šeštadienis, spalio 30, 2010

Koranas ir Biblija - perrašyta istorija





Dar šiek tiek ta pačia tema. Kad įsitikintume, kaip Koranas iškraipo Biblijos pasakojimus, nors Mohamedas laikė save to paties Dievo pranašu.

Sura Al- Bakara(Karvė) Korane perpasakoja Abraomo istoriją.

Koranas.
 Ir prisiminkite, kai Ibrahimas buvo bandomas Viešpaties tam tikrais įpareigojimais, kuriuos šis įvykdė. Jis pasakė: “Aš padarysiu tave žmonių imamu.” Ibrahimas paklausė: “Ir taip pat (imamai bus) iš mano palikuonių?” Jis atsakė: “Mano pažadas netaikomas nusidėjėliams”.

Biblija.
Žodžių junginį "Ir padarysiu tave žmonių" sako ne Senajame Testamente Dievas Abraomui, o Jėzus Naujajame Testamente, kai renkasi mokinius "padarysiu žmonių žvejais".
Koranas apie Mekoje įkurtą  Kaabos šventyklą 
Ir prisiminkite, Mes padarėme Namą (Kaabą) žmonių susirinkimo vieta, kurioje jie yra saugūs; ir imkite jūs Ibrahimo vietą kaip maldų vietą; ir Mes sutarėme su Ibrahimu ir jo sūnum Ismailu, kad jie apvalytų nuo nuodėmių mano Namą tiems, kurie apeina jį aplink, ar naudoja jį kaip prieglobstį (dorybingiems apmąstymams vienumoj), ar nusilenkia, ar krenta kniūbsčiom (maldoj).
Ir prisiminkite, kai Ibrahimas ir Ismailas pastatė Namo pamatus (ir kreipėsi į Dievą su malda): “Mūsų Viešpatie! Priimk tai nuo mūsų, juk Tu, iš tikrųjų, Visągirdintis, Visąžinantis”
Biblija
Abraomas niekada negyveno Mekoje ar Arabijoje, jis gyveno Egipte arba Palestinoje ir aplinkinėse žemėse. Jo sūnūs irgi gyveno tik ten, be to, kartu su Abraomu gyveno ne Izmaelis, o Izaokas."Abraomas atidavė Izaokui visa, ką turėjo". Pradžios 25
Abraomas palaidotas Pažadėtoje žemėje ir jo kapas šiandien yra ten, kur nurodo Biblija
Abraomas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu. Jis susijungė su savo tauta. Jį palaidojo jo sūnūs Izaokas ir Izmaelis Machpelos oloje, Coharo sūnaus hetito Efrono lauke, kuris buvo ties Mamre.Tą lauką Abraomas buvo pirkęs iš hetitų. Ten yra palaidoti Abraomas ir jo žmona Sara.
Pradžios 25, 8-9
 Koranas apie Izmaelį ir Dievą
Jei pastebėjot, Koranas teigia, jog Alachas kreipėsi į Abraomą ir Izmaelį "Mes sutarėme su Ibrahimu ir jo sūnum Ismailu".
Ar jūs buvote liudininkais, kai mirtis atsėlino pas Jokūbą? Tada jis pasakė savo sūnums: “Ką jūs garbinsite (Kam melsites) po manęs?” Jie pasakė: “Mes garbinsime Dievą, tavo tėvų - Ibrahimo, Ismailo ir Izaoko - Dievą, Vieną Dievą, ir tik Jam vienam mes paklusime”.
 Biblija
Sako, kad pažado sūnus yra Izaokas ne Izmaelis.
Korano Dievas - "Ibrahimo, Ismailo ir Izaoko" Dievas
O Biblijos Dievas sako "Aš esu tavo tėvo Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas”. Išėjimo 3;6

Taigi, manau, labai aišku, kad Koranas atpasakodamas Biblijos pasakojimą stengiasi perkurti istoriją praėjus maždaug 1500 metų po Abraomo istorijos užrašymo. Biblija absoliučiai tiksli, nes ir šiandien galima nuvykti prie Abraomo kapo.  Juokingiausia, kad musulmonai laiko Biblija "klastote", nors klastotę laiko savo rankose būtent jie. Korano ir Biblijos dievas - ne tas pats. Tai kas yra Korano dievas? ..

