ketvirtadienis, lapkričio 26, 2009

Apie šakeles


"Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus". Jono 15;2

Pagalvojau, kad visi mes kaip tie medžiai - šiurenam lapais, kol neateina ruduo - lapai nukrenta, o kas lieka? Šitą obelį pamačiau visai netikėtai. Keista - visas medis tuščias, išskyrus vieną šaką. Taip ir mes galim būti visiškai tušti, tai kas kad lapoti. kai papučia šiaurys - ateina bėdos, skausmai ir nelaimės - mūsų lapai nukrenta. O tada ateina Sodininkas ir nupjauna nevaisingas šakas.
Reikia džiaugtis, jei nors viena iš jų yra vaisinga, vadinasi, ji yra iš gero medžia pas tave įskiepyta. Beje, nebūtinai vaisinga šaka yra pati didžiausia ir gražiausia.
Dievui visiškai nesvarbūs mūsų lapai(ty, tikėjimas, įsitikinimai, ritualai ir įsivaizdavimai), Jis ateina pažiūrėti į mūsų vaisius ir tik pagal juos sprendžia, koks esi medis.

sekmadienis, lapkričio 22, 2009

Vyriškas reikalas - Ana Paula Valadao



Tarnavimas "Diante do Trono". Pastorė ir dainininkė Ana Paula Valadao kalba apie viltį, kurią mes turime Dieve.
Sukaupiau visą drąsą dėdamas šį įrašą. Net ir nemokėdamas kalbos daug gaunu iš jo. Vienas iš klausytojų parašė tokį komentarą:"Kas kartą kai visiškai išdžiūsta mano žemė, einu ir klausau šių žodžių ir būnu atgaivintas".
Iš kitos pusės, kas sakė, kad pamokslavimas yra vyrų reikalas? Vyras kailį gali nusinert bet kažin ar jam kas taip išeitų. Vyrams neduota tokio gilumo, subtilumo ir atvirumo. Biblija sako:"Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis". Pradžios 1;27 Vyras negali to, ką moteris, o moteris, tai ką vyras.

ketvirtadienis, lapkričio 19, 2009

Apie gerąjį valdovą


Demokratija įgauna vis keistesnes formas, vis didesnės nusivylusių žmonių minios laukia pasikeitimų, kad ir Lietuvoje matydami, kuo virsta mūsų pačių išrinktųjų pasirodymai Seime. Akivaizdžiai gimsta ilgesys vieno teisingo asmens, kuris sudėtų taškus. Panašų vaizdą matome Rusijoje, kur virš demokratijos stovi vienas žmogus, kuris nusprendžia, kokia turi būti demokratija.
Tačiau aš asmeniškai labai abejoju, ar Lietuvoje toks variantas įmanomas, Rusijoj gal ir taip, nes ten visada gyvavo legenda apie „gerąjį carą“, kuris padarytų tvarką, jeigu sužinotų. Žvelgdami į istoriją tegalime konstatuoti, kad to „teisingojo caro“ Lietuvoje niekada ir nebuvo. Mūsų kunigaikščiai pardavinėjo Lietuvos žemes už karūnas, karinę pagalbą,(Mindaugas, Vyrautas) ėjo į unijas, galiausiai žmogus, į kurį tauta buvo sudėjusi viltis, pabėgo per upelį palikdamas visus. O ir dabartiniai mūsų gelbėtojai ne ką geresni – bėga tai į Maskvą, tai į Lenkiją, tai į Briuselį. Kodėl dabar mūsų valdytojai turėtų elgtis kitaip?
Istoriškai esame užprogramuoti būti palikti, kai mums labiausiai reikės pagalbos. Todėl netikiu vieno žmogaus, kuris padarys tvarką, idėja, nes Lietuvos istorija to pavyzdžiais nepatvirtino.
Yra daug besišildančių šlovės spinduliuose, bet visi jie kaip taisyklė išsilaksto, vios prožektoriai užgesta.

