antradienis, vasario 28, 2006

Svečiuose Marijampolėj


Šį sekmadienį buvom svečiuose pačiam pamaldžiausiam Lietuvos mieste Marijampolėj. paskutinį kartą ten buvau, kai dar tas miestas vadinosi Kapsukas, beje, tada jis man labiau patiko:)

pirmadienis, vasario 27, 2006

Laiškai pasauliui

Seniai bebuvau DCI tinklalapyje, kur megaskelbimų lentoje krikščionys rašo laiškus pasauliui. Juose išsako savo poreikius, dalinasi skausmai ir džiaugsmais ir džiaugiasi Dievo pergalėmis.Pabūkime kartu su jais.

Argentina
Daug žmonių, bet nėra Biblijų

Pas mus įtiki daug jaunų žmonių ir vyresnių, bet neužtenka visiems Biblijų, jei galite padėti, susisiekite su manimi”.
Klaudijo Aleksandro, Santa – Maria miestas

Nigerija
Ekitos žemė laukia Dievo

Jau 20 metų Ekitos žemėje pamokslaujama Evangelija,laikas šiai žemei dar neatėjo – ji persunkta stabmeldystės ir religinio formalizmo, pamokslininkai pavargo ir jaučiasi sugniuždyti - mums reikia jūsų maldų, kad dangus atsivertų ir prasidėtų pjūtis.
Sola Ademundži


Brazilija
Ar jūs Pakistane?

Aš būsiu Pakistane šiemet ir norėčiau susitikti su bažnyčiomis ar pastoriais, kad padėčiau jiems.
Lorena Mariam

Burkina -Faso
Badas

Geriausias būdas liudyti Kristų šiandien – nupirkti grūdų užsienyje ir atvežti čia. Mes pasirūpintume, kad jie būtų išdalinti Jėzaus vardu. 100 kilogramų grūdų dabar bado metu kainuoja 47 dolerius
Filipas Oyedraga

Čečėnija
Stovyklos karo metu

Rusų kareivis žuvo, du buvo sužeisti, kai kalnuose sukilėliai atakavo.Nepaisant to krikščionys rengia stovyklas vaikams iš musulmonų šeimų tiesiai Grozne. Pasak tarnautojų, šie vaikai nematė nieko kito, kaip siaubą, mirties baimę, baimę netekti tėvų, karo.
Rusų tarnavimas

Čilė
Pašaukimas į Mauritaniją

Man reikalinga informacija mūsų bažnyčiai. Aš esu paramedikas, technikas ir teologas, šiuo metu Dievas mane pašaukė naujų bažnyčių kūrimo darbui.
Xuanas Ibarra

Kolumbija
Nešama taikos Evangeliją

Mes dirbame šalies vakaruose, bendruomenėje kuri išvengė prievartos, bet jie yra pasimetę ir gyvena skurde. Ar negalėtumėt atvykti ir dirbti kartu su mumis?
Klaudijo Koriljo

Gondūras
Kaukitės už savo vaikus

Skaudžiausias praeitų metų įvykis – 14 metų mergaitės savižudybė mūsų bažnyčioje. Ta mergaitė giedojo bažnyčios chore ir vieną dieną ji pataikė į satanistų tinklalapį, kuris ją įtraukė, iš jo ji sužinojo, kada turi numirti. Jai net atsiuntė jos kapo piešinį – ir merginą pagavo savižudybės dvasia. Ir dabar ji jau yra mirusi. Jūs net neįsivaizduojate kiek tai atnešė skausmo.
Visiems sakau – melskites už mūsų jaunimą, kad jis nesižavėtų okultiniais mokslais ir nežaistų su šėtoniškais dalykais. Tėvai turi suprasti, kad jie gali nugalėti tik per Jėzų. Tėvai turi kautis už savo šeimas.
Ana Avines, pastorė

Nigerija
Jūsų įnašas svarbus

Broliai ir seserys, jei kur nors pasiekėte sėkmes, prašome jūsų, pasidalinkite su visais dėl Evangelijos. Sėkmė nebus sėkmė, kol neimsite dalintis su kitais dėl Dievo savo sėkme.
Onibuchi Okenue

