų argumentų, kad evoliucijos teorija yra įrodyta.Gebelsas sakė, kad šimtą kartų pakartotas melas tampa tiesa. Mano galva, panašiai atsitiko ir su evoliucija. Dabar žmonėms jau sunku sutalpinti, kad ji tik teorija, o ne mokslinis faktas. Paprastai jai įrodyti apsiribojama tik bendromis žiniomis ir klišėmis dar iš mokyklos laikų. Antra, ko gero, išryškėjo beveik paniška kai kurių žmonių baimė, kad gali būti ne taip, kaip jie įsivaizdavo. Panašiai jautėsi ir mokslininkai, kurie tyrinėjo Didijį sprogimą. Vienas iš jų pasakė:”Bet juk tai ir yra:”Tebūnie šviesa”. O kitas ėmė rėkti:”Tai šlykštu, aš negaliu to priimti”.
Nesiimu visko aprašyti, dar neminėjau filosofijos ir kitų dalykų, tačiau laikas suprasti, o tai ir noriu įrodyti, kad Sukūrimo teorija turi mokslinį pagrindą, nors mokslu remdamasi krikščionybė ir nesiekia įrodyti savo tiesų. Taigi, krikščionybė nėra tokia primityvi, kaip galvojama Lietuvoje.
Beje, negavau atsakymo ir į klausimą, kas gi yra žmogus? Kūrinys ar evoliucijos sutapimų pasekmė?

Tai, kas neaišku šiuolaikiniam žmogui, labai aišku kiekvienam krikščioniui, kaip pasakyta Laiške Žydams:"Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sukurti Dievo žodžiu, tai yra iš neregimybės atsirado regima".
Dovydas Biblijoje užrašė: ”Kai pasižiūriu į Tavo dangus, Tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu išdėstei, kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai?”.

šeštadienis, spalio 15, 2005

Apie sukūrimą ir informaciją

Kadangi sulaukiau priekaištų, beje, pelnytų, kalbėdamas apie evoliuciją, turiu šį tą patikslinti. Bet kuris susidūręs su mokslu gali pasakyti, kad Visatoje nėra chaotiškų dalykų. Jei kas nors vyksta, tam yra priežastis. Kas gali atsakyti, kokia priežastis paskatino kosmose atsirasti gyvybę? Kokia priežastis leido susiformuoti klimatui, atmosferai, kokia priežastis leido apsaugoti žemę nuo kosminės radiacijos ir kosminio šalčio ar karščio?
Bet paimkim kur kas paprastesnį dalyką, šiame informacijos šimtmetyje pakalbėkim apie informaciją. Būtent apie informaciją, kuri yra ląstelėse, vadinamą teleonomija.
Taigi įsivaizduokim, kad sudėtingų gamtos procesų metu atsirado pirma gyva ląstelė. Dabar mokslas žino, kad ląstelė sudaryta iš kelių milijonų molekulių, kurias valdo ne kas kita kaip informacija. Informacija yra sudėta į DNR. Kas sudėjo šitą informacija, kuri leidžia ląstelei apsiginti, maitintis, daugintis? Ne pati ląstelė tai daro, bet ją valdo kelios molekulės, kurios turi visą informaciją kontroliuoti visus procesus.
Pavyzdžiui, žmogus sudarytas iš 100 trilijonų ląstelių. Ir kiekviena iš jų yra miniatiūrinis kompiuteris su programa ir atmintimi, kuris veikai dešimtis metų, stebi charakterį, gabumus, nosies formą ir laiką, spendžia, kuriam mano plaukui iškristi, o kuriam - ne (beje, mano “kompiuteriai” nusprendė, kad daugumai mano plaukų laikas kristi ir nieko su tuo padaryti negaliu;)).
Taigi gyvybės esmė ir yra informacija, telenomija, o kur yra gyvybė, ten yra ir telenomija. Cheminė ląstelės sudėtis negali paaiškinti jos darbo, nors išties veikia cheminiai elementai. Cheminius ląstelių procesus kontroliuoja informaciją, ir aš tikiu, kad šitą informaciją sudėjo aukščiausias protas –Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, kaip parašyta Biblijoje: ”Pradžioje buvo žodis (informacija). Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Dievas buvo Žodis”.

