trečiadienis, balandžio 30, 2008

Paskutinis Teismas

Brolis grįžo iš Italijos, tai pasakojo ką matęs. Ten vaikščiojo po Stikso koplyčią, kur yra garsioji freska Michelangelo tapyta"Paskutinis Teismas".
Taigi, brolis labai juokėsi, kad vienas lietuvis priskretęs prie gidės klausinėjo:
- A tas paskutinis teismas jau buvo, ar dar bus?
Brolis juokėsi, sako, ot gudrus, paskutinį teismą nori peršokt.

antradienis, balandžio 29, 2008

Ekonomika ir Biblija

Reikia nuolat prisiminti, kad mes vis dar gyvenam Biblijos laikais. Viskas kas parašyta, išsipildys, visai nesvarbu, kaip žmonės bekalbėtų ar norėtų, kad būtų. Visa pasaulis drebėjo, kad baigsis nafta, tačiau pasirodė, kad anksčiau baigsis maistas.
Maisto krizė ir brangimas atsirado tarsi iš niekur. 40 metų maisto produktai tik pigo, tačiau dabar šovė aukštyn.
Biblija kalba apie šitą laiką.
Kai Avinėlis atplėšė trečiąjį antspaudą, išgirdau trečiąją būtybę sakant: “Ateik ir žiūrėk!” Aš pažiūrėjau, ir štai pasirodė juodas žirgas, o raitelis turėjo savo rankoje svarstykles.
Ir aš girdėjau balsą keturių būtybių viduryje sakantį: “Kviečių saikas už denarą, trys miežių saikai už denarą, bet aliejui ir vynui nedaryk skriaudos!”

Apreiškimo 6;5-6
Nė vienas žmogus neišvengs Dievo sprendimų - ir viskas įvyksta paraidžiui.
Nepadės nei religinės organizacijos, kurios gyvena pagal savo susikurtą tvarką, nei pasaulinės organizacijos - jei Biblija kalba, taip ir įvyksta. Todėl tiek man, tiek kitiems, reikia rimčiau pažiūrėti į Dievo žodį. Dievui nepasakysi:"Na kam taip siaurai žiūrėti, reikia plačiau, kam įsikibti į tą raidę, ją galima traktuoti kitaip".
Dievas visada patvirtina savo Žodį, o tai, ką Jis sako, sako tiesiai ir aiškiai.
Todėl jei sako:"Išmesk stabus" - išmesk, jei sako:"Neturėk kitų dievų" - neturėk, jei sako "Mylėk tiesą" - reiškia mylėk. Jokių atsikalbinėjimų, išvedžiojimų ir kompromisų tipo, "o pas mus daroma taip, o mes įpratę kitaip, taigi čia grožis ir gėris".
Niekas neišsisuks.Todėl geriau žiūrėti tiesiai ir priimti Bibliją taip, kaip sakoma.

pirmadienis, balandžio 28, 2008

Narcizas

Jaučiu sentimentų šitai gėlei dar nuo vaikystės, tik kultūrinių nemėgstu, nes jie nekvepia. O va vienas iš jų kur įsitaisė mano sodyboj ir kuo puikiausiai neprižiūrimas gyvena. Laisvė ir gėlėms tinka.

ketvirtadienis, balandžio 24, 2008

Žemės darbai


kelinta diena važiuoju po darbo tvarkyti žemės. Dirbu ūkiškai - aš, lopeta ir karutis(dešinėje), kasam duobes ir po to užpylinėjam, romantokos maža, bet dirbti galima.
Planuoju šiandien užbaigti ir daugiau nesiteršti rankų, jau atsibodo.
O po to ridensiu dyyydelius akmenus ir darysiu terasas, o terasose augs:
1. Gėlės.
2. Dekoratyviniai spygliuočiai.
3. Petražolės.
4. Krapai
5.Svogūnai.
(moterim įrodysiu, kad paryžiuj gėlynuose daržovių irgi mačiau mačiau)