Meksika
Stebuklų naktis

Mes gyvename nuostabiu Šventosios Dvasios išsiliejimų metu. Mes nuolat ieškome Dievo veido ir tai ima nešti vaisius. Dievas asmeniškai vėl ir vėl apsireiškia mums. Tegu Meksikoje vietoj 12 milijonų tikinčiųjų, būna visas 100. Prisijunkite prie mūsų.
Cezaris Gramadžo

penktadienis, vasario 24, 2006

Dabar jau kyla smurtauti krikščionys

Nigerijos pietuose vėl neramumai - dabar jau krikščionys ėmė žudyti musulmonus, atsakydami į tai, kad ankščiau musulmoniška demonstracija prieš karikatūras virto riaušėmis ir siautėjantys smurtautojai ėmė deginti bažnyčias, parduotuves bei automobilius.
Per susirėmimus žuvo 80 žmonių, sudegintos kelios mečetės, musulmonai slepiasi karinių dalinių teritorijoje.
Nigerijoje, turinčioje 140 mln. gyventojų, esama maždaug po lygiai krikščionių ir musulmonų.
Pagal "Victory" pranešimą

ketvirtadienis, vasario 23, 2006

Lig šiol neskaitėte Korano?

Europoje kyla susidomėjimas islamu, o islamo mokytojams puiki proga parodyti, kad islamas yra ne toks, ne teroristinis, kad kilnus ir t.t. Ir pasiūlys paskaityti Koraną – Dievo žodį. Bet studijuoti toliau, neįsitikinus tikrumu ir pagrįstumu, tiesiog yra kvaila.
Taigi, manau, kartais verta užmesti akį. Koranas padarys ir daro įspūdį tiems žmonėms, kurie neskaitė Biblijos – o Lietuvoj kiek yra skaičiusių? Vienetai – puiki dirva islamui plisti. Paklausite kuo čia dėta Biblija?
Visų pirma Koranas teigia, kad Biblija yra tiesa, kad Mohamedas yra paskutinis Biblinio Dievo pranašas, o Koranas – galutinis apreiškimas.
Biblijoje, kuria rašė apie 40 žmonių per maždaug 1500 metų, išties viskas yra susieta ir nėra prieštaravimų – ką tvirtina Senasis testamentas, tą patį sako Naujasis, viskas yra cituojama raidžių tikslumu.
Tačiau paskaičius Koraną,kurį surašė vienas žmogus, akivaizdu tai, kad jis visiškai prieštarauja tam, ką Dievas apreiškė Biblijoje. Labai lengva patikrinti, tiesiog pažiūri, kur Koranas cituoja Bibliją ir matai, kad Koranas nėra Biblijos tęsinys, jis nėra to paties Dievo įkvėptas, nes elementariai neatitinka.
Pavyzdys.
"Ir prisiminkit
Kaip Musa (Mozė) savo tautai sake: "O mano tauta, Jus paėmėt veršį, sau tik padarėte skriaudą, todėl dabar turite užmušti vienas kitą už nuodėmę šitą.
Ir prisiminkit, kaip jūs pasakėt Musai: "O Musa, tavim nepatikėsim, kol Viešpaties veido neišvysim".
(Sura "Karvė")
Biblija apie tą patį įvykį sako taip:
Jie sakė Mozei: "Tu kalbėk su mumis! Mes klausysime. Tačiau tenekalba su mumis Dievas, kad nemirtume!" Žmonės stovėjo toli, o Mozė priartėjo prie tamsaus debesies, kur buvo Dievas. Viešpats liepė Mozei pasakyti izraelitams: "Jūs patys girdėjote, kad Aš iš dangaus kalbėjau su jumis”. Jie sakė: "Visa, ką Viešpats įsakė, vykdysime ir būsime klusnūs".
(Išėjimo 20)
Palyginkime:
1.Koranas sako, kad žydai atsisakė tikėti, kol nepamatys Viešpaties ir nepamatę nepakluso Mozei.
2.Biblija sako, kad žmonės prašė Mozės, kad tik nematytų Viešpaties, kad nenumirtų, ir sakė, kad klausys ir nematę.
Ar gali būti, kad tas pats Dievas pateiktų skirtingus dalykus? Manau, kad elementari logika sako, kad tai neįmanoma. Vėliau pateiksiu ir kitų pavyzdžių.