ketvirtadienis, spalio 21, 2010

Prisiminus Hamletą


Danijos princas Hamletas, žinomas kaip žmogus, į kurio lūpas Šekspyras įdėjo garsųjį monologą, kurį trokšta nors kartą nuo scenos perskaityti kiekvienas rimtas aktorius. "Būt ar nebūt - štai klausimas koksai" yra tapęs ir rimtų egzistencijos klausimų ir parodijų ar šiaip pašmaikštavimų objektu. Tačiau man dažniau galvon lenda kiti Hamleto žodžiai, kuriuos jis pasako grįžęs į savo karalystę ir kurie skamba maždaug taip: "Kažkas ne taip Danijos karalystėje".
Įsivaizduokim situaciją - princas grįžta namo,  tačiau jaučia, kad kažkas Elsinoro dvare vyksta, bet kas - nežino. Lieka tik pojūtis, kad kažkaip turėtų būti kitaip. Keistas pojūtis, bet ar mums nepažįstamas?
Man, pavyzdžiui, puikiai.  Prisimenu savo vaikystę, kai paprastai nekeli sau klausimų, kaip turėtų būti, bet toje samagono tvaike persmelktoje kaimo kasdienybėje, pykčiuose, smulkiose apkalbose ir konkurencijoje, tas pojūtis jau buvo. Tu tarsi ir gyveni, tačiau žinai, kad kažkas ne taip. Ai, bet juk čia kaimas, tamsa... Toliau mokykla, bet ir čia tas pats, armija, galų gale  - aukštoji. Esi tarp tų, kurie laiko save tautos žiedu, cituoja Šekspyrą "kažkas ne taip Danijos karalystėje", ir jį nagrinėja, tačiau patys gyvena kaip Elsinoro dvare. Tiesa, kraujo nėra, laikai kiti, bet intrigos, kova už valdžią, pavydas, skundimas – apyvartoje gerai žinomos priemonės.  
Ir tuo laiku aš supratau, kad net ir Niujorke ar Londone rasčiau tą patį pojūtį – „kažkas ne taip“. Mėgstam paburnoti prieš savo tautą, bet manau, jog kažkas ne taip su visa žmonija. Norime gerovės – o štai skurdas, siekiame taikos – plinta karai, kalbame apie žmogaus teises, o daugėja apribojimų.
Galbūt kažkas iš jūsų dabar patiriate tą pojūtį, tik bijote pasakyti, nes galvojate, jog liksite nesuprastas. Nebijokite, turite dar vieną bendramintį – Hamletą.

antradienis, spalio 19, 2010

Koranas ir Biblija – vienos suros palyginimas

Musulmonai teigia, kad pranašas Mohamedas yra iš to paties Dievo, kuris davė žmonėms Biblija, esą tai paskutinis pranašas, o Koranas (Priminimas) apie tą, ką kalbėjo Biblija, ir galutinis Dievo žodis žmonėms. Tarsi ir nėra skirtumo, kuo tikėti, juk tai tas pats Dievas. Tačiau ar tikrai tas pats???
Pažiūrėkime atidžiau, ar tikrai Koranas iš to paties Dievo. Priminsiu, kad Biblija buvo rašyta apie 1500 metų laikotarpyje, rašė apie 50 žmonių, nuo karalių iki avių augintojų. Ir jų liudijimai apie tai, ką kalba Dievas, sutapo. Tačiau Mohamedas, gyvendamas jau 500 metų po Biblijos surašymo ir girdėjęs Biblijos istorijas, Korane neigia daugelį faktų, kurie užrašyti Biblijoje. Vėliau, kai buvo pamatyta, kad Koranas aiškiai „pjauna grybą“, musulmonai ėmė aiškinti, kad Bibliją suklastojo žydai ir krikščionys, kad čia ne ta Biblija, kurią Dievas davė žmonėms. Tačiau kai paklausi, kur ta „tikroji Biblija“, kas ją suklastojo, kur įrodymai, atsakymas būna paprastas – „ji dingo“.  Dingti Biblijos tekstai turėjo labai seniai, nes Kumrano radiniai įrodė - net ir po tūkstantmečio Biblijos knygos yra identiškos.   
Taigi, kokie skirtumai tarp Biblijos teksto ir Korano pažiūrėkime remdamiesi viena Korano sura „Al – Baraka“ (Karvė), kurią perpasakojami Biblijos įvykiai ir palyginkime.

