Niekas taip gerai nepasako apie Bruklino organizaciją, kaip jų pačių literatūra. Šiuo atveju Jehovos liudytojų 71 kalba 21 milijonų tiražu išplatinta knyga "Apreiškimas: jo grandiozinis apogėjus arti".
Paveikslėlyje pavaizduota skėrių armija, kuri skirta pulti ir kankinti žmones 5 mėnesius, o jai vadovauja "bedugnės angelas".
Kas gi ta armija ir kas išlindo iš bedugnės kankinti žmonių?
Sunku patikėti, bet Jehovos liudytojų korporacija moko, kad skėriai - Jehovos liudytojai, o bedugnės angelas, stovintis šitos žemėje žmones kankinančios ordos priekyje - Jėzus
Taigi Bruklino korporacija cituoja: "Skėrių išvaizda panaši į žirgų, parengtų kautynėms. Ant jų galvų tartum vainikai, panašūs į auksą, o jų veidai – tartum žmonių veidai; jie turėjo plaukus, panašius į moterų plaukus, o jų dantys buvo lyg liūtų dantys. ... Jie turi uodegas, panašias į skorpionų, ir geluonis uodegose. Jie turi valdžią kenkti žmonėms per penkis mėnesius.
Jie turi sau karalių, bedugnės angelą, kurio vardas hebrajiškai Abadonas, o graikiškai tas vardas Apolionas".
Apreiškimo 9 skyrius
Šitas ypatingai atstumiantis vaizdas pasirodė kažkodėl labai patrauklus Jehovos liudytojų valdančiai korporacijai, todėl ji taip moko savo pasekėjus.
1. Skėriai - Jehovos liudytojai.
2. Jie atėjo "kankinti" dvasiškai viso vadinamojo "krikščioniško pasaulio".
3. Tai prasidėjo 1919 metais.
4. Skorpionų uodegos - Bruklino korporacijos literatūra.
5. Bedugnės angelas - Jėzus.
Ar bereikalingi komentarai? Visiškas absurdas, kai žmonės tapatina save su skėriais ir naikintojais, tais, kurie atėjo kankinti taip, kaip rašo jų knyga, "kad kančios tokios baisios, jog žmonės ieško mirties". Šita galiu suprasti, kam gyvatės ir skorpionai gražūs, prašau, tapatinkitės.
Bet kai aiškinama, kad Jėzus - bedugnės angelas, jau nebejuokinga.
Reikia būti visiškai išplautais smegenimis, kad nematytum, jog tai blogio armija, kuriai vadovauja pats Abadonas - naikintojas.
ketvirtadienis, rugpjūčio 28, 2008
antradienis, rugpjūčio 26, 2008
Apie teisėjus
Yra toks posakis “olimpinė ramybė”. Ką daro lietuvis, kai įsivyrauja olimpinę ramybė? Manot, gėrisi ramybe, manot ilsisi, ogi ne, dažnas supranta, kad ramybė – tai galimybė parėkti į valias ir galbūt būti išgirstam.
Tokios išvados priėjau skaitydamas, kaip lietuviai reaguoja į mūsų olimpiečių pasirodymą. Kokių tik riksmų šitoje ramybėje neišgirsi – “karvė, meška, turistas, mokesčių mokėtojų pinigų švaistytojas, žioplys” ir t.t. Net jei ir kas nors laimi medalį, atsiranda choras nepatenkintųjų, kurie gieda, kad medalis – ne tokios spalvos.
Būtų juokinga, jei tai neapnuogintų vieną iš svarbių mūsų tautinių savybių – palaikyti tik tuos, kuriems sekasi ir kol jiems sekasi. Kas jau kas, o mes mokame maišyti su žemėmis tuos, kuriems nepasiseka. Tuo tarpu reiktų didžiuotis, kad maža šalis turi tiek sportininkų, kurie pakliuvo į olimpiadą. Nepasisekė kai kuriems? Ar visiems sekasi?
