penktadienis, sausio 30, 2009

Atstatymas

Pažvelkite į savo tėvą Abraomą ir į Sarą, kuri jus pagimdė. Aš pašaukiau jį vieną, palaiminau ir padauginau.
Viešpats paguos Sioną ir atgaivins visus jo griuvėsius, Jis padarys jo tyrus kaip Edeną, dykumas kaip Viešpaties sodą.
Izaijo 51;2-3

Tai Dievo žodžiai Izraeliui, kai jis sakė:"Nėra vilties, viskas sugriauta, žmonės sunaikinti, šalis suniokota, mes pavergti".
Ataskas paprastas - "Pažvelkite į savo tėvą Abraomą ir į Sarą". Galima buvo tikėtis, kad Dievas puls užjausti ir guosti, tačiau Dievas sako"pažvelk".
Abraomas ir Sara buvo amžini keliautojai, kurie neturėjo nieko - nei tėvynės, nei šeimos, nei tautos. Visa ką jie turėjo, tai Dievo žodį - eiti į pažadėtą žemę. Esantiems pažadėtoje žemėje Dievas vėl liepia žiūrėti į juos, nes
1.Abraomas buvo pašauktas vienas.
2.Jis buvo palaimintas vienas.
3. Jis buvo padaugintas.

Nėra jokio skirtumo, kur tu esi ir kas esi, nėra jokio skirtumo, kiek sugriuvęs ir nieko vertas tavo gyvenimas - gali būti palaimintas kaip Abraomas. Tai kas visiškai neįmanoma tau, įmanoma antgamtinei Dievo jėgai. Gali būti atstatytas ir tapti palaiminimu visai savo giminei.
Ar įmanoma Dievui atstatyti gyvenimą krizei atėjus, kai visur visko trūksta, nedarbas ir t.t.?
Priminsiu, kad Abraomas ne tik darbo, bet ir namų neturėjo.

ketvirtadienis, sausio 29, 2009

Nesueina galai

Šią savaitę patyriau praradimų (4) ir atradimų (2). 4-2 - aiškiai nesueina biudžetas, deficitinis. Norint įveikti, reikia arba mažinti išlaidas arba didinti pajamas.
Renkuosi antrą būdą

trečiadienis, sausio 21, 2009

Kai užgula slogutis

Kai užgula slogutis nesinori rašyti. Tai ką tada muzika. "Sixpence None the Richer" - "pabučiuok mane"

šeštadienis, sausio 17, 2009

Šumel kamyš, derevja gnulis

Prisiminiau tokią rusišką dainą. Panašiai dabar po protestų Lietuvoj vyksta. Valdžia pasimetusi, įjungė visą savo mašiną - filosofai, politikai ir net katalikų hierarchai skuba pasmerkti protestuotojus "brutalią agresiją". Smagu žiūrėti, kaip mūsų valdžia kalba tokiais pat terminais, kaip kalbėjo komunistai prieš 18 metų - organizuota, kurstytojai, provokacijos, tik snaiperių ant stogo nemini. Istorijos ratas apsisuko. Net žagtelėjau - nesitikėjau išvysti Lietuvoje žmonių, kurie visu rimtumu dainuoja:"Pirmyn, vergai nužemintieji"... Bet tai vyksta.
Vienas filosofas pavadino šiuos protestus "budulių" sukilimu. Na pasakyčiau kad budulių per savaitę atsirado 11 000, tiek registravo Darbo birža. Kai dūžta žmonių gyvenimai, Seimo langai man nėra didžiausia vertybė. Be to, per išdaužtą langą geriau girdėti, ką žmonės gatvėje rėkia, nes valdžia net nesiruošė su protestuotojais kalbėtis.
O dabar išgirdo. Žinoma, kad agresija nieko gero neduoda, tačiau jei kas kaltas dėl tokios agresijos, tai ne tie, kurie leido akmenis, o tie, kurie pagimdė tokią neviltį, jog ir akmuo rankoj atsirado. Žiūrėkim pozityviai - langus vėl įstatys, bet valdžia gal supras, kad nesam tik avinų gauja. Bent jau tuo, kad avinai nei kiaušiniais, nei sniegu mėtytis nemoka.