Koranas apie Adomą ir angelų maištą
30. Ir kai tavo Viešpatis pasakė angelams: “Aš noriu paskirti atstovą žemėje”, jie paklausė: “Ar Tu paskirsi ten tokį, kuris sukels netvarką joje ir kraujo praliejimą? Ir mes šlovina­me Tave ir aukštai iškeliame Tavo šventumą Tavęs garbinimu.” Jis atsakė: “Aš žinau, ko jūs nežino­te.”
 31. Ir Jis išmokė Adomą visų daiktų vardus, po to juos pastatė prieš angelus ir pasakė: “Pasakykit Man jų vardus, jei jūs teisūs.”
 32. Jie pasakė: “Garbė Tau. Mes neturime žinių išskyrus tas, kurių Tu mus išmokei; iš tik­rųjų, Tu Visąžinantis ir Išmintingas.”
 33. Jis pasakė: “O, Adomai, pranešk jiems jų vardus”; ir, kai jis pranešė jiems jų vardus, Jis pasakė: “Ar Aš jums nesakiau, kad Mano žinioje dangaus ir žemės paslaptys, ir Aš žinau, ką jūs atskleidžiate ir ką jūs bandote nuslėpti?”
 34. Ir štai, Mes pasakėme angelams: “Nusilenkite Adomui”, ir jie nusilenkė; bet Iblis nenusilenkė. Jis atsisakė, nes buvo per daug išpuikęs: Jis buvo iš tų, kurie atmetė tikėjimą.

Biblija
1.Kalba visiškai priešingai – Dievas sukūrė žmogų, o ne paskyrė atstovą.
2. Toliau Dievas leido Adomui pačiam pavadinti vardais, o ne jam pasakė vardus.
3. Angelams neliepė lenktis Adomui, o šėtonas sukilo prieš Dievą ne todėl. Kad nenusilenkė Adomui, o todėl, kad pats užsigeidė Dievo vietos.
4. Lenktis angelams buvo liepta ne prieš Adomą, o prieš Kristų.
Koranas apie tai, kaip Mozė trenkė į uolą ir ištryško vanduo 
 60. Ir prisiminkite, kai Mozė meldė savo tautai vandens, ir Mes pasakėme: “Suduok savo lazda į uolą”; ir štai iš jos ištryško dvylika šaltinių, taip, visi žmonės sužinojo savo vandens vietą.
Biblija
1.Mozei trenkus ištryško viena, o ne dvylika srovių.

Koranas apie žydų skundą dėl maisto dykumoje
 61. Ir prisiminkite, jūs pasakėte: “O, Moze, mes negalim pakęsti (visada) vienodo maisto; mal­dauk savo Viešpatį už mus, kad patiektų mums tai, kas auga žemėje - jos daržoves (žalumy­nus), agurkus, česnakus, lęšius ir svogūnus. Jis pasakė: “Nejaugi jūs norite geresnius pakeis­ti blogesniais? Nueikite į kokį nors miestą (Egipte), ir ten rasite tai, ko jūs norite!” Pažemi­nimai ir skurdas apėmė juos, ir iššaukė jie sau Allah pyktį; tai įvyko todėl, kad jie atmetė Allah ženklus ir žudė pranašus be priežasties; tai buvo todėl, kad jie maištavo, buvo nu­sidėjėliai ir peržengė visas leistinas ribas.
Biblija
1.Mozė išvedė iš Egipto žydus ir tikrai nesiūlė jiems eiti vėl į Egiptą.
2. Mozė nesakė:“žudė pranašus be priežasties“, tai paimta iš vėlesnių Biblijos pranašų ir Evangelijos

Koranas apie karvės aukojimą
67. Ir prisiminkite, kai Mozė pasakė savo tautai: “Allah jums liepia paaukoti karvę”, jie pasakė: “Ar nesijuoki tu iš mūsų?” Jis pasakė: “Aš ieškau Allah prieglobsčio, kad nebūčiau vienas iš nesusipratėlių (kvailių).”
 68. Jie pasakė: “Maldauk savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis išaiškintų mums, kokia jinai turi būti.” Jis pasakė: “Allah sako: tai karvė nei sena, nei jauna, o esanti vidutinio amžiaus; o dabar darykite tai, kas jums liepta!”
 69. Jie pasakė: “Maldauk savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis išaiškintų mums, kokios ji turi būti spalvos.” Jis atsakė: “Dievas sako, kad gelsvai rudos spalvos, gryno ir šilto atspalvio, džiuginančio į ją žiūrinčių žmonių akis”.
 Biblija
  1. Karvė ir kiti gyvūnai buvo liepti paaukoti Abraomui, o ne Mozei.
  2. Kokia turi būti auka, paima iš tolesnio Biblijos pasakojimo.
Korano tvirtinimai apie krikščionybę ir judaizmą
113. Žydai sako: “Krikščionybė nieku nepagrįsta”; o krikščionys sako: “Judaizmas nieku ne­pagrįstas”; tačiau ir tie, ir kiti skaito tą pačią Knygą. Tiems žodžiams panašiai skambėjo kalbos tų, kurie (dar) nieko neišmanė. Allah Paskutinio Teismo dieną išaiškins jiems tai, ko jie nesuprato (ginčijosi).
Biblija
1.Žydų ir krikščionių tikėjimas pagrįstas Dievo žodžiu. Krikščionys niekada nesakė, kad žydų tikėjimas niekuo nepagrįstas, nes krikščionių Dievas yra ir žydų Dievas. Jų Tora yra ir krikščionių Tora.