penktadienis, spalio 14, 2005

Visa per jį atsirado

Kiek pastebėjau žmonės evoliuciją pirmiausia sieja tik su žmogaus atsiradimu, tačiau tai klaida – evoliucijos teorija aiškina visą gyvybės atsiradimą.
Kitaip sakant, evoliucijos šalininkai sako, kad viskas prasidėjo nuo to, kad iš neorganinės materijos kažkokiu būdu atsirado organinė, kas pagal tikimybių teorija yra lygu absoliučiam nuliui.
Iš negyvo negali atsirasti gyva.
Iš kitos pusės, jei Darvinas būtų žinojęs apie ląstelę ir DNK tai, ką žino dabartinis mokslas, jis jokiu būdu nesiryžtu tokiai kvailystei. Juk kiekvienoje ląstelėje yra sudėta informacija, kokia bus gyvybė. Būtent ne organinės medžiaga lemia, o informacija joje. Todėl gyvybė yra ne organika kaip po tokia, o informacija. Kas sudėjo šitą informaciją, kieno protas sukūrė krokodilą ir žmogų, paukščius ir ąžuolus?
Iš kitos pusės gyvybės niekaip nepavyksta iššifruoti – paimkim gyvą katiną, ir negyvą – organika jie absoliučiai nesiskiria, tačiau vienas yra gyvas organizmas, kitas –tik organinių medžiagų krūva. Ar gali tai paaiškinti mokslas ir evoliucijos teorija? Manau, kad ne, ir niekada negalės.
Gyvybė per daug sudėtinga, kad atsirastų savaime, Žemė per daug trapi, kad gyvybė egzistuotų savaime – klimatas pakinta vos pora laipsnių (Visatos masteliais tai absoliutus niekas), o mes jau rėkiam, kad katastrofa, Žemė keičiasi dramatiškai...
Biblija sako: ”Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė ir ta gyvybė yra žmonių šviesa”.

ketvirtadienis, spalio 13, 2005

Atsitiktinumo faktorius

Tačiau evoliucijos teorija geriausia paneigia tai, kad gamtoje nėra chaoso, kaip teigia evoliucionistai, yra griežta tvarka, yra dėsniai, kurie nekinta.Vadinasi, jei yra nekintantys dėsniai, gyvybės atsiradimas Žemėje irgi negalėjo būti tiesiog atsitiktinis, chaotiškas. Negalėjo chaotiškai atsirasti ir žmogus.
Evoliucijos, kaip teorijos, užuomazgų reiktų ieškoti net 18 amžiuje, kai prancūzas matematikas ir astronomas Simonas Laplasas pagalvojo, kad viską galima išaiškinti moklo keliu, ir pasakė:”Nuo šiol mano pasaulio supratimas nepriklauso nuo hipotezės apie Dievą”.
Taigi, mokslas turėjo išlaisvinti žmogų nuo Dievo. Žmonės nusprendė, kad ims ir išnagrinės pasaulį po dalelę ir viskas taps aišku.
Tačiau Albertas Einšteinas praėjus 200 metų po bergždių pastangų nustatyti gyvybės ir visatos kilmę, ištarė :”Jeigu kas nors yra tikslu matematikos požiūriu, tai neatitinka gamtos, jei tikslu gamtos požiūriu, tai neatitinka matematikos”. Kitaip sakant – Visata nėra mašina, kurią tiesiog gali išardyti po varžtelį ar užprogramuoti. Fizikai pagaliau nulenkė galvas ir pripažino, kad visata ir gyvybė yra nepažinios iš esmės. Vienas iš fizikų net ištarė:"Fizika neatskleidžia paslapčių, ji tik veda prie dar gilesnių paslapčių".
Fizikai dabar jau tvirtina, kad ne išimtys, o gamtos dėsnių pastovumas yra stebuklas. Kas nustatė tuos dėsnius, kas juos įvedė ir palaiko?
Vienas žmogus norėjo sužinoti, ir Dievas jam pasakė: ”Dabar susijuosk kaip vyras, Aš tave klausinėsiu… Kur tu buvai, kai aš kūriau Sirijų ir Orioną, kur buvai, kai nustačiau jūroms ribas?”. Toks buvo Dievo atsakymas Jobui. Tai atsakymas ir tiems, kurie savo protėvių vis dar žvalgosi medžiuose.