Mane stebina toks požiūris. Juk tam, kuriam nesiseka, ir taip sunku, bet atsiranda visas pulkas, kurie ne tai, kad pasiruošę padėti, bet išsiugdę maitvanagių filosofiją – reikia pribaigti, kad nesikankintų
Šalyje net įstatymai imti priiminėti pagal šią “teisingą”dvasią – sakykim, išsiskyrusių šeimų vaikai tapo kalti už savo tėvų pasirinkimą. Šalies valdžia paskelbė – jokios pagalbos šitiems vaikams darželiuose. Mano galva, nė vienas vaikas nekaltas, jei jo tėvai girtuokliai, netvarkingi, grubūs, nemokantys gyventi ar išsiskyrę.
Žvelgiant į olimpinius įvykius aišku, kodėl taip sunkiai Lietuvoje žmonės įsitraukia į visuomeninę veiklą, kodėl taip nenoriai aukoja ir padeda kitiems. Nes galvoja, kad tiems, kuriems nesiseka, reikia lazdos, o ne pagalbos – jie patys kalti. Taip tampame totalia teisėjų tauta – ir nuosprendis visada tik vienas – kaltas.
Tokios išvados priėjau skaitydamas, kaip lietuviai reaguoja į mūsų olimpiečių pasirodymą. Kokių tik riksmų šitoje ramybėje neišgirsi – “karvė, meška, turistas, mokesčių mokėtojų pinigų švaistytojas, žioplys” ir t.t. Net jei ir kas nors laimi medalį, atsiranda choras nepatenkintųjų, kurie gieda, kad medalis – ne tokios spalvos.
Būtų juokinga, jei tai neapnuogintų vieną iš svarbių mūsų tautinių savybių – palaikyti tik tuos, kuriems sekasi ir kol jiems sekasi. Kas jau kas, o mes mokame maišyti su žemėmis tuos, kuriems nepasiseka. Tuo tarpu reiktų didžiuotis, kad maža šalis turi tiek sportininkų, kurie pakliuvo į olimpiadą. Nepasisekė kai kuriems? Ar visiems sekasi?
Mane stebina toks požiūris. Juk tam, kuriam nesiseka, ir taip sunku, bet atsiranda visas pulkas, kurie ne tai, kad pasiruošę padėti, bet išsiugdę maitvanagių filosofiją – reikia pribaigti, kad nesikankintų
Šalyje net įstatymai imti priiminėti pagal šią “teisingą”dvasią – sakykim, išsiskyrusių šeimų vaikai tapo kalti už savo tėvų pasirinkimą. Šalies valdžia paskelbė – jokios pagalbos šitiems vaikams darželiuose. Mano galva, nė vienas vaikas nekaltas, jei jo tėvai girtuokliai, netvarkingi, grubūs, nemokantys gyventi ar išsiskyrę.
Žvelgiant į olimpinius įvykius aišku, kodėl taip sunkiai Lietuvoje žmonės įsitraukia į visuomeninę veiklą, kodėl taip nenoriai aukoja ir padeda kitiems. Nes galvoja, kad tiems, kuriems nesiseka, reikia lazdos, o ne pagalbos – jie patys kalti. Taip tampame totalia teisėjų tauta – ir nuosprendis visada tik vienas – kaltas.
sekmadienis, rugpjūčio 24, 2008
Statybos juda
Na, pernai matyt tiek prisistačiau, kad šią vasarą net ton pusėn žiūrėt vengiau. Bet vakar pabandžiau porą valandų pasikrapštyt. Na nieko, jau nebealergiškas, bus galima dirbti toliau.
Tiesa, dar parsivežiau arklinį vežimą, tai dabar rūpėtų jį sutvarkyt.
Tiesa, dar parsivežiau arklinį vežimą, tai dabar rūpėtų jį sutvarkyt.
trečiadienis, rugpjūčio 20, 2008
pirmadienis, rugpjūčio 18, 2008
Gruzija plėšiama ir naikinama
Kol Europos Sąjunga tyli, Rusija visiškai ciniškai plėšia ir naikina Gruziją. Vienintelė JAV imasi konkrečių veiksmų. Beje, ir mūsų žiniasklaida neatlieka visko, ką reiktų. Pavyzdžiui, niekur nepranešama, kad Rusijos kariuomenė pavogė ir išsivarė iš Gruzijos virš 40 Gruzijos armijos tankų, virš 20 sunaikino vietoje. Savaitgalį rusų tankai blokavo pagrindinę magistralę, jungiančią Rytų ir Vakarų Gruziją, įvažiavo į šalies centre esantį Chavsurį. Kaspio mieste, kuris yra netoli Tbilisio.