Koranas apie karalių Saulių ir sandoros skrynią
 247. Ir jų pranašas pasakė jiems: “Allah paskyrė Talutą jūsų karaliumi.” Jie atsakė: “Kaip jis galės mus valdyti, jei mes turime daugiau teisių valdžiai nei jis, o taip pat neturi jis gausybės turto?” Bet pranašas atsakė: “Iš tiesų, Allah pasirinko jį jūsų Vyriausiuoju ir dosniai apdovanojo jį išmintimi ir vyrišku šaunumu. Allah suteikia valdžią tiems, kuriems Jis nori, ir Allah yra dosnus savo malonėmis ir žino viską.”
 248. Ir jų pranašas pasakė jiems: “Jo valdžios ženklu bus tai, kad pas jus atsiras priesakų skrynia, kurioje jums nuo Allah bus sakina (saugumas, ramybė, taika) ir relikvijos, kurios paliko nuo Mozės giminės ir Aarono giminės, - ir ją atneš angelai. Tame yra ženklai jums, jeigu jūs iš tikrųjų tikite.”
Biblija
  1. Žmonės išsireikalavo, kad gautų karalių, o ne Dievas paskyrė.
  2. Sandoros skrynią atnešė ne angelai, o ji buvo padaryta Dievo liepimu.
  3. Sandoros skrynia padaryta Mozės laikais, o ne kai Saulius tapo karaliumi.  
  4. Paskė ne "jų pranašas", o apie karalių kalbėjo Dievas.
Koranas apie Sauliaus kariavimą su filistinais
 249. Ir kai Talutas su kariuomene išsirengė į žygį, jis pasakė: “Allah išbandys jus prie upės; tas, kas atsigers iš jos, su mano kariuomene neeis; ir tik tie, kurie negers iš jos, eis su manim; o keletas gurkšnelių iš saujos bus atleista.” Tačiau visi gėrė iš upės išskyrus tik nedaugelį. Ir kai jie perėjo per upę, - jis ir tikintieji su juo, - jie pasakė: “Šią dieną mes neturime jėgų Galijotą ir jo kariuomenę įveikti.” Tačiau tie, kurie tvirtai įtikėjo, jog Paskutinę dieną jiems teks stovėti prieš Allah, pasakė: “Kaip dažnai, Allah valia, maža jėga nugalėdavo skaitlingus priešus! Ir Allah - su tais, kurie yra kantrūs ir stip­rios dvasios”.
 250. Ir kai jie atsidūrė prieš Galijotą ir jo kariuomenę, jie maldavo: “O, Viešpatie! Suteik mums drąsos, tvirtumo ir padaryk mūsų pėdas tvirtas, ir padėk mums prieš netikinčius”.
 251. Taip, Allah valia, jie privertė juos bėgti; ir Dovydas užmušė Galijotą; Ir Allah suteikė jam išminties ir valdžią; ir išmokė jį visko, ko Jis panorėjo. O jeigu Allah nesulaikytų vienų žmonių genčių prieš kitas, būtų, iš tiesų, daug blogybių bei žalos žemėje. Tačiau Allah yra kupinas dosnumo visiems pasauliams.

Biblija
  1. Ne Saulius, o teisėjas  Gideonas Dievo liepimu  atrinkinėjo kariuomenėje žmones pagal tai, kaip žmonės gėrė.
  2. Priedo, atrinkinėjo ne pagal tai– gėrė ar ne, o kaip gėrė - iš rankos ar atsiklaupę.
  3. Saulius kariavo su Filistinais, Gideonas - su madianiečiais. Tai du skirtingi karai skirtingais laikotarpiais.

