pirmadienis, kovo 30, 2009

Klausomiausia "He is Lord"

Patinka man australai. sako Hillsong bažnyčia šiuo metu įrašinėja naują giesmių diską. O aš tik pradėjau klausyti praeitų metų. Viena iš gražiausių man pasirodė "He is Lord" - " Jis yra Viešpats". Kas skaito angliškai, yra ir subtitrai.

Priėmimas be sąlygų

Na buvau susiruošęs labai ilgai rašyti, bet mane aplenkė viena iš pažįstamų blogerių. Tenka konstatuoti, kad retkarčiais neturi tiek nuoširdumo ir talento su kitais išgyvenimais pasidalinti.
Bet vis tiekparašysiu. Nors trumpai. Praeitą sekmadienį gavau gerą pamoką, kaip svarbu žmogui yra tai, kad jį tiesiog priima. Buvom susirinkę maldai ir turėjom svečių iš narkomanų reabilitacijos centro. Ten vyrai sėdėję kalėjime po 10- 15 metų, buvę priklausomi nuo vikios bjaurastie, dalinosi naujo gyvenimo Dieve džiaugsmu. Vienas iš jų verkė ir sakė maždaug taip:"Dar prieš pusmetį niekas manęs į namus neįsileisdavo. Tiesiog gatvė pasigavo, paskui kalėjimas ir tu jau dugne. Aš pats jau galvojau, kad niekas man padėti negali, jokie psichologai negali pakeisti mano požiūrio, bet užteko vieno žodžio ir aš - laisvas. Stebiuosi, koks Dievas geras".
Tai ir pagalvojau, o kiek yra žmonių, kurių aš nenorėčiau į namus įsileisti. O kaip pakelti juos iš dugno jei neįsileidi? Kur juos pakelti, aikštėse, gatvėse, miške? Turbūt naivu tikėtis, kad gali kažkam padėti neatvėręs savo saugaus pasaulio durų.
Iš kitos pusės pajutau, koks silpnas esu, man savo vaikų netobulumą(aš tai aišku -super geras:)pakelti sunku, ką jau bekalbėti gyvenimo universitetus išėjusius.Tai va, o mokytis priimti vis tiek reikia.

ketvirtadienis, kovo 26, 2009

Draugai ir internetas

Vakar po ilgokos pertraukos teko vesti porą pomokų mokykloje, taigi grybštelti jau pamirštos duonos.
Manęs paklausė, kaip aš galvoju, kokia pagrindinė jaunimo problema?
Vienišumas - atsakiau ir mokiniai išsižiojo, visi pagalvojo sakysiu chuliganizmas ir panašiai:)
Mano sūnus užsiregistravo viename tinklalapyje ir pareiškė:"Trys dienos - 93 draugai".:) Manau tai aiškiausiai apibrėžia šių dienų jaunimo požiūrį - draugai yra tiesiog statistika, vieni ateis, kiti išeis ir t.t. Toks požiūris visiškai nevertina vieno žmogaus, jis tampa nereikšmingas - bus kitų, tobulų, gražesnių. Tačiau išties žmogus tokiu atveju kaip tik lieka vienas. Tai yra jaunimo problema - nemokėdami priimti kaimyno mūsų jaunuoliai lieka vieniši minioje.
Kaip rodo mano patirtis, mes niekada neturi aplink savęs daug žmonių, tik kelis. Reiktų išmokti juos vertinti.
Visa laimė, kad mano sūnus dar tik trečiokas:)

antradienis, kovo 24, 2009

Laidotuvių muzika

Žinau tik keletą žmonių, kuriems patinka lankytis laidotuvėse. Dauguma vis dėlto privengia, aš irgi.

Šiam kartui vis dėlto pasiūlysiu laidotuvių muzikos žanrą - Luis Amstronas atlieka tipišką juodaodžių giesmę, kuri buvo giedama dažniausiai per krikščionių laidotuves "Kai šventieji žygiuoja".