antradienis, sausio 13, 2009

Kitokia muzika

Kad krikščioniška muzika gali būti visai kitokia demonstruoja šis klipas - Carman: R.I.O.T. (Righteous Invasion Of Truth)

sekmadienis, sausio 11, 2009

Palestina: gėdinga masinė savižudybė


Karas, kraujas, žuvę vaikai - visa tai susuka galvas ir niekas nebesistengia atrasti priežasties. Deja, jos nesupratus, neįmanoma ką nors racionalaus mąstyti. Karas nėra gerai, tačiau vakariečiai negali suprasti, kodėl po to, kai Izraelis paliko Gazą ir pareiškė, kad nenori su ja turėti jokių reikalų, palestiniečiai vis tiek metai iš metų apšaudo Izraelį raketomis, puikiai žinodami, kad kils karas.
Žuvę vaikai ir moterys nėra gerai, tačiau pirmiausia reiktų klausti, kodėl šis konfliktas vis įsipučia?
Bostono profesorius Ričardas Lendsas atliko tyrimą, kodėl arabai nenori pripažinti Izraelio. Profesorius pabrėžia, kad palestiniečiai visai kitaip mato konfliktą. Vakaruose tikima, kad konfliktą galima išspręsti tokiomis priemonėmis kaip "taika už žemę", arabai šį konfliktą priima kaip "garbės ir įžeidimo" ir taika gali būti pasiekta tik po "įžeidusios" pusės sunaikinimo.
Kokia garbė ir koks įžeidimas?
13 amžių islamas matė žydus tik kaip savo neribotos valdžios subjektus.
Beprotiškas arabų akimis pažeminimas yra tame, kad žemės islamiško pasaulio centre teko ne galingam priešui (sakykim, europiečiams ar JAV), o žmonėms, kuriuos jie valdė. Atsisakydami pripažinti Izraelį, arabai atsisako pripažinti, kad patyrė daugelį pralaimėjimų prieš mažą tautelę, kurią jie valdė. Kol jie nepripažins Izraelio, jų supratimu "garbė" gali būti atsatyta - tereikia sunaikinti priešą.
Ričardas Lendsas teigia, kad vilčių išspręsti šį konfliktą nėra:"Bet kokia Izraelio pergalė reiškia pažeminimą ir įžeidimą arabų ir visų musulmonų".
Vakariečiai mano, kad Izraelio apšaudymai yra neprotingi ir savižudiški, tuo tarpu arabų akimis, kol yra nors vienas raketų paleidimo taškas,apšaudantis Izraelį, jis - tik laikinas darinys musulmonų kraštuose.
Pagal MIGnews.

ketvirtadienis, sausio 08, 2009

Brangioji, išgerk ir pamilsi

Šaunuoliai, mokslininkai, šaunuoliai, pagaliau sugalvojo, kaip išlaikyti meilę šeimose, kaip priversti pamilti ir t.t. Mes vis galvojame, kaip čia tą meilę pagauti, vaikomės visą gyvenimą, patipiame kančias, jei nėra ko mylėti, patiriame kančias kai įsimylime. Mokslas šitą dalyką išspręs viens du.
Va mokslininkai nustatė, kad meilėje svarbiausią vaidmenį vaidina ypatingos neurocheminės medžiagos - oksitocinai. Tai pareiškė profesorius Laris Jangas. Pasak L. Jango, jis aptiko meilės jausmą sukeliančių cheminių komponentų. Tyrimais nustatyta, kad kai kuriose įsimylėjusio žmogaus smegenų srityse vyksta dideli cheminės sudėties pokyčiai.
"Aš nemanau, kad mes galėsime visiškai suprasti šį procesą, bet meilės jausmas yra ypatingų cheminių junginių veikimo žmogaus smegenyse padarinys, - pareiškė L. Jangas. - Šie junginiai priklauso oksitocinams, kurie taip pat dalyvauja ankstyvose ypatingų motinos ir vaiko santykių užmezgimo stadijose".Taigi, teigiama, kad amerikiečių mokslininko atradimas suteikia galimybę sukurti naujus vaistus - tiek meilės jausmui stiprinti, tiek jam slopinti, jei meilė be atsako.
Va čia tai bent - pareini namo ko nors prisidirbęs ir sakai:"Išgerk, brangioji, ir pamilk". Arba dar geriau - neabejoju, kad tokiomis tabletėmis kaip privaloma mitybos dalimi darbdaviai ims šerti pavaldinius, mokytojai - mokinius, o partijos - rinkėjus. Va tai bus...

antradienis, sausio 06, 2009

Žmogeliukas


Va kokį žmogeliuką su vaikais darėm. Paspaudi ir plaukai išauga. Gaila, kad nežinau pas save tokios vietos, kur plaukai išaugtų paspaudus:)