trečiadienis, vasario 22, 2006

Labdaros mitas

Kauno arkivyskupija paskelbė duomenis, kiek gauna ir kiek išleidžia pinigų. Aišku skaičiuoti svetimus pinigėlius nėra gražu, tai ir neskaičiuosime, tačiau man daug įdomiau šitoje ataskaitoje štai kas – paskelbti labdaros skaičiai:
“261 probleminių šeimų atžala lankė 6 arkivyskupijos įsteigtus vaikų dienos centrus, 241 buvo globojami ir maitinami savaitgaliais. Sriubos valgykloje Kaune kasdien lankėsi 650 žmonių“.
Dirbti gerus darbus yra gerai, bet pateikti skaičiai kelia nuostaba, juk kiekviena patogia proga Katalikų bažnyčia skelbia, kad daro milžinišką labdaros darbą, bet pateiktieji skaičiai yra tiesiog juokingi, jei kalbėti apie labdaros poreikį - juk Kauno arkivyskupijoje daugiau kaip 500 000 katalikų gyvena.Taigi pusė milijono žmonių sudaranti galinga organizacija rūpinasi, kaip ji pati sako, maždaug 500 vaikų. Beje, galiu galvą guldyti, kad ir tų dienos užimtumo centrų darbuotojai išlaikomi savivaldybių lėšomis, tik "Carito" vargšės moteriškės dirba nemokamai.
Ir tai dar būtų nieko, jei neprisimintume kelerių metų istorijos, kai būtent katalikai spaudė priimti įstatymą, kad dalis mokesčių nukeliautų ne į valstybės biudžetą, o į labdaros organizacijų sąskaitas. Taigi, šiuo atveju galima akivaizdžiai įsitikinti, kam reikėjo pinigų. Beje, nemanau, kad tai koks išskirtinis atvejis – katalikų požiūrį į labdarą, kurios koziriu jie taip mėgsta naudotis, gerai parodo ir tai, kad mano miestelyje vietos klebonas išnuomojo verslui visas parapijos patalpas, o nemokamai vaikus maitina vos 20 žmonių turinti... pravoslavų bendruomenė. Tai ir visas mitas apie katalikiška labdarą, deja.Ar galima laukti, kad padėtis pasikeis, manau, kad nelabai, turimų centrų užtenka įvaizdžiui sudaryti - visada į juos gali pasikviesti žurnalistų, ir nieks nesuabejos, kad labdara vyksta.

antradienis, vasario 21, 2006

Suvienodinti taisykles

Karikatūrų skandalas uždave kai kuriuos klausimus, kaip reaguoti vakariečiams, kokios yra laisvės ir demokratijos ribos. Ar reikia žiūrėti demokratiškai į tuos, kurie patys gyvendami Vakaruose iškelia palkatus "Demokratija eik į pragarą". Beje, demokratijos silpnumą parodė ir rinkimai Palestinoje - teroristinė organizacija demokratiniu keliu užėmė valdžią ir ką? Neseniai skaičiau vieno mulos interviu, tai jis pareiškė - dabar naujas etapas, mums svarbu kuo daugiau musulmonų atgabent į Europą, o šariatą mes įvesim demokratiniu būdu, kitaip sakant, nubalsuosim.
Jo, pagalvojau, štai kas vyksta, kai teisės yra, o pareigų niekas nepareikalauja...
Ką daryti? Na aš nežinau, bet žinau viena - nuolaidžiauti negalima ir reikia suvienodinti taisykles. Europoje dygsta mečetės, o musulmoniškose šalyse deginamos bažnyčios, žudomi krikščionys. Saudo Arabijoje iki šiol nėra nė vienos bažnyčios, Biblijos turėjimas iš viso yra kriminalinis nusikaltimas, o vakarai nuolaidžiauja - jei čia įžeisi musulmono jausmus, lauks teismas, o jei ten tave daužys lazdom ar net nužudys, niekas nė piršto nepajudins. Kas imsis taisyklių? Beje, tie, kurie vadina save ateistais, džiaugtis ar kažkaip kitaip mojuoti rankytem neturėtų - tipo aš čia ne prie ko. Musulmonų akim, esat dar niekingesni už krikščionis:)