antradienis, balandžio 22, 2008

Apie otkatą

Pakalbėkim šį kartą apie otkatą ir apie tai, kaip lietuvių kalboje gimsta nauji žodžiai, kitaip sakant, siūlau sudalyvauti kalbos kūrimo procese.
Surantu, kad otkatas yra net labai nelietuviškas žodis, tačiau mūsų kalbininkai tyli kaip žuvys ir nesirengia nieko keisti. Iš dalies man ir pikta, juk, tarkim, mikliai kalbininkai pasiūlė monitorių pakeisti į vaizduoklį, o kramtoškę į kramtukę. O va dėl otkato - mirtina tyla.
Man nelieka nieko kito, kaip pačiam ieškoti išeities ir siūlyti naujadarus. Manyčiau, kad šitą žodį tikslinga būtų kildinti iš rusiško veiksmo, reiškiančio atsispyrimą ir riedėjimą. Rusiškai “Ot” – nuo, “katit” – riedėti. Todėl pažodinis vertimas, kurį pasiūlytų sveiko proto kalbininkas būtų “nuoriedis”, tuo labiau, kad žodis įsipieštų be problemų į lietuvių kalbos sistemą. Juk turime “nuolydį”, “nuotrauką” ir net “nuotaką”.
Tačiau atsirastų prasminis neaiškumas, pavyzdžiui, įsivaizduokite skaitote straipsnį ”Įtariama, kad valdininkas gavo nuoriedį”. Nelabai suprantama ir kažkaip grėsmingai skamba.
Vadinasi, reikia ieškoti transporto priemonės, kuri naudoja tą patį atstūmimo ir riedėjimo principą. Mano žiniom, tokios priemonės yra kelios, tiesa, galvoju, kad pavyzdžiui ”rogės” netiks, “drezina”, “riedlentė” irgi, “vežimėlis” – jokiu būdu. Sakykim, skaitome ”Verslininkai nešė vežimėlį”.
Mano galva, vienintelis tikslus atitikmuo būtų “paspirtukas”. “Be paspirtuko projektas neįsivažiuos”,”Gavęs paspirtuką nusipirko namą” – kaip žavu ir kaip lietuviška be to, neįžeidžia nė to, kuris davė, nei to, kuris ėmė. Išradus tokį žodį net baudžiamajam kodekse straipsni tektų panaikinti. Sakysit, rašinėju nesąmones? Visai ne, aš tiesiog matau poreikį, juk “otkatas” tapo Lietuvoj kasdienybe. Štai net viena televizija pranešė, kad be “nuoriedžio – paspirtuko – otkato” programų direktorius net laidų į eterį neleisdavo. Paminėsit mano žodį – televizijos visada pradininkės, tai plis, ko gero, greit kas rytą tą patį daiktą turės nešti pardavėjos, mokytojai ir kiti darbuotojai, o žodžio dar neturime. Netvarka.

šeštadienis, balandžio 19, 2008

Chaosas kieme


mano kiemą ištiko chaosas, visur krūvos akmenų, smėlio ir t.t. Kai pagalvoju, tai man ne tiek skauda širdį, kad namas nebaigtas, bet kad kiemas netvarkingas. Pavasrį norisi, kad lauke būtų gražu. Ką gi imsim lopetelą ir dirbsim. Galėčiau būt grioviakasiu, man patinka knistis po žemę.