Rusų remiami abchazų sukilėliai užėmė daugiau nei 13 gruzinų . Iš Pietų Osetijos jau gaunama žinių, kad ten likę gruzinai verčiami vergais – jie jėga varomi tvarkyti smarkiai suniokotų miestų.
Liudininkai pranešė, kad užimti miestai ir toliau siaubiami, vykdomi išpuoliai prieš gyventojus. Bijodami, kad šie nusikaltimai žmonijai bus paviešinti, rusai neįleidžia žurnalistų ir tarptautinių stebėtojų į Gorį.
Rusų remiami abchazų sukilėliai užėmė daugiau nei 13 gruzinų . Iš Pietų Osetijos jau gaunama žinių, kad ten likę gruzinai verčiami vergais – jie jėga varomi tvarkyti smarkiai suniokotų miestų.
Liudininkai pranešė, kad užimti miestai ir toliau siaubiami, vykdomi išpuoliai prieš gyventojus. Bijodami, kad šie nusikaltimai žmonijai bus paviešinti, rusai neįleidžia žurnalistų ir tarptautinių stebėtojų į Gorį.
Taigi, tokio amoralaus agresoriaus pasaulis seniai nematė. Aš Rusijos veiksmus galėčiau prilyginti nebent Sadamo Huseino armijai Kuveite.
ketvirtadienis, rugpjūčio 14, 2008
Pelytė ir litas
antradienis, rugpjūčio 12, 2008
Aš visada už žodžius
Aš visada už žodžius. Pamenu, tarybinėje armijoje mes sugalvojome(natūraliai), kaip rūsčią realybę paįvairinti žodžiais. Ir tai padėdavo. Sakykim, užuot piktinęsi, kad neįmanoma valgyti košės, sakydavome:”Košė gera, tik trūksta šiek tiek mėsos”, užuot sakę, kad mašina visiška gelda ir neįmanoma jos užvesti, sakydavome:”Mašina veikia, tik atsarginę dalį reikia atsinešti”. Ir kažkaip nesinorėdavo piktintis, tiesiog tuo tikėdavome.
Taigi, taip aš supratau, kad žodžiai turi galią pakeisti realybę. Aišku, tai nėra kažkas naujo. Sakykim, stebint Rusijos –Gruzijos konfliktą matau lygiai tokį pat metodą. Va Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kurio įsakymu bombarduojama Gruzijos sostinė, išpūtęs akis dėsto, kad gruzinai agresoriai “pjauna gerkles vaikams ir moterims”.O ką reikia daryti su agresoriais? Manau, visiems aišku.
Beje, terminologija išties nuostabi ir net verčianti iš koto. Sakykim, ištisos armijos su tankais, aviacija įvedimą Rusijos propaganda vadina “gyventojų apsauga”, nuolatinį bombardavimą ir apšaudymą ”taikos įtvirtinimu”, tankų kolonas “taikdarių kontingentais”, o Gruzijos pakrantės blokadą ir apšaudymą iš laivų - “humanitarine pagalba”.
Bandau įsivaizduoti: atplaukia raketinis kreiseris “Maskva”, atsistoja ties Palanga, paskelbia, kad teikia humanitarine pagalbą. Ir išties teikia – leidžia raketas į visus objektus, kurie iki 20 kilometrų nuo kranto. Ir visi patenkinti: Rusijos armija, kad teikia pagalbą, mes – kad gaunam, Vakarai – kad šalys taip gražiai bendradarbiauja.
Taigi, sakiau, ne taip jau svarbu, kas vyksta, svarbu – kaip pateikiame.
Taigi, taip aš supratau, kad žodžiai turi galią pakeisti realybę. Aišku, tai nėra kažkas naujo. Sakykim, stebint Rusijos –Gruzijos konfliktą matau lygiai tokį pat metodą. Va Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kurio įsakymu bombarduojama Gruzijos sostinė, išpūtęs akis dėsto, kad gruzinai agresoriai “pjauna gerkles vaikams ir moterims”.O ką reikia daryti su agresoriais? Manau, visiems aišku.
