sekmadienis, birželio 26, 2011

Vieno kapralo istorija

Neseniai sukako 5 metai, kai palestiniečiai pagrobė vieną iš Izraelios armijos karių - kapralą Giladą Šalitą.
Jau 5 metai vyksta šita drama. Derybos, reikalavimai, palestiniečiams vis atrodo, kad per mažai už jį užsiprašo - sąrašas už jį atrodo buvo pasiekęs apie 400 teroristų (matyt, tiek jie ir teverti). Galų gale, jie supranta, kad netekę G.Šalito, jie neteks ir svarbaus kozirio, o laimės labai mažai - žydai parodys, kad jiems už savo žmogų nėra per didelės kainos.
Izraelio valstybė įsipareigojo padaryti viską, kad grąžintų jį. Nežinau jokios kitos pasaulio valstybės, kuri tiek padarytų ne dėl generolo, ne dėl aukšto karininko, bet dėl paprasto kapralo.
Dabar net nėra aišku, ar jis gyvas ar ne, tačiau Izraelis vis tiek nenuleidžia rankų. Ar reikia stebėtis, kad Izraelio armija laikoma geriausia pasaulyje?

ketvirtadienis, birželio 23, 2011

Kol tu miegojai...

Yra toks filmas, pavadinimu "Kol tu miegojai". Net kai mes miegame ar esame užsiėmę kažkuo kitu, gyvenimas vyksta. Va praeitą savaitę labai diskutavome apie Šventąją Dvasią su vienu žmogum. Taigi, kol diskutavome šis tas ir įvyko, sakykim, vakar mačiau kaip vieną seserį, kuri trumpam grįžo į Lietuvą, Dievas krikštijo savo Dvasia. Tiesiog ji pasakė."Meldžiausi, bet staiga neliko lietuviškų žodžių ir... atsirado nauja kalba". Man labai smagu tai matyti vėl ir vėl, kas nepriklauso nuo žmogaus ir nuo teologijos. Dievas yra gyvenimas ir Jame yra ištisas gyvenimas.
Antras dalykas, kad praktikoje labai aišku, kad Dvasios dovanos ima reikštis tik po šio krikšto, bet ne anksčiau. Kaip ir parašyta Apaštalų darbų 2 skyriuje - tada atsiranda ir sapnai, ir regėjimai ir matymas ir galų gale - antgamtinis tikėjimas. jam tebūna šlovė, kol mes miegame... 

pirmadienis, birželio 13, 2011

Sekminės tebevyksta

Vakar buvo Sekminės. Tiek gražių žodžių prisakoma per šią šventę, tiek garsių teologų apdainuoja Šventosios Dvasios darbą, tiesa, po Sekminių vėl viskas būna pamiršta.
Kad ir ką galvotume, Šventosios Dvasios nuo Jos dovanų atsieti neįmanoma.  Ten, kur yra Šventoji Dvasia, veikia ir Jos dovanos, kur Jos nėra - nėra ir dovanų. Atrodo, paprasta tai suprasti, tačiau žmonės išradinėja dviratį, stengdamiesi nepaklusti Dievui ir pakeisti Šventosios Dvasios darbą teologija, savo nuomonėmis, logika, įsitikinimais, tradicijomis ir kuo tik nori. Kartą pabandžiau dukrai pasiskųsti, kad prie manęs kimba, kad negerai padariau. "O tai kam tu taip darai? Daryk, kaip reikia, ir niekas nekibs",- gavau atsakymą.
Išties, tai man primena, kaip žmonės elgiasi su Dievo žodžiu - užuot darę kaip reikia, nedaro, o mieliau skundžiasi ar net kaltina tuos, kurie daro.
Biblija taip nusako Sekminių įvykius "VISI prakalbo kitomis kalbomis". Tai ir yra Sekminių esmė - Dievas atsiuntė pažadėtąją Dvasią ir ji pasireiškė. Tai vyksta ir šiais laikais. Vakar mes matėm tą pasireiškimą - vieną iš seserų pripildė Šventoji Dvasia ir ji prabilo ispanų kalba. Kiek mačiau iki tol, dažniausiai kitos kalbos būna sunkiai identifikuojamos, o be kalbų aiškinimo dovanos ir "neįkandamos" pašaliniams. Šiuo atveju, kalba konkreti, aiški ir išverčiama. Ką Šventoji Dvasia kalbėjo per Sekmines tos sesers lūpomis?. "Mano širdis yra tokia atvira".
O mūsų širdys ar atviros Šventajai Dvasiai?

antradienis, birželio 07, 2011

Atminčiai

Ar buvo, kad nuvažiuoja
Pribėgi, beveik suspėji...
Ar prisimeni, ką tada jautei?
Apmaudą, pyktį ar tai
Kad pasaulis yra neteisingas
Jis palieka tave stovėti
Be tikslo
Numirgėdamas žiburiukais
Neguodžia,
Kad daug yra paliktų.
Sau pasakei - tik ne aš
O nutiko
Ar buvo? Pameni?