Gal tai ir nėra mums įprasta, tačiau tie žmonės mąstė kitaip - žmogus išėjo pas Viešpatį iš šito baisaus pasaulio kuriame buvo bereikšmis vergas ir dabar bus su Karalių Karaliumi.

pirmadienis, kovo 23, 2009

Celibatas

Celibatas nūnai yra smarkiai aptarinėjamas dalykas. Katalikų bažnyčios 12 amžiuje įvestas draudimas tuoktis šios organizacijos tarnams galioja iki šiol. Protestantiškose šalyse į tai žiūrima kaip į tam tikrą keistenybę, kai organizacija kišasi net į lytinio gyvenimo sferą, katalikiškose - kaip į atsidavimo Dievui sąlygą ir auką.
Tačiau Dievas tokios aukos nereikalauja. Atvirkščiai, Biblija ĮSAKO, kad bažnyčios tarnai turi būti vedę - kai kurie apaštalai turėjo žmonas, o vykupams tai buvo pagrindinė sąlyga, norint vyskupauti Dievo bažnyčiai. "O vyskupas privalo būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras... geras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus. Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, kaipgi jis rūpinsis Dievo bažnyčia? 1Tim 3;2
Toks pats reikalavimas ir diakonams:"
"Diakonai tebūna vienos žmonos vyrai, gerai prižiūrintys vaikus ir savo pačių namus".
Va taip kalba Dievas apie savo bažnyčios tarnautojus.
Iš kitos pusės pakankamai aišku, kad jei bažnyčia nusispjauna į Dievo žodį, ji nebėra Dievo bažnyčia ir bijoti jos nėra ko. Kieno ji tada? Nežinau, bet Dievo bažnyčia klauso Dievo. Ir kompromiso šitoje vietoje nėra - atvirai ir įžūliai sukylama prieš Dievo nustatytą tvarką
Tai šiaip organizacija, kuri turi savo įstatymus ir jais vadovaujasi. Žinoma, organizacijai patogiau, kad jos tarnai tetarnauja jai, o ne šeimai ir visuomenei per šeimą. Bet tai yra pačios organizacijos reikalas, kitus, o ir mane tai liečia tik tiek, kad šitie tarnai, patys neturėdami žalio supratimo apie šeimą, vaikų auginimą, labai mėgsta kištis į šeimos gyvenimą, prastūminėti įvairius įstatymus ir dar besideda šeimos ekspertais. Todėl dėl blaivumo ir aš siūlyčiaujiems celibatą pasinaikinti, kitaip pragystų. O su Dievu, kad neleidžia žmonėms tuoktis, Vatikanas dar išsiaiškins, manau.
Išvis celibato klausimu nėra niekas geriau pasakęs už Martyną Liuterį.
"Šeima šimtą kartų švenčiau už celibatą".
Ir aš tam pritariu 100 procentų.