trečiadienis, balandžio 16, 2008

Apie pasitikėjimą

Pasitikėjimas yra esminis visuomenės ir asmenybės ramstis. Taip pasakė ne Leninas, ne Hėgelis ar koks Kantas. Aš taip manau. Pagalvokim, be pasitikėjimo savim joks bankas neduos tau paskolos, net ir prie automobilio vairo sėsti pavojinga. Be pasitikėjimo joks vyras nesiryš pasipiršti išrinktajai, o išrinktoji – tekėti.
Žodžiu, pasitikėjimo mums reikia kaip oro. Tačiau antradienį skaitydamas savo metinį pranešimą Seime prezidentas Valdas Adamkus konstatavo, kad Lietuvoje pasitikėjimas… išgaravo. “ Pradėdami devynioliktuosius Lietuvos nepriklausomybės metus esame priversti… konstatuoti pasitikėjimo valstybe krizę, į kurią eita nuosekliai žingsnis po žingsnio, nepaisant perspėjimų ir raginimų vadovautis sutarimu bei bendrais interesais”,- kirto V.Adamkus.
Reikalai išties rimti, jei net Prezidentas viešai sako tai, ką iki šiol tik patyliukais šnabždėjosi “runkeliai” ir “apskurę kultūrininkai”. Turime totalų nepasitikėjimą valstybe, nuo apačių iki viršūnių. Suprantu, kodėl “apačios” nepasitiki, jiems, kaip sako ”vis komunistų laikas arčiau širdies”, žodžiu, žlugusi karta. Paradoksalu, tačiau aš niekaip nesuprantu, kodėl valstybe nepasitiki tie, kurie viską darė, kad tik ja nebūtų galima pasitikėti?
Juk valstybe jau nepasitiki ir stambiojo verslo atstovai, ir politikai, kurie padėjo stambiajam verslui paversti valstybę kažkuo panašaus į Afrikos ar Lotynų Amerikos “demokratijas”? Ko jiems nepasitikėti? Juk Lietuvos valstybė jau seniai tapo kukli jų tarnaitė.Iš dalies suprantu ir juos – na kaip tokia valstybe pasitikėti, jei susimoki, įstatymą priima “kokį reikia”, o ateina turtingesnis, tada jį pakeičia. Netvarka ir nepagarba privačiam kapitalui. Taip ir nyksta pasitikėjimas valstybe.
Beje, galvoju, kad mūsų Prezidentas teisus dėl ėjimo į krizę “žingsnis po žingsnio” - tokiame amžiuje tekinas nepalakstysi, tai žinodama garbi artimoji ir tolimoji prezidento apsuptis, matyt, taikėsi prie vadovo. Štai iš kur tos žinios apie pasitikėjimo krizę – kaip sakoma, Prezidentūra ėjo koja kojon su laikmečiu.

antradienis, balandžio 15, 2008

Griovys nueina į tolį

Va taip atrodo ravas per visą kiemą - vandentiekį teko kloti į pakalnę todėl dabar kiemas išraustas ir negražus.

Pavasaris

Na, brangieji, pavasaris, kažkaip teoriškai supranti, kad turėtų būti gražu, bet kol nešviečia saulė, tiek to ir pavasario. Šiemet jau pasodinau 8 trešnes, norėjau sodinti ir pušų, bet noras praėjo, taigi, šiemet nesodinsiu, bet bendrai paėmus, mano norai dažnai keičiasi, gal ir teks dar imti lopetą.

ketvirtadienis, balandžio 10, 2008

Kelmas


Naikinu medliavas, kurios auga nuo

amžių amžinųjų. Kelmą reikia iškasti rankom, o jų yra du. Kasu ir prisienu, kaip B.Sruoga rašė "Apie kelmą visą dieną". Panašiai ir pas mane išeina. Vieną jau išrausėm ir išvilkom, liko antras.

pirmadienis, balandžio 07, 2008

Tęsiame tinkavimą.