Demonstracija musulmonų Londone."Laisve, keliauk į pragarą" skelbia plakatai.

pirmadienis, vasario 20, 2006

Krikščionys Korėjoje

Oi dar pamiršau pridėt vieną įdomią nuotrauką. Joje Pietų Korėjos "Jong -Ang" bažnyčia išlydi misionierius į pasaulį pradėti bažnyčių. Visi nuotraukoje esantys misionieriai išlydėti į skirtingus žemynus: Aziją, Pietų Ameriką, Europą ir Afriką. Kad ir kaip atrodytų keista, bet būtent korėjiečiai šiuo metu yra bene aktyviausi krikščionybės misionieriai pasaulyje.

Misionierių palydos "Jong -Ang" bažnyčioje.

penktadienis, vasario 17, 2006

Nepažįstama krikščionybė

Esam įpratę žiūrėti į krikščionybę kaip į nekintančią ir koncervatyvią struktūrą, tame, aišku, didelis ortodoksų ir katalikų bažnyčių indėlis, tačiau nesiimu vertinti tai gerai, ar blogai, tiesiog noriu parodyti, kad krikščionybė gali būti visokia, net ir sunkiai pažįstama.
Štai kaip atrodo korėjiečių krikščionys, kaip atrodo jų susirinkimai.Pietų Korėjos "Jong -Ang" bažnyčia turi keletą chorų, šlovinimo grupę, baleto trupę ir net simfoninį orkestrą. Dar kas įdomu - daugelis pasirodymų, garbinimas ir net pamokslavimas vyksta apsirengus tautiniais rūbais.Bažnyčia turi ir savo televiziją. Susipažinit - Korėjos krikščionys iš arčiau.


Vyksta garbinimas.

Vyksta garbinimas.

Garbinama šokiu.

Malda.

ketvirtadienis, vasario 16, 2006

Pamatyti

"Nematau Lietuvos",- suriko mažoji mano Verionika rytą lovoje. (Mat žmona iš ryto pasakė:"Vaikai, kelkitės Lietuvos vėliavą iškėlė").
"Geras pastebėjimas",- pagalvojau,-"O aš ar matau Lietuvą?".
Su Vasario 16 -ąją visus, ypač pesimistus ir skeprikus, cinikus ir nihilistus.

trečiadienis, vasario 15, 2006

Susipažinkit - mesijiniai žydai





Vienoje krikščioniškoje konferencijoje mačiau ant scenos grupę jaunų žmonių, kurie atvyko pasveikinti. Labai nustebau, kai viena mergina pasakė:"Mes esam žydai, mano senelis kilęs iš Vilniaus ir mes esam krikščionys" ir toliau kalbėdama pacitavo jos mėgiamą vietą iš Luko Evangelijos, kai Jėzus pradėjo savo tarnavimą "Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams".
Taigi, pagalvojau, fantastika - žydai ir krikščionys.Argi taip būna?
Sunku suprasti, kas turi atsitikti žydui, kad jis į savo gyvenimą priimtų mesiją Jėzų, Ješua, kaip jie sako, juk būtent krikščionys daugiau kaip 1500 metų juos persekiojo visais įmanomais būdais, neleisdavo turėti nuosavybės, atimdavo turtą, rengdavo pogromus, jau nekalbant apie nuolatinę pajuoką. Beje,žydui daug sunkiau patikėti ir dėl to, kad jei jis pareiškia, kad tiki Mesiju, iš karto pašalinamas iš bendruomenės ir lieka vienas priešiško pasaulio apsuptyje, tai tolygu mirties nuosprendžiui.
Tačiau nepaisant visko, Dievas rado kelių, kaip aplankyti vėl šitą tautą. Šiandien mesijinių žydų yra tiek JAV, tiek Europoje. Jie turi savo sąjungas, savo tarnavimus, kurie savo šaknimis nueina į Senojo Testamento laikus, bet kartu jie nebijo ir naujovių - jų bendruomenių susirinkimuose drąsiai Dievui grojama ir gitaromis.
Pavzdžiui, JAV yra 12 vien rusakalbių mesijinių žydų bendruomenių, turinčių apie 2000 narių. Šiomis dienomis kaip tik ir vyko rusakalbių mesijinių žydų konferencija - nuotraukos iš ten.