Išvados
Koranas sako „Tokie Allah ženklai; Mes juos teisingai skelbiame tau; iš tiesų, tu esi vienas iš (Mano) Pasiuntinių“.  Sura Al - Baraka
Deja, turiu konstatuoti, kad  jokiu būdu negalima pasakyti, kad Koranas „teisingai“ skelbia tai, kas buvo užrašyta Biblijoje ir kad pasiuntinys kalba tiesą. Galbūt galima sakyti, kad jis taip papildo Biblijos pasakojimą, tačiau aiškiai matoma:
1.Koranas iškreipia Biblijos pasakojimą o kai kuriuos įvykius atpasakoja be jokios logikos.
2.Korane sumaišytas laikas kada kas vyko.
3. Koranas vienus Biblijos veikėjų žygius priskiria kitiems.

Taigi, Korano pasakojimas, mano nuomone, kai jį palygini su Biblijos tekstu,  panašus į atvejį, kai kažkuris žmogus būtų girdėjęs, sakykim, Šekspyro kūrinius, pats pabandęs juos perpasakoti visus iš karto vienoje knygoje, o paskui pasakęs, kad jis  -  tikrasis Šekspyras, kurio knygoje papasakota, kad Džiuljeta myli... Otelą, o Hamletas yra Anglijos karalius...
Kas tada beliktų teigti? Ogi, tada tas žmogus turėtų pasakyti, kad visi iki jo esantys Šekspyro raštai yra padirbti ir suklastoti blogų žmonių.

penktadienis, spalio 15, 2010

Išrinktoji Dievo tauta


Man įstrigo, kaip viename filme žydas sėdi konclageryje kalinio rūbais ir meldžiasi: "Viešpatie, ar Tu negalėtum kuriam laikui išsirinkti kitą tautą?".
Manau, čia viena iš taikliausių vietų, atspindinčių išrinktosios tautos padėtį. 
Biblijoje Dievas išsirenka vieną tautą. Tačiau išrinkimas dvejopas - pagal kūną ir pagal dvasią.

"Bet tu, Izraeli, mano tarne Jokūbai, kurį išsirinkau, mano draugo Abraomo palikuoni. Aš pašaukiau tave iš žemės pakraščių, susivadinau iš tolimiausių kampų ir tau sakiau: ‘Tu esi mano tarnas, Aš tave išsirinkau ir neatmesiu tavęs. Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine". Izaijo 41
Dievas išsirenka tautą ir jai praneša. Ji ne geresnė už kitas, ne gausesnė, ne išmintingesnė, ne darbštesnė, tiesiog tai Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievo sprendimas.
Klausimas - kam išrinkta tauta? Žinoma, kad atliktų tam tikrą darbą.
Mes, būdami kūnu pagonys, imam žvairuoti - žydus išsirinko, o tai jau mes žemesni? Iš to kyla visas antisemitizmas, neapykanta žydams. 
Tačiau tai tik iliuzija, žydai per visą istoriją kentė ir bandė nusimesti šitą išrinktosios tautos etiketę - jie bandė pasislėpti, prisitaikyti, buvo nuolankūs, neprieštaravo, kai prieš jaus smurtavo, bet viskas veltui. Patikėkit, būti išrinktąja tauta visų pirma reiškia būti nelaisvam, turėti žymę, kurios negali nusiplauti ir nusimesti, prieš žmones ir prieš Dievą. Nesaldu. Biblijoje Dievas kalba: "Tik jus Aš išsirinkau iš visų žemės giminių. Todėl bausiu jus už visus jūsų nusikaltimus”. Amoso 3;2
Jokių nuolaidų išrinktajai tautai. Bausmė - už visus nusikaltimus.
Ar vis dar norite būti išrinktąja tauta pagal kūną?

Jėzus daro tą pat, ką ir Tėvas: "Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau". Pagal dvasią išsirenkama kita tauta."Jis kalba per Ozėją: “Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta ir nemylimą – mylima. Ir toje vietoje, kur jiems buvo sakyta: ‘Jūs ne manoji tauta’, ten jie bus vadinami gyvojo Dievo vaikais”.Romiečiams 5. 
Žinoma, čia kalbama apie Dievo bažnyčią, kaip Kristaus kūną iš žydų ir pagonių. 