Tvartas vis gražėja ir gražėja:) Beveik gailiuosi, kad nesu karvė:)

trečiadienis, balandžio 02, 2008

Beveik vienas veiksmas

Pagalvojau, kad ne vienam žmogui esu nervus ištampęs visai be pagrindo ir nesiteikdamas paaiškinti. Ypač kas liečia diskusijas tikėjimo klausimais. atsiprašau visų, ypač Artūro. Noriu išsamiau paaiškint - skiriu katalikus ir katalikybę. Manau, kad dažnai katalikai yra net geresni už protestantus. Jie kantrūs, turi vilties, kad padėtis pasitaisys, net jei mato savo bažnyčios klaidas. tuo tarpu protestantai meta ir bėga ieškoti teisingos bažnyčios.
tiesa, galvoju, kad abu variantai nekokie - katalikybė keitėsi tik tada, kai pasaulis jai prispausdavo uodegą ir aplinkybes, todėl nemanau, kad pasikeis dabar ar ruošiasi keistis. tuo tarpu protestantai puldinėja pirmyn atgal tuščiai ieškodami. Aš siūlyčiau abiem pusėm susivientyti ir ne tuščiai kentėti ar tuščiai bėgioti, o patiems kurti tą teisingą Dievo bažnyčia. Pereiti nuo pasyvo į aktyvą. "Padariau tave šviesa pagonims" - sako Biblija tiems, kuriuos Dievas pasišaukė.

Žinoma, pats norėčiau, kad man nereikėtų sakyti aštrių žodžių apie Katalikų bažnyčios sukurtą mokymą. Tačiau tenka, ir kalbėsiu toliau. Galbūt kas nors pasakys, kaip tu, būdamas ne katalikas, gali kalbėti apie kitą bažnyčią, tai jos reikalas?
Žinot, galiu ir turiu teisę, nes ta bažnyčia pirmiausia neatsiklaususi įtraukė mane į savo sąrašus, pakrikštijo, o antra - dabar susirašinėju su kitos religijos atstovu. Jis sako, kaip jūs krikščionys iškreipiat Bibliją, kaip sau leidžiat - žydai turėjo 39 knygas Totoj, jūs pridėjot dar devynias".
Ir jis teisus, aš nepulsiu aiškinti, kad "aš irgi smerkiu, aš nepritariu", nes mus kiti mato kaip viena. Todel turiu teisę sakyti, kas yra blogai, kur yra klaidžiamoksliai katalikybėj, nes ir man už juos tenka atsakyt. Kaip ir katalikams teks už mano žodžius. Todėl nėra svetimų kalčių, savų paslapčių, viena virvelė riša visus:) Kad ir šiuo atveju su Biblija - kiti mato ir supranta, o mes turim tylėt? Manau reikia kuo skubiau atstatyt kas buvo.

antradienis, balandžio 01, 2008

Biblija. Priminimas

Kažkaip pagalvojau, kad dabar Biblija yra tiesiog viena iš knygų lentynoje, yra ir gražesnių, ir labiau krentančių į akį, todėl verta prisiminti jos istoriją.
Tai unikumas iš esmės ir nepakartojamas kūrinys. Ji parašyta per 1500 metų. Rašė apie 40 autorių, kurie gyveno skirtingu laiku. Ją rašė ir karaliai, ir piemenys, kariai, šventikai ir žvejai.
Rašydamas vieną kntgą, žmogus negalėjo žinoti, kas bus po jo - beje, pirmoji Biblijos kntga laikoma ne Pradžios, kur kalbama apie pasaulio sukūrimą, o Jobo. Kitų vadinamų šventraščių nėra net kaip palyginti - jie parašyti dažniausiai vieno žmogaus ir vienu metu, tuo tarpu Biblija parašyta per 60 kartų.
Tai didžiulė mozaika, kurią Dievas ir žmonės dėliojo į visumą, kol ją šiandien turime tokią, kokia yra.
Tuo labiau įspūdinga, kai žinai, kad visos Biblijos pranašystės išsipildė, o likusios - išsipildys. Sakykim, Jėzus šiandien pasaulyje priimamas kaip moralės mokytojas, politikas ir guru, savas bičas, tačiau Senajame testamente apie jį pranašauta, o atėjęs jis išpildo daugiau kaip 300 pranašysčių, pagrindinė iš jų "Ir neginčijamai yra didelė dievotumo paslaptis: Dievas buvo apreikštas kūne". (1 Tim. 3;16).