trečiadienis, lapkričio 18, 2009

Kas galvoje, nebūtinai kalboje

Seniai norėjau parašyti tema,Ką musulmonai galvoja, nes nelabai kas šneka Lietuvoj tokia tema. Šiek tiek iš asmeninės patirties. Su musulmonais praleidau du metus gana artimai bendraudamas, todėl galiu gana drąsiai sakyti, kad neblogai pažinau juos per tą laiką. Na iš vienos pusės žmonės kaip žmonės, tačiau iš kitos - jų mąstymas visiškai kitoks. Kuo religingesnis musulmonas, tuo jis labiau panašus į ideologą, ypač kitų atžvilgiu, pirmiausia jo akyse esi ne žmogus, o "kafir" - netikėlis. Gerai, jeigu "kafir" pakankamai stiprus, kad apsigintų, tačiau jeigu ne - vargas jam.Tai yra, mano galva, islamo pasekmė - "kafir" yra toks pusiau žmogus, kuriam galima meluoti, apgaudinėti, nesibaiminant pasekmių. Tai ypač matoma, kai išryškėja konflikatai, sakykim, žydų - palestiniečių, naiviems vakariečiams nuolat pateikiamos propagandinės kraują stingdančios istorijos "mūsų kaime žydų kariai surinko jaunus vyrus ir sušaudė", "pagrobė vaikai ir pardavė jo organus", "vaikai išėjo nešini balta vėliava, juos sušaudė, ar mes, musulmonai - ne žmonės?" ir panašios. Meluoti "kafir" vakarų publikai nėra nuodėmė, o apsukrumas. Netvirtinu, kad visos panašios istorijos išgalvotos, kare žiaurumų sočiai, bet ne tokių, kuriomis siekiama įrodyti, kad Izraelis vykdo genocidą. Yra nuosaikesnių, yra radikalesnių musulmonų, negalima visų statyti į vieną gretą, tačiau supratimas, kad kol netapai musulmonu, esi jam "kafir", rusena net ir meile aplinkiniams trykštančio adepto galvoje.
Štai, paskutinis pavyzdys. Į mano elektroninį paštą atkeliavo malonus laiškas iš lietuvaitės:"noreciau pasiulyti civilizuota diskusija apie Biblija ir Korana. Dalyvautu keli mano draugai. Mes domimes religyjotyra ir studijuojame NT ypatingai atidziai, taip pat ir Korana bei judeju S.T". Na aš visada už diskusijas, tačiau įtarimą sukėlė tai, kad laišką pasirašė vienu vardu, o paštas - kitu, plius dar prisistatė kaip "religiotyrininkai".
Susisiekiau, pasiūliau savo paslaugas, bet pasakė, kad diskutuos balsu, kadangi buvo vakaras, neturėjau techninių galimybių, taigi pasakiau kas aš susilaikysiu nuo diskusijų.
Va tada ir prasidėjo įdomioji dalis. Parašė "Argi tu neturėtum skleisti meilės tam savo Jėzui?". Parašiau, kad "kaip musulmonai, privalote gerbti Jėzų, nes juk Korane rašoma, kad jis - pranašas". Va ir atkeliavo atsakymas, staiga iš mielo katinėlio išlindo tikra hiena:"esat bailys ir neturite nieko savyje kad galetumete parodyti apie savo kryziu. as visuomet nugaledavau jusu kunigus, alhamdulillah (aciu Allah), kad jus davete man dar nauju patvirtinimu ir irodymu,iki baily, mes tave nugalejom net nepradejus debato,taip buna nuolat su kryziaus garbintojais, jie yra visi bailiai,musulmonai myli ir gerbia Jezu labiau negu jus. bet kiadangi jus zinote kad neturite nieko parodyti musulmonui ir t.t.".
Taigi, manau bendrais bruožais parašiau, ką galvoja. Man tai nebuvo didelė naujiena, tačiau kažkam tegu bus nauda, "civilizuota diskusija" tik akių dūmimas naiviesiems, saldus liežuvis, o viduje pyktis ir sunkiai pridengiama neapykanta.

pirmadienis, lapkričio 16, 2009

Apie poną teisėją



Ivan Cruz atliekama ironiška daina"Ponas teisėjas", kurioje dainuojama apie tai, kad nepamirškite ir neįsijauskite "senjor teisėjas", nes vienintelis teisėjas yra Dievas.

ketvirtadienis, lapkričio 12, 2009

Atramos



Labai taiklus filmukas apie žmogaus gyvenimą ir psichologiją.

antradienis, lapkričio 10, 2009

Kuria kryptimi auga bambukas?


Šią istoriją skaitydamas juokiausi iki ašarų, todėl galvoju, kad ir kitiems turėtų patikti.Portalas"invictory.org" papasakojo apie pastorių iš Argentinos Klaudijo Freizoną ir jo tarnavimą . Jis įkūrė bažnyčia "Karalių karalius", kurioje dabar daugiau kaip 26 000 žmonių.

7 metai kantrybės

53-metų Klaudijo Freizonas papasakojo, kaip viskas prasidėjo."Bambuko sėkla pirmus septynis metus auga žemyn, niekas šito nemato, bet ji auga, Taip buvo ir mano tarnavime, pirmus 7 metus viskas ėjo tik žemyn",- pasakojo Klaudijo Freizonas,- po šito laiko medis ima staigiai augti, todėl reikia būti pasiruošus permainoms"
Turėdamas daugiatūkstantinės bažnyčios matymą pastorius Klaudijo Freizonas 1986 metas paskelbė apie bažnyčios įkūrimą, po kurio sekė 30 dienų prabudimas, jo metu įtikėjo 4 močiutės. Toks lankytojų skaičius liko 7 metus. Jo teta užmigdavo per pamokslus, o paskui sakydavo, kad "žodis buvo geras".Vieną kartą į susirinkimą atėjo žmonos dėdė ir viduryje tuščios salės ėmė pranašauti apie stadionus žmonių. "Ar matai?",- paklausė jis. Klaudijo Freizonas užmerkė akis įsigilino ir paskė:"Nieko nematau".
Parodydamas žvejų, kurie žvejojo visą naktį ir nesugavo pavyzdį, Klaudijo Freizonas paaiškino, kad be Dievo neįmanoma iš "nulinės" padėties pereiti prie "daugiau negu pakanka".