"Samariečio krepšys"



Toks dėdė Robertas buvo pas mus ir atvežė vaikams "samariečio krepšio" dovanų, o Kamilė, mano dukra, aktyviai dalyvavo dalinime. Šitie asmenys čia ir stovi su dovanom.

antradienis, vasario 14, 2006

Moralės pabaiga

Netyčia papuoliau į tokius kursus, kuriuos vedė populiarus, sako, "Nomedoje" pasirodantas psichologas - sociologas (beje, mokslų daktaras), geltonai dažytais ir moderniai skutinėtais plaukais, Tomas.
Žodžiu seminarai liuks -geras maitinimas, puiki kompanija, graži vieta.Tiesa, pamiršau pridėti, kad kursai buvo skirti žurnalistams arba vadovams.
Taigi, viskas būtų gerai, tačiau lektorius (sustiprino mano "gerą" nuomonę apie psichologus), mokė, kaip mums reikia gyventi.O pagrindiniai teiginiai buvo tokie:
1.Gyvenimas neturi tikslo(neprieštaravau, čia sakyčiau skonio reikalas).
2.Žmogus tik gyvūnas ir mokytis gyventi reikia iš orangutangų.
3.Didžiausia klaida, kad žmogus įsivedė moralę, užuot paklusęs instinktams (na, čia irgi sakyčiau skonio reikalas).
4.Moralės tiesiog nėra, yra tik nauda, o tau sėkmingai gyventi trukdoi būtent moralė. Moralė tave stabdo ir žaloja ir neleidžia gyventi sėkmingai.
Na, čia jau neiškenčiau - tokių absurdų ir dar vienoj krūvoj iš mokslų daktaro lūpų nebuvau girdėjęs. "Na, -sakau,- jei jau moralės nėra, tai tuoj į jus kuo nors paleidžiu". "Liuks, cool, jėga- aš to ir siekiu,- pastatė lūpas psichologas, - mano už-duotis sunaikinti jūsų moralės likučius". Turbūt neverta aprašinėti, kaip jis mokė žurnalistus nesilaikyti moralės,parsidavinėti, rašyti užsakomuosius straipsnius, manipuliuoti žmonėmis ir viršininkais, tam, kad pasiekti pelną ir gauti daugiau pinigų, populiarumą, jėgą ir valdžią.
Iš dalies jis teisus, pasaulyje yra daug apraiškų tokio gyvenimo būdo, tačiau mane apstulbino tai, kad šito jau mokoma atvirai ir kryptingai, kaip pradinukus moko skaityti iš vadovėlio, kad šituo užsiima psichologai, mokydami įmonių vadovus ir t.t. Dabar suprantu, kodėl darbdaviai taip elgiasi su žmonėmis Lietuvoje, kodėl žmogų stengiamasi pastatyti į vergo vietą - tai išties moralės pabaiga, jei jau apie tai moko mokslų daktarai.O tai jau visai apokaliptinis vaizdas, todėl turi sau užduoti klausima:"O tu, su kuo?". Ir kažkaip neišeina atsakyti kaip Marcinkui iš filmo "Niekas nenorėjo mirti": "O aš su savo boba".
Biblija apie žmonija sako:"Nėra teisaus, nėra nė vieno, visi paklydo, nėra kas gera darytų, nėra nė vieno, jų gerklė atviras kapas, gyvačių nuodai jų lūpose.Jų burna pilna keiksmų ir kartumo, jų keliais skuba griovimas ir skurdas". Matyt, šitas laikas artinasi sparčiau negu aš galvojau.