Va čia ir prasideda linksmybės. Jei pagal kūną išrinkti nenori būti beveik niekas, tai pagal dvasią kandidatų pulkai. Žmonės šitą garbę nori užmauti savo ideologijai ar religijai. Sakykim, katalikai turėtų žinoti, kad pagal teologiją jie yra išrinktieji, Roma net yra Dangiškoji Jeruzalė. Net ir Hitleris buvo užsimanęs susikurti išrinktąją tautą, todėl fašistų ideologija agresyviai stengėsi būtent žydus nustumti ir sunaikinti, juk išrinktoji tauta - arijai.Taip pat į išrinktąją Dievo tautą pretenduoja musulmonai, teigdami, kad jiems Alachas, kai krikščionys ir žydai iškreipė Dievo žodį, paskyrė šią garbę. 
Kiti pretendentai  - Jehovos liudytojai, mormonai, teigiantys savo keistais mokymais, kad tik jie - vienintelė Dievo tauta, nes esą žydus Dievas atmetė.  Žodžiu, norinčių daug ir visi įsitikinę, kad jie - išrinktieji.
Ar turi šios pretenzijos pagrindą? Ne. Pamenu, kaip užsikirto vienas savim patenkintas Jehovos liudytojas, kai parodžiau Bibliją: "Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą? Jokiu būdu!... Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto numatė". Romiečiams 11;1-2. 
Visos kvailos žmogiškų organizacijų pretenzijos sutrupa kaip tuštybės veidrodžiai. Dievas pakartoja, ką jau sakė Izaijo pranašystėje "Tu esi mano tarnas, Aš tave išsirinkau ir neatmesiu tavęs".
Taigi, jei neatmetami žydai pagal kūną kaip išrinktoji tauta, jie turės tapti išrinktąja tauta ir pagal dvasią. 
Šiuo metu egzistuoja dvi Dievo išrinktosios tautos - žydai ir Gyvojo Dievo vaikai.
Biblija kalba apie laiką, kai šios dvi tautos susijungs vėl į vieną ir "bus viena kaimenė, vienas ganytojas". Ir žinoma, Ganytojas nebus popiežius ar Jehovos liudytojų korporacijos prezidentas.
O tiems, kurie niurna sakau, Biblija užtikrina - kiekvienas gali patekti į išrintąją tautą, nes "Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi". Romiečiams 9
O čia konkretūs nurodymai, ką daryti:

"Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas". Romiečiams 9
SĖKMĖS tiems, kas pasiryš.
 




sekmadienis, spalio 10, 2010

Lietuvių tautos kilmė. Jafeto palikuonys

Jau kuris laikas mąsčiau apie tai, kad vienos tautos kažkaip užtikrintos, tarsi ir geresnės, kitos ne. Mes vis dar atrodom maži, nereikšmingi, nereikalingi.  Vyrauja amžinas šauksmas, kad reikia grįžti prie tautos šaknų, istorijos.
Tokioj atmosferoj atrodo, kad Biblijos Dievas yra kažkoks atėjūnas, nugalabijęs Perkūną, Patrimpą, Žemyną ir kitus baltiško panteono gyventojus, žodžiu, okupantas ir kažkas svetimo. Kadangi jau seniai okupavo, tai kaip ir savas tapo, religiją tokią turim, nelabai nuo pagonybės skiriasi, visas pagoniškas šventes švenčiam, bet vis tiek iš esmės svetimas...
Todėl nusprendžiau pasižiūrėti, ką kalba Biblija apie Lietuvių tautos kilmę.Ar kalba? Žinot, tikrai kalba, Viešpats parodė man, kad lietuvių tauta nėra Jam svetima, o atvirkščiai - kilusi iš Jo, o Jis buvo seniau negu Perkūnas, kad esame Dievo vaikai net ir pagal kūną.
Žinoma, visi žmonės - iš Adomo, bet kas toliau? Ar yra Biblijoje dar kažkas parašyta? Yra. Luko evangelijos 3 skyriuje, kur vardijama Jėzaus kilmė "Nojaus, Lamecho, Matūzalio, Henocho, Jareto, Maleleelio, Kainamo,  Eno, Seto, Adomo, Dievo".
11 lietuvių tautos protėvių iki tvano, kai buvo išgelbėtas Nojus ir šeima.
Toliau rašoma  Pradžios 6 skyriuje.  "Tai yra Nojaus sūnų Semo, Chamo ir Jafeto palikuonys. Tvanui praėjus, jie susilaukė sūnų. Jafeto sūnūs: Gomeras, Magogas, Madajas, Javanas, Tubalas, Mešechas ir Tyras. Gomero sūnūs: Aškenazas, Rifatas ir Togarma. Javano sūnūs: Eliša, Taršišas, Kitimas ir Dodanimas. Iš šitų atsirado tautų grupės, gyvenančios savo žemėse, kiekviena su savo kalba ir pagal savo giminę savo tautose".
Semas - žydai, Chamas arabai ir kiti rytiečiai, Jafetas - Europa.  Kur mūsų tautos šaknys, kurias reikia rasti ir pažinti? Jefete, Nojuje, Henoche ir Adome.
Taigi, rašoma: "Jafeto sūnūs: Gomeras, Magogas, Madajas, Javanas, Tubalas, Mešechas ir Tyras". 
Va čia baigiasi mums aiški linija. Iš ko kilo lietuviai?  Gomeras - germanų tautos.
Magogas, Tubalas, Mešechas - šie trys, iš kurių kilo slavų gentys ir šiaurės tautos. Lietuviai ir slavai turėjo bendrą prokalbę, tuo neabejojama, reiktų pridėti, kad senovės istorijoje lietuvių kunigaikščių žvilgsniai visada buvo nukreipti į Rusiją, o ne į vakarus. Didžiausia tikimybė, jog esame iš Magogo, nes toliau Biblijoje kalbama apie tai, kad Magogas yra teritorija, kurioje gyvena ir lietuviai.
Toliau buvo Babelės statyba ir išsklaidymas
Apaštalų darbuose rašoma  "Praėjusiais amžiais Jis leido eiti visoms tautoms savais keliais".
Apie galutinį Dievo planą papasakojo Jėzus Luko 15 skyriuje: "Jis kalbėjo toliau: “Vienas žmogus turėjo du sūnus.Kartą jaunesnysis tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’. Tėvas padalijo sūnums turtą.Praėjus kelioms dienoms, jaunesnysis sūnus, pasiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį".
Šis pasakojimas atrodo tik didaktinis, jei nežinai, kad Semas buvo vyresnis Nojaus sūnus, Jafetas - jaunesnis. Vyresnis - žydai, jaunesnis - pagonys. Tolesnis pasakojimas apie sūnaus sugrįžimą - Dievo požiūris ir rūpestis tais, kurie iškeliavo.
Taigi, brangieji, mes net ir kūniškai esame Dievo vaikai, lietuviai buvo Adomo, Nojaus ir Jefeto strėnose, mes visada buvome Dievo plane,  ir Jis laukia, kol tauta sugrįš. 
Biblijos Dievas yra lietuvių tautos Dievas, Jis paliko net ir raštišką paliudijimą, kad mes turime dalį Jame, mes neatsiradome atsitiktinai. 