Pasikeitimai gali ateiti šiandien

Klaudijo Freizonas sakė, kad pasikeitimai gali įvykti bet kurią dieną - prieš keletą metų jis buvo konferencijoje JAV su vertėju.Tą dieną, kai turėjo kalbėti, vertėjas pasiėmė išeiginę ir... išsijungė telefoną. Pastorius Klaudijo Freizonas blaškėsi po perpildytą 14 000 žmonių pastatą tikėdamasis vertėją sutikti, kai išgirdo, kad praneša jo pavardę - dabar turi kalbėti jis.Pasisukęs jis pamatė meksikietį, kuris išėjo iš tualeto. "Kalbi angliškai?","Taip". Tada Klaudijo jį užtempė ant scenos suspėjęs pašnibždėti:"Detales pranešiu vėliau".
Po tarnavimo pastorius ir meksikietis apsikeitė savo istorijomis. Meksikietis papasakojo, kad viskas, ko jis norėjo šioje konferencijoje, tai padaryti vieno tarnautojo nuotrauką.Kai jis nuėjo į tualetą, paprašė brolio pasaugoti jo vietą, kuri buvo toli - toli nuo scenos, savaime aišku, ja pasinaudoti neteko, nes jis atsidūrė ant scenos. "Jis pasakė tokius žodžius, kurie palietė mano širdį,- pasakojo Klaudijo,- Jis pasakė, kad kai rytą nubudo, pajuto, kad jo gyvenime atėjo nauja diena...Gali būti kad nematote jokių galimybių, kad jūsų nauja diena prasidėtų, tačiau Dievas jus gali užklupti taip pat netikėtai, kaip ir tą vaikiną prie tualeto durų, Dievas gali apversti jūsų gyvenimą".

Dievas Argentinoje naudoja vaikus

Klaudijo Freizonas papasakojo, kaip neįprastai veikia Dievas jų bažnyčioje, kaip Šventoji Dvasia ėmė veikti Argentinoje per paauglius prieš šešis mėnesius."Mūsų tarnavimai vyksta 30 000 vietų stadione, aš paprašiau paauglių melstis už ligonius, o pats likau ant scenos. Tą dieną vyko neįtikėtini dalykai - paralyžiuotieji atsikeldavo. Po šito tarnavimo vaikai pasikeitė ir mokykloje per pertraukas ėmė rinktis maldai. Kartą per pamoką viena mokinė ėmė nevaldomai juoktis, mokytoja nusprendė kad su jos galva kažkas netvarkoj ir puolė skambinti medikams. Bet kai mergaitę parvežė į klasę, tas pats ėmė vykti ir su kitais vaikais. Po to mokytoja atsiklaupė ir paprašė, kad vaikai už ją pasimelstų... Anksčiau tėvai vaikus atvesdavo į bažnyčią, o dabar vaikai veda tėvus",- pasakojo pastorius.

pirmadienis, lapkričio 09, 2009

Ivan Cruz - apie meilę



Man labai patiko Ivan Cruz bolero dramatiškos dainos, todėl įdedu dar vieną. Ji tokia, kaip ir visos apie šį slidų ir pavojingą reikalą - ji vieną dieną mane paliko, aš likau su savo meile ir taip toliau:)

Kiaulių gripas


Va kas darosis:)

penktadienis, lapkričio 06, 2009

Grąžintas gyvenimas



Dainininkas iš Peru IVAN CRUZ ir jo daina "Yo le doy gracias a Dios".
Daina skamba maždaug taip - Aš dėkoju Dievui už grąžintą gyvenimą ir dainuoju meilę iš visos širdies".
Manau, proga dėkoti išties gera.

ketvirtadienis, lapkričio 05, 2009

Jehovos liudytojai - slaptieji pranešimai piešiniuose

Nebūsiu visiškai originalus, esu girdėjęs apie tai ir anksčiau, tačiau dabar gavau vieną Jehovos liudytojų organizacijos leidžiamą "Sargybos bokšto" numerį. taigi "Sargybos bokštas" 2009 m. rugpjūčio 15 diena. Patyrinėjau paveiksliukus. vva kokie mano tyrinėjimų rezultatai - apibraukti rutuliukais.




Be abejo, dalis mano nurodytų vietų gali atsirasti atsitiktinai, tačiau ne visos. Niekaip atsitiktinumu nepavadinsi, kai prikalto ant stulpo žmogaus delnuose padidinus pasimato... mažos akys. Demonų veidai, kurie vis pasirodo beveik kiekviename Jehovos liudytojų "Sargybos bokšto" piešinyje, mano nuomone,atskleidžia tikrąją Jehovos liudytojų organizacijos prigimtį. Žodžiai tarsi ir Dievą skelbia, o piešiniais - demonus ir velnius.
Slaptieji pranešimai piešiniuose, simboliai ir demonų veidai nėra atsitiktiniai - jie paslėpti rūbų klostėse, šešėlių žaisme, šukuosenose ir t.t.
Pasižiūrėkit, galbūt ne visur įžiūrėsit ar sutiksit, bet taip pat nesu garantuotas, kad visus "sužvejojau".