trečiadienis, spalio 12, 2005

Evoliucija tėra tikėjimas

Evoliucija pateikiama kaip moksliškai įrodytas faktas, o atseit tikėjimas, kad Dievas sukūrė viską, yra nemoksliškas, remiasi tik įsitikinimu.
Tačiau kaip aš nustebau, kai skaitydamas literatūrą aptikau, jog patys mokslininkai sako, kad ir evoliucijos teorija pagrįsta… tikėjimu, vadinasi, visiškai nemokslinė, nes jos neįmanoma įrodyti moksliniais eksperimentais. Tiesiog tokia teorija.
Tai pripažįsta net aršūs ateistai. Štai žymus mokslininkas Artūras Kisas sako apie evoliucijos teoriją: “Evoliucija neįrodyta ir neįrodoma. Mes tikime ja, nes vienintelė alternatyva evoliucijai yra pasaulio sukūrimo aktas, kurį atliko Dievas, o tai neįsivaizduojama”.
Taigi, kaip bebūtų gaila, bet evoliucija - tik tikėjimas be jokių įrodymų, teorija be jokios mokslinės bazės. Todėl krikščionis turi žymiai daugiau įrodymų savo tikėjimui įrodyti ir pagrįsti, negu visi dinozaurų tyrinėtojai ir genetikai kartu paėmus. Nė vienas mokslininkas negali atsakyti, iš kur Žemėje atsirado gyvybė, o kiekvienas krikščionis gali. Laikas džiaugtis.

antradienis, spalio 11, 2005

Darbas žmogų puošia;)

Kažkaip visada jaučiau, kad krikščionys Lietuvoje ne tik susiskaldę tarpusavyje, bet ir atsiriboję nuo likusio pasaulio krikščionybės. Žodžiu, knisam saldžią šaknį savo darže ir teik žinių. O žinių, kas vyksta kitur, norisi, todėl apie tai, kas vyksta pasaulyje stengiuosi informuoti tinklalapyje, kuri sukūrė Joakimas “Formalios naujienos”. Žinias iš jo ima keli krikščioniški tinklalapiai.
Tačiau suprantu, kad vienas ne ką gali nuveikti. Jei kas norėtų prisijungti prie šito tarnavimo http://formaliosnaujienos.blogspot.com/ mielai laukiu.

Kaip Dievas akmenį kūrė

Pumba pateikė klausimą “Ar gali Dievas sukurti tokį akmenį, kad pats nepakeltų?”. Farad (ačiū jam) parašė atsakymą. Pasak jo, jis paimtas iš http://www.soften.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=20&KL_KODAS=3. Manau, įdomu paskaityti ir kitiems.

Šis klausimas dar vadinamas ateistų paradoksu, kuriuo ateistai naudojasi norėdami įrodyti, kad Dievo nėra. Tai veikia taip: Skaitoma, kad Dievas yra visagalis. O jeigu jis visagalis, tai jis gali sukurti tokį akmenį, kurio pats nepakeltų. Jei jis negali tokio akmens sukurti, tai jis nėra visagalis. Jei jis negali to akmens pakelti, tai jis vėlgi nėra visagalis. Abiem būdais įrodoma, kad Dievas negali kažko padaryti. Tai reiškia, jis nėra visagalis. O jei nevisagalis, tai jis neegzistuoja.
Tai logiška? Truputį. Vis dėlto, uždavinyje praleista keletas svarbių dalykų, todėl ir išvada negali būti tokia tiksli.
Šį uždavinį panagrinėsime naudodamiesi 2 būdais:
1) Matematine teorija
2) Dievo prigimties teorija pagal Bibliją