trečiadienis, spalio 06, 2010

Sapnuoti gyvenimą

Sapnai būna keisti. Kartais jie spalvoti, o kartais ir pagąsdina, dar kartais atneša ir žinią.
Šianakt kaip tik tokį vieną sapnavau - dalyvavau gyvačių gaudyme. Savotiškos varž[ybos. Gyvatė neria kaž[kur tarp, čiumpi ją už kaklo kaip per dokumentinius filmus ir apžiūri nuodingus dantis.Trekšt, bjaurybei, nusuki galvą ir meti šalin. Jautiesi toks kietas ir supratingas, tiesiog gyvenamosios aplinkos valytojas...
Tačiau staiga pajutau, kad tinstu, vos ne dvigubas pasidariau, ir pila karštis. Ir jaučiu, kad esu pilnas nuodų, tuoj imsiu kitus nuodyti ir mirsiu. "Viešpatie, mirštu, man, turbūt įkando, kai nemačiau";- pagalvojau. Ir tuoj pat atėjo atsakymas:"Ne, tu nemiršti, niekas tau neįkando, bet bečiupinėdamas gyvates gavai nuodų per žaizdas, kurias nešioji".
Viską supratau - mes pernelyg esam įsitikinę, kad galime čiupinėti bet kokią bjaurastį ir galvoti, kad mes stiprūs ir apsukrūs, niekas mums negresia. Deja, realybė kitokia - mačiau jau ne vieną ištinusį nuo pažinimo, vadinamo "sveiko proto", išdidumo ir net bendravimo. Galvodavau, jog man niekas negresia, tačiau Dievas aiškiai parodė - kol esi žaizdotas, net nesiartink.Gyvatės savaime grėsmingos, bet dvasiniai dalykai tokie neatrodo...Tačiau tai taip pat pavojinga, jeigu jie turi nuodų, kurie pasireiškia neigiama emocijų skale. Galbūt tai ir neįkąs, tai kitu būdu nuodų gausi. Mirti kažkaip nesinori, o ištinti bijau dėl estetinių priežasčių..nuo šiol - jokių varžybų ir jokių gyvačių. 
.