sekmadienis, vasario 12, 2006

Rabinas



Rabinai mums dažniausiai žinomi iš anekdotų. Mano akį patraukė dar vienas Marko Šagalo paveikslas "Rabino portretas". Kaip sakė viena mano kolegė "ne sexboy". Tai jau tikrai, tačiau man buvo daug įdomiau pažiūrėti, kaip iš tikro rengiasi rabinas, kas jam būdinga. Kažką nuostabaus kalba ir pats veidas - kelių tūkstančių metų klajonių ir ištikimybės patirtis. Ir tai, akd nei laikas, nei žmonės nesugebėjo išnaikinti šitos tautos. Mums tik mokytis ir mokytis.

ketvirtadienis, vasario 09, 2006

Chose Luiso Dergio pagerbimas (alegorija)

Minėjau, kad ponas Chose Luisas Dergis turėjo keisčiausių įpročių. Vienas iš jų - mėgdavo stebėti žmones. Jei susiburdavo daugiau negu du - senu komunistišku papročiu (kadangi prie komunistu jis visada žinodavo teisingą liniją, dirbo reikiamuose organuose) imdavo itarti, kad jau neramumai, t.y. sekta buriasi, kad sugebėtų laiku pranešti valdžiai. Kadagi buvo įsitikinęs, akd visos pasulio sektos vieningai nusitaikė į jo be galo vertingą sielą, jis turėjo būti be galo atsargus.
Todėl už viską pasaulyje labiau brangindavo jo veikimo - dergimo būdą palaikantį žmogų, jei tik toks atsirasdavo. O jei atsirasdavo, tai būdavo pats didžiausias jo teisumo įrodymas. Tada P.Dergis tiesiog sėdedavo ir galvodavo: "Na kaip aš čia dar galėčiau save apdergti, oi t.y. pagerbti". Ir visada prieidavo prie vienos išvados: "Tiesiog leisiu tam žmogui mane girti, ar ne taip, Viešpatie?".

Panika dėl karikatūrų


Skandalas dėl musulmonų pranašo Mohamedo karikatūrų krečia visą pasaulį. Minios musulmonų pasipiktinę griauna ambasadas ir degina pastatus.
Tačiau pačių musulmoniškų šalių spauda spausdina tokias "karikatūras", kurios net netelpa į sveiko proto rėmus. Pavyzdys iš musulmoniško laikraščio - "Šaronas ėda musulmonus". Karikatūra išspausdinta 2003 metais.
Joje Izraelio ministras pirmininkas Arielis Šaronas pavaizduotas kaip kanibalas, ryjantis žmogų - nelaimingą ir visų skriaudžiamą musulmoną.
Kažkas gerai pasakė: "Kai per rugsėjo 11 žmonės žuvo dėl to, kad juos nužudė Muchamedo vardu, musulmonai neprotestavo, nors tai pats didžiausias pasityčiojimas iš jų pranašo, o dabar protestuoja dėl piešinėlių". Manau, vakariečiams tai neįkandama. Beje, lietuviai irgi neturėtų džiaugtis, kad jie ne danai - jokio skirtumo, jų požiūriu, vis tiek esame vakariečiai.

trečiadienis, vasario 08, 2006

Kaip maldas rezervavo

Vakar stebėjau per TV katalikiško egzorcizmo seansą ir komentarus. Na šiaip kiek kartų jau sau sakiau, kad nekritikuosiu tos sistemos, bet negaliu - taip akivaizdžiai kvaila, kad... Nu ta moteris kirpėja tai kaip moteris, nusipirko Vatikano išleistą maldų rinkinį, pasiėmė kryželį, škaplierius, švęsto vandens - ir dui praktikuotis.
Labiau mane nustebino dvasingojo pranciškono Arūno Peškaičio komentaras, kai jis pareiškė, kad ji negali naudoti maldų, nes "Kai kurios maldos yra rezervuotos kunigams ir vyskupų paskirtiems egzorcistams".
Na nieko juokingesnio negirdėjau, iškart įsivaizdavau - stovi surikiuotos maldos kaip autobusai stotyje ir laukia dispečerio pranešimo, kada galės išvykti. Dispečeris ateina, parodo Vatikano išduotą pažymėjimą, tada autobusas (t.y. malda) išvyksta numatytu maršrutu:). Iš "dvasingumo", pasirodo, galima visai sveiką nuovoką prarasti. Taigi ir klausimas, kas kvailiau atrodo - ta moteris ar bažnytiniu valdininku tapęs pranciškonas? Musulmonai visame pasaulyje siaučia, nes jų pranašą pavaizdavo ne taip, o mes tylime, kai Dievą verčia kažkokiu kvailiu, kuris išklauso "rezervuotų kunigams maldų".Tiesa, Jėzus neapdairiai kažkodėl neužrašė:"Prašykite, bet gaus tik kai kurie - tie, kuriems maldos paliktos".
Jėzus mokė:"Prašykite, ir gausite".
Šiuo laiku būti kategorišku nemadinga, bet aš nematau šitoj situacijoj išeities - kas laiko save krikščioniu turi pasirinkti - klausyti Jėzaus, ar klausyti sistemos. Nes Jėzus ir sistema moko priešingų dalykų. Taškas.