Prieš pradedant spręsti naudojantis matematine teorija, turime apibrėžti keletą pradinių reikšmių:
a) Dievą laikome visagaliu (Nenugalimoji Jėga, visų jėgų suma F = 1 (arba 100);
b) Akmenį laikome nepakeliamu (Nepajudinamas Objektas O = 1 (arba 100);
c) Visata yra begalinė ir jai priklauso visi objektai bei elementai (U = ?.
Taigi, jei jėga F yra nenugalima ir objektas O nepajudinamas, tai F elementai negali koegzistuoti su elementais O. Jei egzistuoja O, tada neegzistuoja F. Jei Visatoje egzistuoja Nenugalima Jėga, tai joje neegzistuoja Nepakeliamas Objektas. Nes, atradus tokį objektą, Nenugalima Jėga tampa nugalima. Taigi, apibrėždami Nenugalimą Jėgą, turime pašalinti iš Visatos nepakeliamą objektą.
Jei F yra U poaibis: F ? U;
Tada O nėra U poaibis: O ? U.
Pagal šias sąlygas F ir O susikirtimas nėra galimas: F ? O = Æ
Atsakymas būtų panašus į tokį, kad jūs norėtumėt parašyti gramatiškai teisingą, bet beprasmį ir klaidingą sakinį. Panašiai kaip pasakymas: “Apvalus kvadratas”. Toks sakinys gramatiškai teisingas, tačiau pagal prasmę klaidingas, nes kokį kvadratą bepaimtumėt, jis nebus apvalus. Arba: “Aš jo duris nudažiau raudonai juodais dažais”. Pasakant faktą “juodais dažais”, automatiškai pašalinamas tas faktas, kad kas nors gali būti nudažytas raudonai. Kitu atveju, tai būtų dviprasmybė arba pirmas faktas neteisingas. Galima prigalvoti daug tokių kelias prasmes turinčių neteisingų sakinių. Taigi, klausimas apie Dievą ir akmenį stengiasi be įrodymų priimti abu teiginius teisingais, kad Visatoje U egzistuoja ir F, ir O.
Bet mes matome, kad tai neįmanoma. Logiškai būtų tuomet, jei F priklausytų U, bet O nepriklausytų U.

Tokiu atveju sulaužoma taisyklė, kad U yra begalinė Visata. Tačiau U yra begalinė ir apima visus objektus bei elementus, tai išplaukia, kad O Visatai nepriklauso, o tai reiškia, kad O paprasčiausiai neegzistuoja. U= ?, tai O=Æ
Tai reiškia, kad jei Dievas egzistuoja, tai Nepakeliamo Objekto egzistuoti negali. Priešingu atveju, jei egzistuoja Nepakeliamas Objektas, tai negali egzistuoti Dievas. Bet tai nėra įrodymas, kad Dievas neegzistuoja, nes mūsų protas vis tiek negalėtų priimti, kad egzistuoja nepakeliamas, nepajudinamas objektas. Nuo pat Didžiojo Sprogimo, mes visus objektus linkę priimti judančiais, taigi nepajudinamų objektų nėra. Tai taip pat nėra įrodymas, kad Dievas egzistuoja. Čia tik pastaba ateistams, kad jų teiginys nėra teisingas.
O jeigu galimas toks variantas, kad nepajudinamas objektas pats sau būtų nenugalima jėga?

Tokiu atveju F = O. Logiška, kad Dievas ir nepakeliamas akmuo gali egzistuoti toj pačioj Visatoj U tik tuomet, jei Dievas tuo pačiu būtų ir nepakeliamas akmuo. Ir tada klausimas gali būti pakeistas į kitą, absurdišką ir vėlgi klaidingą klausimą: “Ar gali Dievas save pakelti, jei jis nenori būti pakeltas?”. Jūs galite patys savęs šito paklausti.
Taigi, išvada tokia, kad šitaip galima įrodyti nebent tai, kad gali būti tik 1 Dievas (taip kaip ir sako Biblija) arba jei egzistuotų kitas dievas, tai jis jau nebebūtų Dievas.
Dabar padiskutuokim apie tą patį klausimą pagal antrąją teoriją – Dievo prigimtį, kurią nusako Biblija.
Visų pirma, Biblijoje nėra parašyta, kad Dievas yra visagalis(Išties Biblija sako, kad Dievas yra visagalis, o čia aiškinama iš sąvokų pozicijos, kas nėra ir negali būti Dievo prigimtyje – Lino pastaba). Iš tikrųjų yra daugybė dalykų, kurių Dievas negali padaryti. Pavyzdžiui:
a) Jis negali nusidėti;
b) Jis niekada negali nustoti visko žinoti;
c) Jis negali pamiršti;
d) Jis negali išmokti nieko naujo;
e) Jis negali pakeisti savo prigimties;
f) Jis niekada negali atsisakyti būti Dievu.
Taigi, jei vėl grįžtume prie klausimo apie nepakeliamą akmenį, tai šis klausimas nukreiptas, kad atsakyti į kitą klausimą: “Ar tu tiki, kad Dievas visagalis?”. Tikintysis nedvejodamas atsakys “Taip”. Paradoksas toks, kad šiuo atveju Dievas nėra visagalis, nes negalės sukurti tokio akmens.
Tikroji problema yra tame, kad iš pradžių tikintysis atsakė “Taip” į klausimą “Ar Dievas visagalis?”. Jis turėjo atsakyti “Ne, Dievas nėra visagalis. Jis negali padaryti daug dalykų (pvz. pateiktų sąraše)”. Taigi, kai paklausiamas paskutinis klausimas, atsakymas yra toks: sukurdamas tokį akmenį, Dievas turėtų sukurti kažką už save stipresnį ir sukurti kažką, kas jį nugalėtų, taigi, Dievas to padaryti negali.
Išvada:
Atsakymas į klausimą: “Ar Dievas gali sukurti tokį akmenį, kurio pats nepakeltų?” yra toks: Šitaip nėra įrodoma, kad Dievas neegzistuoja, o taip pat nėra įrodoma, kad egzistuoja. Bet jei atsižvelgsime į visus pamąstymus, atsakymas bus paprastas: “Ne. Dievas niekada negali nustoti būti Dievu”.