penktadienis, kovo 20, 2009

Apie gerumą

Gerumas labai neapibrėžiama sąvoka. Sakykim, sako geras žmogus. Kiek to gerumo mumyse? Manau, kad be Dievo – per varlės myžį, bent jau manyje tai tikrai, nesvarbu kaip išrodau kitiems.
Toks jau esu, jei mane kas įžeidžia, tai ilgam, atleisti man ypač sunku. Žinau, kad pasakyta: “Rūstaukite ir nenusidėkite”. Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!” Efeziečiams 4;26.
Bet saulė nusileido, o guli ir vartaisi – mane įžeidė… kaip taip jie su manim… už ką… įskaudino… artimi…jei dar būtų svetimi, o čia artimi… jei būtų už ką… mane įžeidė... jei dar būtų netyčia, o čia tyčia… niekšiškai… mane įžeidė…
Tiesiog guli tokiom akimirkom ir jauti, jei Dievas neįsikiš, atleisti nesugebėsi, nes nerandi nė vienos priežasties, o ir nenori rasti, kad galėtum atleisti.
Vieną naktį, kai plūdau tokį pasąmonės srautą, pajutau, kaip Jėzus paprasčiausiai man sako:”Aš tau atleidau”. Nutirpau, nes gerai žinau, kad nieko kito be skaudinimo, aš ir nedariau. Apie žmones nekalbu, tačiau Jį skaudinau ilgai. Jis mirė už mane, ir laukė manęs, o aš šitiek laiko skaudinau, priešgyniavau, tyčiojausi ir nenorėjau Jam paklusti, nenorėjau ateiti į gyvą bažnyčią, nenorėjau tarnauti, ir dabar dar mano asmeninis gyvenimas kartais atrodo svarbesnis, už tą, kurį Jėzus duoda. Skaudinimas buvo tiesiog man profesija, ir visa tai dažniausiai darydavau tyčia, bet kai atėjau maldoj, neišgirdau nė vieno priekaišto, nė vieno priminimo apie savo darbus, nė vienos užuominos, Jėzus tiesiog pasakė man kaip ir tai moteriai:”Eik, tavo nuodėmės tau atleistos”.
Vėliau negalėdavau suprasti, kaip Jis taip galėjo, jei kas manęs būtų paprašęs – būčiau liepęs daryti tą ir aną, būčiau įsakęs… bet supratau, kad Jėzus ne toks kaip aš. Atleidimas yra pati Dievo prigimtis, nes apie Jėzų pasakyta “Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino”.1 Petro 2;23. Kaip tai nepanašu į mus.
Žinote, atleisti ir pakelti kitus, net ir tuos, kurie siekia mane įskaudinti, po tos nakties man dabar žymiai lengviau. Ir tai ne mano gerumas – tai Jo gerumas, man, nusidėjėliui.

ketvirtadienis, kovo 19, 2009

Baptistai. Choras

Kadangi lab dirbu, tegaliu šiuo metu pasiūlyti pasiklausyti baptistų bažnyčios choro.

pirmadienis, kovo 16, 2009

Žana Bičevskaja - romansai

Жанна Бичевская "Если можешь прости"

Buvau postipris nacionalistas, tačiau paauglystėje papuolė Žanos Bičevskajos plokštelė. Klausydamas supratau, kad ne visi rusai yra komunistai ir kad ruso dūšioj yra šiek tiek daugiau, negu vodka, chamizmas ir keiksmai. Radau ir gelmę, žodžiu, kažką puikaus, ko keikti negalėjau. Taigi, šiai moteriai iki šiol esu dėkingas už tuos atradimus, o lietuviams bardams reiktu pasakyti, kad brazdinti gitara dar nereiškia būti bardu. O čia pavyzdys, kaip grojami romansai.Romanse - Anos Achmatovos ir Nikolajaus Gumiliovo šeimos istorija. Per pilietinio karo baisumus šeima buvo išskirta, likimas jiems buvo negailestingas.

ketvirtadienis, kovo 12, 2009

Sunkiai, bet išmokti galima

Ko esu mokomas pastarosiomis savaitėmis. Atrodytų, paprastos pamokos - nesigrumti. Oi koks mums, berniukams, tai sunkus menas, atrodytų, juk reikia už įsitikinimus, už tiesą, šviesą ir tautinę valstybę kovoti, įrodinėti, dar primintiJ
Tačiau pastaruoju metu suprantu viena – nesigrumk. O į šitą sąvoką įeina daugiau dalykų – neskambink, neieškok, nesistenk, nebėgiok, nepadėk ir t.t. Tegu tyli telefonas, tuščias paštas. Nesigrumk, reiškia nesigrumk.
Išties sunkiai man šita pamoka gaunasi, bet po truputį. Dievas labai kantriai man jau kuris laikas rodė – kas iššiepia nasrus kartą, būtinai įkąs, kas nusisuko vieną kartą, nusisuks ir vėliau, ir pačiu netinkamiausiu laiku, kas nepasitiki, tas ir nepasitikės, kas bijo, tas ir bijos - palik ir eik. “Atsitraukite nuo žmogaus, kurio kvėpavimas šnervėse; kokia yra jo vertė?”,- sako Biblija (Izaijo2;22).
Kai galvoju, išties daugelis situacijų, kurios man nepatinka, kilo būtent dėl to, kad įsivaizdavau, kad dalis žmonių yra vertesnė, kai iš tikro jų “kvėpavimas šnervėse” – tai išorės žmonės.Žmonės, kurie neturi atsakomybės nei sau nei kitiems, negali perlipti kartelės “patinka – nepatinka”. Susitikus tokį, reikia pamesti iliuzijas, kad kažką gali pakeisti jame tavo pastangos, Biblija liepia – “Atsitraukite”.
“Neteisusis toliau tesielgia neteisiai, kas susitepęs, ir toliau tebūna susitepęs, teisusis toliau tevykdo teisumą, ir šventasis dar tepašventėja”(Apreiškimo 22;11).
Laikas yra per trumpas, kad gaištum bandydamas pataisyti nepataisoma. Kiekvienas yra 100 procentų atsakingas už save, savo poelgius. Kas ateina tegu eina, kas paskambina, tegu kalba, kas sėdi prie stalo, tegu valgo su tavim, o kas nusisuka, tegu keliauja. Taigi, šiuo atveju sakau sau:”Nesigumti reiškia nesigrumti, ir nieko daugiau”.