antradienis, vasario 07, 2006

Gyvenimas pagal instrukciją

Šiandien prisiminiau kai ką. Norintiems gerų dienų yra instrukcija.Žinot, kai renki spintą, naudojiesi instrukcija, kai statai namą - taip pat, tačiau mūsų vidinis ir išorinis gyvenimas dažnai yra nesėkmingas, nes elementariai nesilaikome instrukcijų.
Čia viena tokia instrukcija.
"Laimink, mano siela, Viespati, ir visa, kas yra manyje, Jo sventa varda.
Laimink, mano siela, Viespati ir neuzmirsk visu Jo geradarysciu.
Jis atleidzia visas tavo kaltes ir gydo visas tavo ligas.
Jis isperka tavo gyvybe is prazuties ir savo malone bei gailestingumu tave
vainikuoja.
Jis pasotina geru tavo burna, ir atsinaujina tavo jaunyste kaip erelio".
102 psalme

Žinote geresnę instrukciją?

pirmadienis, vasario 06, 2006

Verionika paprastai


Kadangi sulaukiau pastabu, kad visaip skriaudziu savo vaiką, tai įdedu Verioniką, kaip ji paprastai atrodo - biški klastinga, biški žaisminga.

ketvirtadienis, vasario 02, 2006

Apie formą



Niekada nemėgau religinio meno. Dėl kelių priežasčių - visų pirma, visada jutau, kad už to meno yra kažkokia tamsi jėga, antra, jis visada man atrodė primityvus pakankamai, o trečia - vėliau sužinojau, kad Dievas davė vieną iš 10 įsakymų: "Nedaryk sau jokio atvaizdo ir paveikslo, nesilenk prieš juos ir netarnauk".
Beje, visada ir galvodavau, kai žmogus neturi nieko savo, tada imasi religinės tematikos. Tą patį galiu drąsiai pasakyti apie literatūros populiariuosius kūrinius - kiek yra prirašyta Kristaus istorijų, Izaijo pergyvenimų, Jobo istorijų ir Mozės kančių. O kam? Juk vis tiek nebus geriau, negu yra originale. Todėl pakankamai juokingai atrodo "Da Vinčio kodas" ar kultinio Coelo sapalionės.
Bet vis dėlto, mano akį neseniai patraukė Marko Šagalo paveikslas "Baltasis nukryžiavimas". Na visų pirma tuo, kad žydas nepabijojo tapyti Jėzaus (turbūt todėl, kad ir nelaiko Jo Dievu ir nesiruošia garbinti), antra, aplink nukryžiavimą M.Šagalas perteikė visą žydų tautos istoriją, susijusią po įvykusio nukryžiavimo, o trečia, įdomi pati kryžiaus forma. Seniai verda diskusijos, koks buvo kryžius, manau, M.Šagalas išsamiai atsako į šitą klausimą. Kryžius buvo T raidės formos.
Taigi, vienas žmogus išmokė (tebūna jis palaimintas dieną ir naktį) įdėti paveikslėlius, tad visiems, kurie nori pasižiūrėti, įdedu M.Šagalo "Baltąjį nukryžiavimą"

trečiadienis, vasario 01, 2006

Verionika verkia



Kokia vaikyste be ašarų. Čia mano Verionika apsipylė vieną dieną netikėtai. Nora ne taip ir netikėtai.Greičiau planuotai.