pirmadienis, spalio 10, 2005

Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę...(II)

Taigi, dar vienas įrodymas, kad evoliucija yra visiškai negalima, yra Antras termodinamikos dėsnis: “Izoliuotoje sistemoje entropija (entropija yra tokia būsenos funkcija, kurios elementarusis pokytis proceso metu yra redukuotasis šilumos kiekis) lieka nepakitusi arba auga”.
Štai ką sako patys fizikai: “Taigi entropijos kitimas gali būti procesų negrįžtamumo charakteristika, o pati bendriausia antrojo termodinamikos dėsnio išraiška izoliuotosioms sistemoms yra – visų sistemos kūnų, dalyvaujančių procese, entropijų pokyčių suma yra lygi nuliui arba didesnė už nulį. Tai kartais vadinama entropijos didėjimo principu. Statistinė fizika suteikia entropijai ir jos didėjimui savąją prasmę. Pastebėta, kad entropijai didėjant iki pusiausvirąją būseną atitinkančios maksimalios vertės sistemos tvarka suyra ir padidėja šiluminė netvarka”.
Evoliucijos teorijos šalininkai, teigia, kad Žemės sistema yra atvira, o Antras termodinamikos dėsnis yra teisingas. Bet šis dėsnis teisingas tik uždarose sistemose.
Pritaikius Žemei šį dėsnį, tai skambėtų taip – veikiant Saulės spinduliavimui, entropija auga iki maksimumo ir suardo sistemą.
Entropijai reguliuoti būtina programa. O tai reiškia – reikalingas protas, kuris šitą sistemą įveda, nes fizikos dėsniai nesikeičia chaotiškai. Kieno protas tai sukūrė?
Biblija aiškiai tvirtina :”Iš pradžių tu, Viešpatie, sutvėrei žemę ir dangūs – tavo rankų darbas. Jie išnyks, o tu pasiliksi… Tu esi tas pats ir tavo metai nesibaigs”…

penktadienis, spalio 07, 2005

Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę...

Daugelis žmonių sakosi tikį Dievu, bet kartu tiki... ir evoliucija. Bet taip būti negali. Arba tu tiki Kūrėju, arba sakai, kad Jo nėra, nes viskas vyksta savaime ir atsitiktinai.
Pabandykim paanalizuoti kai kuriuos faktus. Štai 1835 metais buvo pirmą kartą išmatuotas Žemės magnetinis laukas. Nuo to laiko jis susilpnėjo 6 procentais.Mokslas teigia, kad radioaktyvių elementų skilimo pusperiodis yra nuo 840 iki 1400 metų. Tai reiškia, kad prieš 10 000 metų Žemės magnetinio lauko intensyvumas buvo lygus magnetinės žvaigždės intensyvumui, tad jokios gyvybės egzistavimas išvis buvo neįmanomas. Todėl galimas maksimalus gyvybės amžius Žemėje yra 10 000 metų.
Ar tavo didis protas sugeba suvirškinti šią pritrenkiančią žinia?

