trečiadienis, gruodžio 31, 2008

Metai baigiasi



Kadangi tuoj prasidės isterija su vadinamaisiais jaučio metais, tai skubu visus aplenkti. Va kokį jautį radau vasarą važinėdamas laukais. Turiu pasakyti, kad artyn bijojau prieiti, dėl visa ko...

Geriau jau būtų žmonių metai, nes ta rytietiška terminologija man nepriimtina. va nebent būtų paskelbti telyčios metai, tada gal neprieštaraučiau, nes telyčių tokios pūkuotos ausys ir tokios gražios akys:)

Na o šitie metai man buvo geri, neturiu kuo skųstis, jei ir esu iš dalies kuo nepatenkintas, tai visų pirma savimi. Labai labai stengsiuosi pasitaisyti. Pažadu. Vien dėl to, kad geriau jausčiausi:)

antradienis, gruodžio 30, 2008

"Amazing Grace" su žodžiais

Kadangi man labai patinka giesmė "Amazing Grace", tai suradau ir su žodžiais, galėsite kartu pastaugti. Čia atlieka Judy Collins ir choras.

Prisiminkite, kokie bebūtų metai ar kokia bebūtų situacija - Jo malonė niekada nesikeičia.

sekmadienis, gruodžio 28, 2008

Kalėdinis tarnavimas

Na praėjo Kalėdinis tarnavimas. Pirmą kartą darėm viešoj vietoj. Buvo spektakliukas, kurį pastatė vaikai ir suaugę, buvo suaugusių giesmės, vaikai savo ruožtu sugiedojo porą giesmių atskirai. Po to buvo stalas ir bendravimas. Įdomu tai, kad dalyvavo ir du musulmonai. Po to šiek tiek dar su jais pakalbėjom, vienas sakė, gerai čia jaučiuosi, galėčiau vaikščioti, o kitas net paprašė pasimelsti už jį.Padiskutavom apie Koraną ir Bibliją. Sutarėm dar papietauti kadu, matysim, kas bus toliau.
O tarnavimas visiems patiko, turbūt ir Velykom spektaklį statysim.

antradienis, gruodžio 23, 2008

Kalėdinė dainelė

Na, brangieji, po šimts kalakutų, Kalėdos ar ne? Džiaukimės. Elvis Presley & Martina McBride "Blue Christmas".

penktadienis, gruodžio 19, 2008

Apie patiekalus

"Kiauliena turkiškai". Šį žavų pavadinimą kolega parsinešė iš vienos kavinės, kuri panoro pamaloninti klientus keistu patiekalu. Padavėjos niekaip nesuprato, kai kolega bandė paaiškinti, kad čia juokinga, nes turkai šito produkto iš viso nevartoja.
Žvelgiant į tai, kaip šalyje elgiasi mūsų išrinktoji valdžia, jos politikos kitaip ir negalėčiau įvardinti. Tikra kiauliena turkiškai.
Trimituodami, kad šaliai gresia bankrotas, valdantieji skuba virti viralą, kurį suvalgę turėsime dar ir lėkštes išlaižyti. Žiūrėdamas į tai, aš, kaip ir kiekvienas šalies gyventojas, gali paklausti, o kas man iš to, kad šalis nebankrutuos, bet aš bankrutuosiu? Kas iš to, kad bus išsaugotos kelios darbo vietos, jei aš jo neteksiu? Būtent prie to veda naujoji valdžia – vos ne per savaitę sukurta mokesčių politika tolygi mirčiai bet kokiam jau egzistuojančiam verslui ir elementariam vartojimui, ant kurio laikosi ekonomika. Taupymo lazda turi antrą galą – bankrutavusi įmonė nemokės jokių mokesčių, kad ir kiek juos didintum, todėl užuot surinkęs daugiau, negausi nieko. Taip pat priminsiu, kad ir bedarbiai nei sveikatos fondui, nei “Sodrai” įmokų nemoka, tačiau jie nėra ir kompiuterinė programa, kuri veikia tik įjungta, žmogus valdyti ir gyventi nenustoja.
Taigi, kuo didesni mokesčiai, tuo didesnė bankroto tikimybė, kuo daugiau bankrotų, kuo daugiau bedarbių ir mažiau surenkama mokesčių, o socialinės išmokos ne sumažėja, o padidėja.Todėl šalis ne tolsta nuo bankroto, bet ima artėti dar labiau.Sutinku, kad negalima į viską žiūrėti tik per siaurą asmeninę prizmę, tačiau kai matau, kad vėl už viską privalės sumokėti visų pirma vargingiausieji, nematau reikalo gailėti “vos pradėjusios dirbti valdžios”.