trečiadienis, kovo 11, 2009

Kaip gyvenasi Lietuvoj

Kaip gyvenasi Lietuvoj? Anaiptol tai nėra elementarus klausimas. Man kai kuriais aspektais, nors ką čia kai kuriais - dauguma, gyvenimas mūsų šalelėj ima priminti Vladimiro Visockio dainos siužetą....

antradienis, kovo 10, 2009

Pasaulis yra gražus

Šiandien tiesiog noriu galvoti, kad pasaulis ir gyvenimas yra puikūs dalykai. Luis Amstrongas nuostabiai tai perteikia. Šią dainą dabar net vaikai iš reklamų žino. Kas sakė, kad reklama blogas dalykas. Man tai super žaviai jis dainuoja. Mėgaukitės ir gyvenkite gražiai:)

pirmadienis, kovo 09, 2009

Ar visada gieda gospelą?

Lietuvoj jau irgi atsirado sočiai dainuojančių gospelą, tačiau, mano akim žiūrint, mūsų dainininkams, nors jie ir super atliktų juos, matosi, kad atlieka dirbtinai. Aišku, palyginus su tradicine bažnytine Lietuvos muzika, jie atrodo patraukliai, tačiau aš vis dėlto dėl lietuvių atliekamų gospelų dėčiau didelį klaustuką ir neskubėčiau ploti. Kodėl? Todėl, kad mūsų dainininkai taip pat nuoširdžiai ir profesionaliai sugiedotų ir Tarybų Sąjungos himną, kaip ir gospelus gieda. Trūksta paties esminio elemento, jie gieda, bet tuo negyvena. Galima tobulint atlikimą iki begalybės, bet tai nieko nepakeis.

Va kaip giedamas gospelas, pasižiūrėkim.

šeštadienis, kovo 07, 2009

Metodistų choras iš Afrikos

Va kaip atrodo metodistų choras iš Nigerijos. Mūsų ausiai gal kiek neįprastai skamba, bet pasiklausyti įdomu.

ketvirtadienis, kovo 05, 2009

Šiek tiek autentikos

Pakliuvo į rankas viena knyga apie aramėjų kalbą. Kadangi spėjama, kad Jėzus kalbėjo šita kalba, kai kurie aramėjiški posakiai yra užfiksuoti ir Evangelijose, tai permečiau akimis. Štai kaip skambėjo Jėzaus mokoma malda "Tėve mūsų" aramėjiškai.

Abvūn d bašmaija - Tėve mūsų

Netkadaš šmach - kuris esi danguje

Teytey malkutach - teesie šventas tavo vardas

O čia iš Kalno pamokslo

Tūveychūn l'meskenzi b'rūch dilchoni malkuta dašmayja - palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė.

Tūveychūn lavide d'chinnon netbayjūn - palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti.

Tūveychūn l'makike d'chinnon nergūn ar'a - palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę.

trečiadienis, kovo 04, 2009

Mimozos žydi

Iš Prancūzijos pažįstama atsiuntė paveikslėlį - pas juos jau mimozos žydi. labai graži geltona slapva, beveik kaip pienių - pagalvojau, tik mums dar reikės palaukti. Tiesa, ta pažįstama sako, kad kai mimozos žydi, labai daug žmonių ima sloguot, tai gal pienės net ir geriau:)

"Som do meu Povo" - giesmė mano tautai.