Beje, terminologija išties nuostabi ir net verčianti iš koto. Sakykim, ištisos armijos su tankais, aviacija įvedimą Rusijos propaganda vadina “gyventojų apsauga”, nuolatinį bombardavimą ir apšaudymą ”taikos įtvirtinimu”, tankų kolonas “taikdarių kontingentais”, o Gruzijos pakrantės blokadą ir apšaudymą iš laivų - “humanitarine pagalba”.
Bandau įsivaizduoti: atplaukia raketinis kreiseris “Maskva”, atsistoja ties Palanga, paskelbia, kad teikia humanitarine pagalbą. Ir išties teikia – leidžia raketas į visus objektus, kurie iki 20 kilometrų nuo kranto. Ir visi patenkinti: Rusijos armija, kad teikia pagalbą, mes – kad gaunam, Vakarai – kad šalys taip gražiai bendradarbiauja.
Taigi, sakiau, ne taip jau svarbu, kas vyksta, svarbu – kaip pateikiame.
sekmadienis, rugpjūčio 10, 2008
Gruzija
Užuojauta Gruzijai ir stiprybės jai, susidūrus su visiškai amoralia buvusios KGB, o dabar milijardierių iš tos pačios organizacijos valdoma carine valstybe, kurioje viskas pajungta jų valdžiai - nuo žiniaklaidos iki karinės jėgos. Užuojauta ir rusų tautai.Jai turbūt reikia didesnio išvadavimo negu gruzinams.
trečiadienis, rugpjūčio 06, 2008
Vaikai Dievo rankose
Indonezijoje musulmonams pamokslauja 8 metų vaikai. Nežinau, kodėl taip yra, tačiau Dievas žino, kodėl yra taip, o ne kitaip.
pirmadienis, rugpjūčio 04, 2008
Vaikai evangelistai
Jėzus atsiliepė: “Girdžiu. Argi niekada neskaitėte: ‘Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių’?” Mato 21,16
Šio vaiko pamokslo esmė - mokslininkai sako, kad yra evoliucija, ir žmonės jais tiki, tačiau Dievas sukurė žmogų, aš neatsiradau dėl evoliucijos, bet mane sukūrė Visagalis Dievas.
penktadienis, rugpjūčio 01, 2008
Juodaodžių bažnyčia
Niekada nebuvote juodaodžių bažnyčioje? Užtruksite tik 5 minutes. Per jas galite paklausyti vyskupo G.E. Patterson pamokslą "There's Power in the Blood". Tai nėra tipinis pamokslas, bet kartais pamokslaujama ir taip.
Buvo laikas, kai baltieji buvo šokiruoti to, ką pamatė juodaodžių susirinkimuose - vergai turėjo tik vieną vietą, kur galėjo išlieti savo širdį prieš Dievą - bažnyčią. Ir jie to išmoko, išmoko jaustis laisvais žmonėmis, išmoko garbinti ir išmoko pamokslauti taip, kaip niekas iki tol nepamokslavo. Baltieji buvo pritrenkti Dievo malonės ir jėgos, kuri buvo su, atrodytų, pažemintaisiais.
Beje, pažadu, pažiūrėję šį pamokslą suprasite, kad praktiškai visa šiuolaikinė muzika kilusi iš bažnyčios, deja, nesukūrusi beveik nieko naujo
Buvo laikas, kai baltieji buvo šokiruoti to, ką pamatė juodaodžių susirinkimuose - vergai turėjo tik vieną vietą, kur galėjo išlieti savo širdį prieš Dievą - bažnyčią. Ir jie to išmoko, išmoko jaustis laisvais žmonėmis, išmoko garbinti ir išmoko pamokslauti taip, kaip niekas iki tol nepamokslavo. Baltieji buvo pritrenkti Dievo malonės ir jėgos, kuri buvo su, atrodytų, pažemintaisiais.
Beje, pažadu, pažiūrėję šį pamokslą suprasite, kad praktiškai visa šiuolaikinė muzika kilusi iš bažnyčios, deja, nesukūrusi beveik nieko naujo
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)