ketvirtadienis, spalio 06, 2005

Faktas ant veido

Prieš kiek laiko vėl Lietuvoje grįžo susidomėjimas paranormaliais reiškiniais, tapo populiarūs burtininkai, raganos, piramidės, kristalai ir kita okultinė atributika.
Kas be ko, nesiimu teigti, kad dvasinių reiškinių nėra, be jokios abejonės yra, bet kad vienas atskiras žmogelis turi sugebėjimų būti tų reiškinių valdovas, smarkiai abejoju. Tuo labiau, kad tos “iškirtinės asmenybės”, valdančios dvasinį pasaulį ir “turinčios nepaprastų galių”, paprastai apsiriboja nuosavo biznelio sukūrimu, ar tai būtų garsioji Lolišvili, ar šiaip vietinio rango makaluotoja rankomis ir karmos koreguotoja.
Žinoma, ne mano reikalas neigti karmas ar nuostabiuosius ekstrasensų sugebėjimus, bet Osetijoje liepsnojantis skandalas akivaizdžiai liudija, kuo gali baigtis tie okultinį atspalvį turintys žaidimai su savimi ir su tariamomis “gilių asmenybių galiomis”.
O skandalas prasidėjo visiškai netikėtai – vienas žymus “ liaudies gydytojas” ir ekstrasensas Grigorijus Gribovojus spalio 15 dieną pažadėjo prikelti (nemokamai, beje) per mokyklos šturmą žuvusius vaikus…
Bet vos tik ši žinia pasiekė viešumą ekstrasensas Grigorijus Gribovojus ėmė mėtyti pėdsakus. Kalbėdamas Maskvoje ekstrasensas jau pareiškė, kad jis neprikels vaikų, o juos prikelti turi pačios motinos… Kartu jis pabrėžė, kad Beslano vaikai prisikels, nes “mirusieji prisikelia”, bet viskas priklausys nuo pačių motinų "sąmonės lygio ir jų darbo su savimi ir savo sąmone". Rytų adeptų taip mėgiami žodžiai apie sąmonėjimą ir sąmonės lygį šiuo atveju kvepia atviru cinizmu ir pasityčiojimu. Va ir visos ekstrasenso galios – kai nėra tiesos, tiesa tampa tai, kas patogu tuo metu “aiškeriagiui”.
Štai ir visa istorija – duodu nukirsti abi rankas, kad nei spalio 15, nei 16 vaikai neprisikels. Bet kartu neabejoju, kad mažai kas su manim imtų ginčytis, užstatydamas taip abi savąsias rankas. Juk viskas akivaizdu, ar ne? O kodėl tada skaitantiems horoskopus, Lazarevą, Blavatskają ir Sai Baba tai ne taip akivaizdu? Juk tai tas pats produktas, tik švelnesne forma.
Arba štai dar vienas pasakojimas – žmogus nueina pas būrėja, kuri pasako, kad visa jo giminė prakeikta iki devintos kartos. Tada išsigandęs skuba užpirkti mišias “nuog akies nečystos” ir gelbėdamas visą savo giminę. Aišku, istorija komiška, bet taip jau yra Lietuvoje. Žmonių kaltinti negalima, juk mūsų prigimtyje yra kažkas, kas mieliau renkasi iliuziją, o ne tikrovę. Beje, ryte besiskusdamas pastebėjau, kad ir mano aura kažkokia auksinė tapo. Turbūt nuo gelstančių klevų. Faktas.

trečiadienis, spalio 05, 2005

Apie saldumynų žalą ir gerus darbus

“Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų, nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi. Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius”
Patarlių 23;6-8

