sekmadienis, rugpjūčio 30, 2009

Kryžius. Jėzus Kinijoje

video
Nepamiršusiems rusų kalbos įkeliu dalį iš filmo "Kryžius. Jėzus Kinijoje". Pastarosiom dienom žiūriu jį ir negaliu atsistebėti.

trečiadienis, rugpjūčio 26, 2009

Vienam žmogui tikrai reikia maldos



"Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti". Patarlių 24
JAV teisėjas leido likti Floridoje 17 metų merginai, kuri pabėgo iš savo šeimos. Mergina sako, kad dėl tikėjimo Jėzumi ją pažadėjo užmušti jos šeima, kuri yra musulmonai,- praneša "invictory.org".
Rifqa Bary pabėgo iš namų, kai jos tėvai Mohamedas ir Aiša sužinojo, kad ji šių metų pradžioje pasikrikštijo. Merginos žodžiais, jai pasakė, kad jei per savaitę ji negrįš į islamą, ji taps halal - "garbės nužudymo" auka. šiuo metu ji slepiasi Оrlando Global Revolution Church.

"Jei būčiau likusi su tėvais, jau būčiau mirusi - 150 kartų mūsų šeimoje visi buvo musulmonai, nė vienas nepažinojo Jėzaus, turite suprasti, kokia jiems garbė būtų užmušti mane... jie privalo taip padaryti, jei myli dievą labiau už mane, būtent apie tai kalbama Korane. Islamas visai ne tai, ką jūs apie jį galvojate",- kalbėjo mergina.

Rifqa Bary pasakojo, kad keletą metų turėjo slėpti savo Bibliją, slapta lankydavosi maldos susirinkimuose. "Man 17 metų ir aš nenoriu mirti,grumiuosi už savo gyvenimą, jums to nesuprasti,noriu šlovinti Jėzų laisvai, bet jei mane nužudys, tebūnie, Jėzus tiek daug dėl manęs padarė",- kalbėjo mergina televizijai.

Ši istorija tikrai mane sujaudino, todėl kviečiu tuos, kurie tiki maldos galia, prisijungti ir atnešti prašymus Dievui dėl šitos situacijos sprendimo. Kai prisimenu save, 17 metų aš kairės kojos nelabai nuo dešinės atskyriau, ką jau ten bekalbėti apie kažkokį apsisprendimą, pasiryžimą. Palaikykime šitą jauną žmogų.

pirmadienis, rugpjūčio 24, 2009

Piliarožės



Nuo seno šioms gėlėms jaučiu silpnybę. Buvo draugai, tai juos instačiau tarp kvietkų, štai kokios užaugo šiemet.

sekmadienis, rugpjūčio 16, 2009

ketvirtadienis, rugpjūčio 06, 2009

Apie taupymą

Kai nebežinoma kaip taupyti, tai pirmiausia žvilgsniai buvo nukreipti į motinas ir vaikus. Įdomus požiūris. Aš tai sakyčiau, kad motinoms mokėti reiktų dar daugiau ir tai vienintelė sritis, kuri sunkmečio sąlygomis turi būti finansuojama taip pat gausiai kaip ir iki šiol.
Tokias mintis galiu patvirtinti vienu pavyzdžiu – praeitą savaitgalį buvau savo kaimo susitikime. Buvo gražus kaimas, daug darbo ten įdėta, gražūs pastatai, vešlūs medžiai, bet po melioracijos ten plynas laukas. Nusifotografavom pakelėj. Žinot, kas liko iš viso kaimo? Tik žmonės. Daugiau nieko. Ir tik žmonės saugo tą plyno lauko atminimą, susirenka paminėti.
Todėl ir sakau, kokius gražius kelius betiestume, kokius namus bestatytume, jei nebus žmonių, nebus ir Lietuvos. Taupyti mamų ir vaikų sąskaita tai tikras nusikaltimas, tai reiškia atimti iš tautos žmones. Po mūsų liks ne namai, o žmonės arba jų nebus. Aritmetika paprasta. Manau, kad tokiai mažai tautai kaip mūsų tai turi būti prioritetas, juk didžiulė jaunų emigrantų dalis savo vaikus augina jau ne Lietuvai. Ar Lietuva kaip kokia nusipelniusi artistė ar karjeros moteris aiškins vėliau paaukojusi savo negimusius vaikus karjerai ir menui? Tai pats kvailiausias dalykas, kurį galima padaryti. Žinoma, kad ne visos mamos gaunamus pinigus išleidžia tik sauskelnėm, tačiau ar tai pretekstas nurėžti pinigus kitoms? Kad neatsitiktų visai Lietuvai taip, kaip aš mačiau savo kaime. Tegu auga vaikai – tai pagrindinis valstybės turtas.

pirmadienis, rugpjūčio 03, 2009

Girkalnio evangelikų kapai






Na įdedu dar keletą išlikusių antkapių nuotraukų. Ne dėl to, kad kapus mėgčiau, tiesiog nesu garantuotas, kad tą patį rasiu kitais metais, o be to, galvoju, kad nuotraukas kur nors užmesiu, todėl čia daug saugiau.

sekmadienis, rugpjūčio 02, 2009

Meilė niekada nesibaigia



Buvau tėviškėje, tuo pačiau užsukau į senus ir mažai kam žinomus protestantų kapus.
Raseinių rajone, prie Girkalnio, miške guli išvartyti paminklai - nė vieno sveiko. Kapus išgelbėjo tik tai, kad jie miške ir itin nepatogioje vietoje, todėl jų nepavertė arimais.
Gera proga pagalvoti, kas lieka iš mūsų gyvenimo. Praktiškai nieko, tačiau šiose kapinėsegulintys nieko materialaus ir nenorėjo palikti. Ar jie pralaimėjo kovą ir nuėjo į užmarštį? Manau, kad ne, jie pralaimėti nesiruošė - užrašas ant postamento skelbia "Meilė niekada nesibaigia".