penktadienis, balandžio 29, 2011

antradienis, balandžio 26, 2011

Pasivaikščiojimai

Esi nematomas
Išeik ir suprasi
Praeina
Nors esi sužeistas
Jie nemato tavo svajonių, 
Ašarų ir kančių
Tau nebereikia slėptis
Niekas nepasakys
Kad esi niekas
Nematomame mieste
Suknelės valgo ledus
Džinsai sėdi ant suolų
Ir taip - kasdien
Stebiesi
Kodėl neliko žmonių
Tik daiktai,
Sąskaitos ir druskos
Išėstas grindinys.

šeštadienis, balandžio 23, 2011

Asmenybės

Mes nekalbame
Nes nėra ką pasakyti
Kai ateina skausmas
Jei tyli širdys
Nesvarbu, ką kalba
Lūpos
Nera žodžių
Kurie bent šį tą
reikštų
Tik šiek tiek nejauku
Su priklijuojama
Sąžine
Kas vakarą bandom
Įrodyti sau
Jog esam žmonės
Kas rytą
Stengiamės tilpti
Į laikrodį
Begarsiame pasaulyje
Nėra tylos
Vienintelis šaltas -
Reikia
Iš kažkur giliai
Tik tiek mūsų
Ir likę.
Kai niekas
Mūsų nemato.

antradienis, balandžio 19, 2011

Perkrovimas

Per gyvenimą mokiausi daugelio dalykų.
Išmokau nuvyti pančius, kepti blynus
Ir supjauti malkas.
Šį tą išmanau knygose,
Galiu pakeisti akumuliatorių.
Nepadoru, kai pagalvoju,
Būtų dabar numirti
Šitiek išmokus.
Kur visą tai padėti?
Palikti palikimu, išdalinti
Ar įkurti muziejų?
Ėmiau vengti profesorių
Šalinuosi žodynų
Net telefonų knyga kelia šiurpą
Šalin mokslą
Ir visas popieriaus skiautes
Nebegaliu paeiti
Nepaskaitęs kaip einu
Bijau, nesuprasiu, kad esu laimingas
Jeigu neišduos pažymos,
Žodžiu, net nepaskrisiu
Nes jau išmokau neskraidyti.
Bet dar galiu
Įspėti likusius,
Kad nesimokytų
Gyventi..

trečiadienis, balandžio 13, 2011

Pokalbis su bulbės gumbu

Kur man tave dėti,
Kai pavasaris.
Tu nenori gyventi balkone,
Žinau, tau nepatiks keptuvėje,
Negaliu apsimesti, kad esi gėlė
Ir įkišti tavęs į vazoną.
Jei būtum šuo,
Išvesčiau pasivaikščioti.
Bet ką pasakytų žmonės?
Ateina laikas,
O aš neturiu tau žemės.
Ne tai, kad neturiu -
Jos yra mėtoms,
Kaštonams ir mašinai pastatyti,
Bet tik ne tau
Nežiūrėk susiraukęs
Su tokiu baisiu priekaištu
Juk ateina diena,
Kai kitų gyvenimuose
Mums nelieka vietos.
Galų gale, ką tu sau leidi -
Esi paprasčiausia bulvė,
O reikalauji rankų,
Kurios surastų tau vagą.
Girdžiu, kaip naktimis
Verki tamsiam kibire
Apvytęs ir žemėtas
Ir galvoju,
Kas atsitiko man,
Kas atsitiko mums visiems,
Kad negražūs ir purvini
Neteko teisės gyventi...

antradienis, balandžio 12, 2011

Bijau knygynų

Netikiu knygom,
Nes tai tik žodžių kapinės.
Štai groja muzika,
Aktorius pastato balsą,
Bet veltui atliekami ritualai -
Tai svetima patirtis,
Kuri atsisako prisikelti.
O dar baisiau
Kai matai tik svetimas fantazijas
Kurios net negyveno.
Kaip neturiu pasitikėjimo žmonėmis
Mirusiais,
Dar labiau netikiu negimusiais.
Vieni pabėgo iš žemės,
O kiti neranda įsčių
Kurios išnešiotų.
Ir vis aiškiau matau
Kad žemė - tai ne aš,
Nors kada nors ja būsiu
Bet tame nėra tragizmo.
Tragiška tai,
Kad aplinkui tiek daug mirties.

trečiadienis, balandžio 06, 2011

Lietuva ir Izaijas


Šiemet nusprendžiau nuosekliai perskaityti Bibliją nuo pradžios. Dabar sėdžiu Izaijo pranašystėje. Izaijas kalbėjo visai tautai, ką jie turi daryti, kaip bus, ko laukti, ką Dievas yra nusprendęs.Skaitydamas aptikau, kad tai, kas parašyta. tinka ne tik žydų tautai, bet ir lietuvių.
 Tautos dviem būdais reaguoja į Dievo žinią - priima arba atmeta. Dievas ne kartą siuntė pranašus žydams, tačiau dauguma iš jų buvo persekioti, ignoruoti arba nužudyti. Tarsi atsikračius pranašo problema išnyks. Tačiau problema yra ne pranašas, o tai ką skelbia jis iš Dievo.
Biblija sako "Jei jūs noriai klausysite manęs, valgysite krašto gėrybes. bet jei jūs priešinsitės ir maištausite, jus praris kardas". Izaijo 1;19-20.
Vyrą ar moterį iš Dievo galima nužudyti, įkalinti, ištremti, tačiau Dievo žodžio panaikinti neįmanoma. Lietuva istoriškai buvo viena iš tolerantiškiausių valstybių Europoje, viena iš didžiausių, tačiau, kaip ji reagavo į Dievo žodį? Reformacijos laiku Dievas pasiuntė ne vieną savo vyrą - Mažvydą, Rapalionį, Kulvietį. Kas su jais atsitiko? Ogi buvo atstumti, persekioti ir ištremti. Vadovaujama jėzuitų kontreformacija triumfavo - prievarta, klasta ir persekiojimai užgesino. Problema buvo išspręsta - maištininkai nubausti, tradicijos išsaugotos. Bet Dievas pasakė:" jei jūs priešinsitės ir maištausite, jus praris kardas".  
Nereikėjo ilgai laukti - trys padalinimai ir Lietuvos, kaip valstybės, neliko. Kardas prarijo tiesiogine prasme.  Pavojinga priešintis Dievui. Tą patvirtina mūsų istorija.