Ši Biblijos vieta labai aiškiai kalba apie žmogų, kas jis yra iš tikro. Tik neimkite smerkti šykštuolių, šioje vietoje daug svarbiau yra tai - “kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra”.
Žmonės linkę susikurti apie save tam tikra lauką, palaikyti įvaizdį, yra net įvaizdžio specialistai, viešieji ryšiai, tačiau Dievo žodis sako, kad žmogus iš tikro yra toks, koks yra savo širdyje. Tikras žmogus yra ten, kur jo niekas nemato, arba kur jis tariasi, kad jo niekas nemato.
Deja, išorinės pastangos daryti gerus darbus, padėti, užsitarnauti gerą vardą yra visiškai bergždžios – viešieji ryšiai bejėgiai pasiekti žmogaus širdį.
Pažiūrėkim – šitas šykštuolis naudoja visas įvaizdžio priemones ir nieko jam negalima būtų prikišti - “jis tave ragina valgyti ir gerti”, bet tai neatneša jokių vaisių, nes jis vis tiek “širdyje pavydi”.
Manau, tai pamoka mums visiems – ką tu gali padaryti, kad pakeistum savo širdį?
Nes koks šiandien aš esu širdyje(ne toks kokį mane įsivaizduoja kiti, ne toks, kokį mane pristato mano smulkios reklaminės kampanijos), toks aš ir esu iš tikro.
Jėzus mokė:”Blogas medis negali duoti gerų vaisių”. Šykštuolis labai stengėsi – jis paruošė stalą, pasisodino žmones, ragino valgyti ir gerti, bet rezultatas buvo apgailėtinas. Biblija drastiškai sako:” Tu išvemsi, ką suvalgei”. Kodėl? Todėl, kad medis blogas, todėl, kad netikusi žmogaus širdis.
Štai kodėl reikia tirti savo širdį, o ne klausyti, kaip tave giria, tau pataikauja ar vaišina. Vargas kiekvienam žmogui, kuris apleidžia tirti savo širdį. Kai ima griūti gyvenimas, toks žmogus paprastai sako:”Už ką, aš visą gyvenimą dariau tik gera”. Melas. Būdamas blogas, tu negali daryti gera. Kol širdyje esi kaip tas šykštuolis, jokie geri darbai tau negali padėti. Biblija sako, kad nuo tavo gerų darbų žmonės apsivemia, o tu pats žengi į pražūtį. Ar dar stebiesi, kodėl tau nesiseka?
Deja, turiu nuliūdinti visus idealistus – dar niekam nepavyko susitvarkyti ir išsikuopti širdies. Jokia religija, ritualai, pastangos, “sąmonėjimas” padėti negali, tiesa, kuriam laikui tave gali nuraminti, bet iš esmės viskas tuščia, ir tu tai žinai pats. Tai gali padaryti tik pats Dievas.
Mūsų pasirinkimas – toliau vaidinsime padorius žmones, ar leisime Jam išvalyti mūsų širdį?

antradienis, spalio 04, 2005

Iranas - Jėzus nepaiso sienų

Ypač griežtoje Irano musulmonų respublikoje, kur bet koks užsiminimas apie krikščionybę gresia mirtimi,Dievas vis dėlto pasiekia žmones. Mulų diktatūra negali sulaikyti Evangelijos. Agentūra “Open Doors”pateikė tikrą pasakojimą, kaip
Irane armėnė (ten gyvena nemažai armėnų) atėjo pas Jėzų mirties patale.
Gydytojai šitą moterį armėnę pasiuntė mirti namo.Ji buvo nominali krikščionė, tad tikėjimas jai niekada daug nereiškė. Kartą ji gulėjo savo lovoje ir laukė, kol ją ateis aplankyti jos kaimynai musulmonai, ir žiūrėjo į Jėzaus paveikslą, kuris kabėjo jos kambaryje.”Kodėl tu man nepadedi”,- paklausė mirštanti moteris. Staiga kambarys prisipildė Dievo šlovės ir jame atsirado Jėzus ir pasakė: ”Aš visada norėjau ateiti pas tave, bet tu niekada manęs nekviesdavai”. Jėzus švelniai prisilietė prie jos, ir moteris atidavė Jam savo gyvenimą ir širdį.
Iš karto po to į namą įėjo kaimynai musulmonai ir jie pajuto, kad visas kambarys pilnas Dievo šlovės. Jie abu krito ant keliu ir moteris papasakojo, kas ką tik įvyko. Kaimynai buvo tokie priblokšti, kad taip pat atidavė savo gyvenimus Jėzui.
Nuo to laiko atgailavo ir tapo krikščionimis dar devyni darbininkai, kurie dirbo pas šiuos armėnės kaimynus.

pirmadienis, spalio 03, 2005

Saulės užtemimas

Saulės užtemimas - ne toks, pasirodo, jau retas reiškinys. Bet vis tiek įdomu pasžiūrėti. Kažkaip suvoki aiškiau, kad net Saulė nėra tokia jau amžina ir nepažeidžiama, kaip gali atrodyti