pirmadienis, gruodžio 15, 2008

Laukimas

Adventas daugumai išlieka vienintelė galimybė pamąstyti, pasijusti laukime. Deja, turiu pasakyti, kad mūsų krašte šis laikas tarnauja kaip grynas formalumas – nuo kažko šiek tiek susilaikyti, kažko šiek tiek atsisakyti ir esi tvarkoje. Kai pasižiūri, ko gi žmonės laukia, tai tikrai ne to, kas buvo sumanyta ir yra esmė. Suaugusieji laukia atlyginimų, vaikai - dovanų, prekybininkai - apyvartos, valdininkai - 13-ojo atlyginimo. Daug labiau laukiama, ką apie krizę pasakys premjeras Andrius Kubilius negu užgimęs kūdikėlis Jėzus. Na, žinoma, Kubilius ar Valinskas mums kalba suprantamesne kalba – grėsmė, skurdas, nedarbas.
Tačiau ar pamąstome, kodėl pasaulį ištiko šita krizė, nuo ko ji prasidėjo, ar galima rasti atsakymą į šį žmonių sukurtą monstrą, krečiama mirtino viruso, vadinamą rinka?
Pranašas Izaijas, Biblijoje išsakęs pranašystes apie Kristaus gimimą, išsakė Dievo žodžius apie tai, kodėl tokie dalykai, kaip dabartinė krizė, ateina ir supurto pasaulį: “Aš parinksiu ir užleisiu ant jų vargą, kurio jie bijo. Nes Aš šaukiau, bet nė vienas neatsiliepė, Aš kalbėjau, bet jie nesiklausė. Jie darė mano akivaizdoje pikta ir pasirinko, kas man nepatinka”.(Izaijo 66)
Mūsų politikai šaunūs ir iškalbūs vyrai, tuo nė kiek neabejoju. Jie daro savo darbą, tačiau bėda su mumis, juos mes juk girdime, kai kurie iš mūsų per Adventą net susilaikome nuo mėsos, tačiau nenorime girdėti kai mus Dievas šaukia, nesilinksminame, tačiau neklausome kai mums Dievas kalba.

penktadienis, gruodžio 05, 2008

Gražus balsas

Džeki Velaskes - šitos giesmės irgi seniai ieškojau.

ketvirtadienis, gruodžio 04, 2008

Dar šiek tiek muzikos

Seniai ieškojau šitos giesmės.

pirmadienis, gruodžio 01, 2008

Kartais reikia palaukti

Vakar buvo keistas dalykas, na gal greičiau ne keistas, kiek savotiškai komiškas. Neseniai pas mus pasiprašė vienas alkoholikas, teoriškai manantis, kad per daug geria ir norintis sumažinti kiekį, “kad būtų kaip visi”. Žinoma, jis gana greit aptiko, kad čia puiki terpė – kompanija gera, galima pasiskolinti iš to ir to, nes jis taip mieste įpratęs – skolintis iš visų, maisto duoda, išklauso, laiko žmogum, nu žodžiu, puiki vieta pasimaitinti. Taigi, kaip paprastai jo profesijos žmonių akyse greit užsižiebė gudrios ugnelės – juk reikalaujama nedaug, patylėti per maldą ir per pamokslą. Taip tęsėsi mėnesį. Bet kaskart jo “gudrumas” vis mažėdavo – vis mažiau sąmojo, patyrimo ir t.t.
Vakar buvom susirinkę. Kalbėjom apie atgailą ir tai, kad žmogui Dievo neįmanoma pasiekti be atgailos. Savo ruoštu žmogus pats nesugeba atgailauti – Šventoji Dvasia įgalina atgailauti, kai apreiškia žmogui jo padėtį. Kitaip sakant, žmogus bejėgis pats nueiti pas Dievą ar pasirinkti – va gyvensiu su Jėzumi. Po to meldėmės už miestą, kad Dievas siųstų atgailą.
O mūsų draugo nebuvo, atėjo tik kai kavą išsivirėm. Sakau, brangusis, biški pasimelsim už tave. Dar su dviem vyrukais trumpai pasimeldėm už jį, kol kiti kavą siurbė.
Po poros valandų skambina į duris, žiūriu mano draugas stovi, galvoju vėl pasiskolinti nori. Seniai bemačiau žmogų tokiam šoke ir pasimetime. Sako:”Nežinau, kas darosi, alaus nebenoriu, siūlė, negaliu net žiūrėti, va ir pas jus į maldas kai vaikščiojau, visada - nors bačką duok, čia pat išgersiu, o dabar negaliu. Širdis dreba, prakaitas pila, kojom šalta.Ir skolintis nebegaliu – tai nuodėmė. Kas man darosi?”. Suprantu, kaip turėtų būti baisu, kai kokią 20 metų pili dieną dienon, o vieną dieną staiga nebegali gerti. Kaip baisu, kai pamatai savo nuodėmes.
Pagalvojau, kad tai gera pamoka man – kaip dažnai mes neišlaukiam, kol Dievas pasigailės pasmerktųjų, kaip dažnai stovim kaltintojų pusėj užuot stovėję Gydytojo pusėje ir tiesiog palaukę. Mes per išdidūs, kad leistume alkoholikui mus vedžioti už nosies, o nusidėjėliui jaustis aukščiau už mus, mums nepatinka, kai į mus valosi kojas.Pamirštam, kad Dievas yra ištikimas ir savo laiku, Jis ateina. O mane šitoj istorijoj labiausiai sukrėtė tai, kad Jėzus išties myli kiekvieną žmogų, kiekvieną alkoholiką.Jei iki tol žinojau tik teoriškai daugiau, tai pamačius kaip tai yra praktikoje – esi labai šokiruotas.
Nežinau, kaip bus su juo toliau, nežinau, ką jis pasirinks, ko gero bus dar daug problemų, kurias Jėzus turės pašalinti. Reikės geležinės kantrybės su juo, bet žinau, kad tai verta. Juk Biblija sako:” Danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų”. Na, jei jau Dangus džiaugiasi, tai ir mums reikia džiaugtis.