sekmadienis, spalio 03, 2010

Stebuklo įrodymas


Ar šiais laikais būna stebuklų, ar Jėzus taip pat gydo žmones, kaip ir tada, kai vaikščiojo žemėje? Be abejonės, nes Biblija kalba:"Aš esu Viešpats, ir Aš nesikeičiu". 
Taigi, Jėzus nesikeičia, nesikeičia Jo charakteris ir veikimo būdai Jis gydo, išlaisvina, atstato, padaugina, dalina dvasines dovanas, kalba. O ar gali būti kitaip, jei Dievas yra gyvas? Jėzus pasakė :"Ir štai Aš su jumis iki pasaulio pabaigos". Įdomiausia, kad tam priešinasi nemaža dalis žmonių, kurie laiko save stovinčiais ant "apaštalų ir pranašų mokslo" (mano galva, jeigu jie išties pasižiūrėtų į apaštalų "mokslą", tai pamatytų, jog jis visų pirma rėmėsi Dievo jėga ir antgamtiškumu, o ne pliurpimu). Jiems to nereikia, nes darosi nesaugu, jie tada nebegali kontroliuoti savo protu procesų, o juk daliai nėra loginio paaiškinimo, todėl jie visomis jėgomis priešinasi. Pavyzdžiui, ar Dievas gali išgydyti AIDS, hepatitą, vėžį. Gali ir gydo.
Dažnai tokie "teologai" reikalauja raštiškų įrodymų ir gydytojų pažymų, būdami įsitikinę, kad jų ir būti negali. Specialiai neieškojau, tačiau pateikiu, kad stebuklai, kuriuos Dievas šiomis dienomis daro, yra įrodomi ir dokumentaliai. Dvi nuotraukos iš dviejų skirtingų vietų, medikų patvirtinti faktai. Pirmoje - berniuko galvos fotografija is JAV. Po maldos Šventoji Dvasia pasakė motinai padaryti smegenų skenavimą, nes berniuko galvoje buvo auglys. Rezultatas aiškiai matomas.
Kitoje - įrodymas, kad po maldos susirinkimo žmogus nuėjo pasitikrinti ir pateikė gydytojų išvadą - AIDS nebėra, hepatito nebėra. Tai iš Afrikos.Nuo savęs pridėčiau, kad Lietuva irgi nepamiršta - žinau žmogų, kurį Dievas irgi išgydė nuo AIDS.
Manau, šitų dviejų - trijų įrodymų su visais reikalingais medštampais pakanka, jog suprastume, Jėzus - nepasikeitė, o kovojantys prieš tai nieko nelaimės. Kritikams patarčiau susirūpinti, koks tas jų tikėjimas, greičiau netikėjimas, jeigu medikais pasitikima labiau negu Dievo žodžiu, kuris sako  "Aš esu Viešpats, ir Aš nesikeičiu".     

penktadienis, spalio 01, 2010

Stebėti ir stebėtis


Stebiu žmones. Pastaruoju laiku mane ima varginti tas dalykas, kad pakankamai daug sutinku tų, kurie bendrauja paviršium. Tai yra - kalba kaip reikia kalbėti, bet viduje nešiojasi visai kitus dalykus. Galbūt galima juos būtų pavadinti diplomatais. Kaip pastebiu, jie yra įsitikinę, jog jų gudrumo niekas negali perkąsti. Tiesiog elgsis nepriekaištingai, sėdės su tavim, kalbėsis, pritars, o mąstys priešingai...
Deja, liūdna žinia gudruoliams - dažnai užtenka pažiūrėti į akis ir rankas, judesiukai tokie neadekvatūs būna. O jei per daug žemai pasilenkia, žiūrėk gyvatė iš kišenės iškrenta.
Gal ne tai blogiausia, kad žmonės tokie, esu pratęs prie netobulumo, tačiau niekaip nesuvokiu, argi nesinori būti tiesiog tokiu, koks esi? Kam tie reveransai ir gyvatės kišenėje, žmonės patys save tokiu būdu užprogramuoja atstūmimui, atsiskyrimui, vienatvei ir kančiai. Gyventi taip, kaip pats negalvoji, kalbėti taip, kaip nenori, vaikščioti ten, kur nepatinka ir bendrauti su tais, kurių nei gerbi, nei jie tau patinka, juk tai pati tikriausia kančia. Kas nežino, tai pasakysiu, kad tokius veiksmus Biblija įvardina kaip burtininkavimą. Žodžiu, praktikuojamas buitinis okultizmas...
Nesuvokiu, kam taip save kankinti? Kam savo rankom susikurti pragarą?
Bet kiek stebiu,tiesa ir tai, jog lietuvis padarys viską, kad tik nieko nereikėtų daryti:)