ketvirtadienis, gruodžio 30, 2010

Pokalbis su žmogeliu, kuris per daug rimtai į viską žiūri



Kažkaip seniai berašiau poeziją. nagi ėmiau ir pabandžiau, ar dar nepamiršau, kaip tai daroma. Ir parašiau:)


Pokalbis su žmogeliu, kuris per daug rimtai į viską žiūri  

Iš kur ateini,
Ar iš nemeilės, ar iš ten,
Iš kur grįžta visi
Kai meilės sode užsninga.
Kam klausinėji
Lyg turėtum atsakymus?
Kam guodi,
Lyg turėtum širdį?
Prisipažink, tave išpreparavo
Gyvenimo rūgštyje,
Dabar esi beveik amžinas
Tave apvilko
Šagrenės oda
Ir išstatė
Tuštybės muziejuje
Kad kiti atpažintų save.
Ir kas svarbiausia -
Nemokamai.
Nesijaudink, esi naudingas
Nesisielok, vykdai savo misiją
Nebijok, ne veltui gyveni
Ir iš viso, tu tik
Eik, eik, eik...
Žinoma, jeigu gali

ketvirtadienis, gruodžio 23, 2010

Dar yra vilties

Ar yra vilties, kai nelieka pagrindo kurį kūrėmės, kai kančia tampa pastovus ir nesikeičiantis mūsų palydovas, kai į akis pažiūri skurdas, vienatvė, neteisybė, apatija, depresija, stresas, persitempimas? Kai gyvenimas išrašo tau vilko bilietą?
Šis paveiksliukas sako: "Dar yra vilties". Aš tuo tikiu - prie kryžiaus yra viltis, vieno žmogaus mirtis atnešė viltį daugybei. Nekaltas mirė už kaltuosius. Ar ne todėl tokia didelė baimė eiti prie kryžiaus? Tačiau jis - vienintelis vaistas.

trečiadienis, gruodžio 08, 2010

Mažas akmenėlis

Pastarojo meto įvykiai, kaip rusai sako - "iz riada von vychodescije". Esu tiesiogine prasme pritrenktas to, ką Dievas daro. Žmonės papasakoja tokių dalykų, kuriuos atveria Dievas, kad lieku išsižiojęs. Tuo labiau, kad pasakoja žmonės, kurie tokio mokymo nematę, negavę, o ir aš pats net negirdėjęs. O svarbiausia pastebiu tai, kad Dievas dirba su mažaisiais, kurie netalentingi, neiškalbūs, nemokyti ir netgi sergantys. Pavyzdžiui, šiandien vienas žmogus mane atsargiai išklausinėjo, ar būna, kad Dievas žmogui duoda kitą vardą. Nuuuu, sakau, Biblijoj yra tokių atvejų. Sako, tada ir ten ir ten gavau - ir pasakė vardą...  Likau apakęs, Jėzus iki šiol tai daro... Ir daro dabar. Ainaaa, sau....

Norėtųsi pasakyti:"Dieve, tai ne tie, va aš nieko, dar šitas ir šitas tinkami". Bet iš kitos pusės suprantu, kad kai Dievas užsiima mažaisiais, pasaulio karalystei ateina galas   - mažas akmuo atitrūko nuo kalno viršūnės ir užpildo visą žemę ir jo jau niekas nesustabdys, nes pasakyta:"kas ant to akmens kris, suduš, o ant ko tas akmuo užkris, tą sutriuškins".
Atvirai pasakius, nesitikėjau tokio įvykių pasisukimo, nes šiaip mėgstu aiškumą, stabilumą, nuoseklumą, darbą  ir kad kuo mažiau rizikos - atrodo, daugmaž žinojau, kaip Dievas gali veikti, o kaip, mano manymu, ne, dabar suprantu, kad visai nieko nesuprantu. mano sąjungininkas protas kapituliavo, neaprėpiu, nesuvedu, o čia juk dar tik smulkmenos ir paviršius. Bet šlovė Jam.
"Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir pranykite! Nes Aš darau darbą jūsų dienomis, darbą, kuriuo nepatikėsite, jei kas jums pasakos". Apaštalų darbų 13;41

ketvirtadienis, gruodžio 02, 2010

Bulatas Okudžava - dainelė



Kada nors plačiau parašysiu, tačiau šiandien pasakysiu tik tiek, kad visai netyčia, šis žmogus tapo man pagrindiniu poezijos ir muzikos mokytoju.
O buvo taip, turėjau patefoną, bet plokštelių nelabai.Apsidžiaugiau  radęs plokštelę, kur buvo žmogus su gitara. Nusipirkau, parsivežiau ir ... nusivyliau. Kažkaip "skystai" dainavo, jokių brm brm. Bet kadangi turėjau tik kelias plokšteles - Polio Moria orkestrą, Daijaną Ross, Džo Daseną, tai karts nuo karto ir šitą užsidėdavau. Įsiklausiau, ir tai tapo mano mėgstamiausiu disku.