Vanilda Bordieri vienoje iš Brazilijos sekmininkų bažnyčių dainuoja "Som do meu Povo" - giesmė mano tautai.

Aleliuja! Aleluia! Tai šaukia mano tauta!

Mano tauta pakels balsą šlovinti tave.

Mano tauta pakels balsą garbinti tave.

Mano tauta pakels balsą išpažinti, paskelbti Dievo garbę ir išaukštinti Jo vardą!

Aleliuja! Aleliuja! skamba pergalės šauksmas

Tai kelia balsą mano tauta!

antradienis, kovo 03, 2009

Evoliucija - neįtikėtina, bet akivaizdu

“Gal mes galėtume pasiversti kokiais nors vandens gyvūnais?”,- paklausė tinginys Sidas per “Ledynmetį”, kai išgirdo, kad tuoj bus potvynis.
Manau, kad šitas klausimas aiškiausiai parodo visą evoliucijos teorijos absurdiškumą.

Tuo labiau mane pritrenkė, kai Vatikanas pareiškė, kad "Charleso Darvino evoliucijos teorija neturi būti atmesta, nes ji suderinama su krikščioniškąja pasaulio sukūrimo teorija. Arkivyskupas Gianfranco Ravasi, Popiežiškosios kultūros tarybos vadovas, pasakė, kad nors anksčiau Bažnyčia buvo nusistačiusi prieš Darvino teoriją, vis dėlto tenka pripažinti, jog evoliucijos idėja sutinkama dar Šv. Augustino ir Tomo Akviniečio raštuose".
Nežinau, kokias knygas skaito apduję Vatikano valdininkai, bet jie aiškiai užmiršo pagrindinę Knygą, kuri sako:
“Dievas tarė: “Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!” Ir taip įvyko. Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai. Dievas tarė: “Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, roplius ir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!” Ir taip įvyko.
Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai”.

Pradžios 1 skyrius.

Suprantu, kad galima būti neperskaičius visos Biblijos, tačiau neperskaityti bent pirmo puslapio vyskupams turėtų būti gėda.Sakote perskaitė? Jei perskaitė, tai kodėl atvirai deklaruoja, kad netiki tuo, kas parašyta?

Ar bereikia stebėtis, kai katalikų hierarchai ima tvirtinti, kad “Vatikanas taip pat ketina sumenkinti „protingojo plano“ idėją, teigiančią, jog už gyvenimo prieštaringumą atsakinga „aukštesnioji jėga“.
Kitaip sakant, Vatikano valdininkai tapo svarbesni už patį Dievą. Kartu katalikams siunčiama aiški žinia, jog tikėti Biblija NEPRIVALOMA, privaloma klausyti, ką mes nutarsime be "jokių aukštesnių jėgų".
Todėl mano galva takoskyra labai aiški, negalima tarnauti dviems šeimininkams. Arba tikime, kad Dievas sukūrė pasaulį ir gyvybę, kaip teigia Biblija, arba tikime, kad esame atsitiktinis evoliucijos produktas, kaip nutarė Vatikanas.

Man skaitant rimtu tonu dėstomus Vatikano pareiškimus akivaizdu, kad pildosi Šventojo Rašto pranašystės, nors ir koks skeptikas būčiau, apie paskutinius laikus:
"Nes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojus, kad tie dūzgentų ausyse; jie nukreips ausis nuo tiesos ir atvers pasakoms".
2 Timotiejui 4;3

Manau, kad ir Vatikanui su visa jo galybe galioja Šventojo Rašto įspėjimas:
"Kas tik peržengia ribą ir nesilaiko Kristaus mokymo, neturi Dievo".
2 Jono1;9

sekmadienis, kovo 01, 2009

Ledynmetis 3 - "Moterys meluoja geriau"

Kadangi iškilo diskusija apie voveriuką ir siužetą su hapyendu, įdedu vaizdelį, kuriam visi vyrai paplotų atsistoję:)