šeštadienis, sausio 30, 2010

Orai, Atšilimas



Smagu, kai atšyla. Bet kartu labai keista, kai buvo šalta kažkaip visi mobilizavosi, o dabar slankioja kaip katinai. Blogiausia, kad ir aš viena akim žvairuoju ir stengiuosi rasti pretekstą, kaip tas katinas, nieko nedaryti, nes labai labai noriu. O reikia. Kaip aš sakau vaikams:"Norėti galima...", dabar tą patį sakau ir sau.

antradienis, sausio 26, 2010

Iš Brazilijos - Nivea Soares

video

Pamuzikuokim, dainininkė iš Brazilijos Nivea Soares, kuri dainuoja sekmininkiškame tarnavime "Diante de Trono", kas išvertus reiškia - "Prieš sostą". Šis tarnavimas pasižymi tuo, kad drąsiai jame tarnauja moterys pastorės, be Niveos Soares dar garsi šio tarnavimo atstovė pastorė ir dainininkė Ana Paula Valadao, greitu laiku įdėsiu ir jos kokią dainą.

pirmadienis, sausio 25, 2010

Kas brangiau už auksą?



Biblija sako, kad Dievo žodis brangesnis už pragaištantį auksą, teoriškai suprantame, bet praktiškai. Susiduriu su tuo, kad žmonės elementariai neįvertina evangelijos sudėtingumo, todėl sekmadienį nusprendžiau parodyti. Esu nagrinėjęs nemažai tekstų, tačiau nė vienas iš žmogaus parašytų tekstų nėra toks sudėtingas kaip evangelijos. Todėl tai neabejotinai Dievo Žodis, o ne Pauliaus, Jono ar dar kokio kito raštininko mintys, užrašai, pamąstymai.
Luko 15 skyrius 11-32 eilutė, visiems žinoma istorija apie sūnų palaidūną.
"Jis (Jėzus) kalbėjo toliau: “Vienas žmogus turėjo du sūnus.Kartą jaunesnysis tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’. Tėvas padalijo sūnums turtą".
Šitame pasakojime yra 5 sluoksniai
1.Siužetinis. Skaitom įvykius - padalina, iškeliauja, sugrįžta, pokalbis su vyreniuoju.
2. Simbolinis. Tėvas -Dievas, sūnūs - žmonių tipai, šalies gyventojas - velnias,sugrįžimas - atgaila ir t.t.
3. Supratimo.Kai skaitydami imame suprasti - iškeliauji iš Tėvo namų, imi barstyti, pasaulio valdovas tau tik kiaules lieps ganyti ir t.t.
4.Simbolinis - kontekstinis..Tai detalės, susijusios su Biblijos simbolika, tarkim, tėvo duodamas žiedas reiškia valdžią, apautos kojos - šventumą.
5.Pranašiškas. Jėzus pranašauja apie "du sūnus" - pagonis ir žydus, kaip jie elgsis. Pagonys atgyja, žydai nenori to pripažinti.

Pirmi du sluoksniai "įkandami" mūsų protu, trečiasi - tai žmogaus supratimo ir Dievo Dvasios bendradarbiavimo vieta, o paskutiniai du - Dievo Dvasios sfera, Ji gali atverti tai arba ne.
Šekspyras, Dostojevskis - kokį žmogaus kurtą tekstą bepaimtum, geriausiu atveju turi tik 2 sluoksnius, jei atsiranda trečias, tai toks žmogus jau laikomas genijumi. Tuo labaiu, kad dažnai žmogui tenka parašyti visą romaną, kad pasakytų tą patį, ką vienas Biblijos sakinys. Todėl paprastas evangelijos tekstas yra nepralenkiamas, tai tikras auksas ir joks žmogus nesugeba taip sukurti.
Kai kurie žmonės naiviai įsivaizduoja, kad pirmasis sluoksnis jau viskas, kas gali būti, todėl Biblija jiems yra elemntarščina, jie jau žino, nes skaitė. Išties Dievas yra autorius ir jo prerogatyva, ar atskleidžiami žmogui tie turtai ar ne. Kai kuriems užtenka ir pirmo sluoksnio, jie nieko daugiau neieško, ir manau, kad tai jų valia.
Kiek pastebėjau, kuo turtingesnis žmogus, tuo mažiau jis gauna. Todėl geriausia pozicija - pripažinti, kad esi vargšas. Tai yra vienintelis kelias į Dievo turtus. Būkim turtingi:)

ketvirtadienis, sausio 21, 2010

Mano sutvarkytas gyvenimas



Naivu tikėtis, kad pašaukimas, kai jis išgirstamas, priimamas nuolankiai ir iš karto. Dievas pašaukia žmogų, tačiau tada pasišiaušia visa prigimtis. Ramu, kol Jėzus uždarytas pastate, yra graži idėja arba kabo prikaltas, tačiau kai Jis pašaukia, ramybė baigiasi.
Sutikau žmogų pažįstamą, jis sako:"Jau savaitę negaliu užmigti, nes vos sumerkiu akis, girdžiu balsą: "Skaityk Bibliją" ir negaliu išsimiegoti, vaikštau, klausau muzikos". "Tai gal tau reikia paklausyt to balso?",- klausiu. "Ką? Aš nenoriu, man patinka mano gyvenimas, viskas ten sutvarkyta, kai man reiks, aš pats ateisiu, aš pats pasirinksiu, aš pats... bet dabar man baisu, nežinau, ką daryti, aš nenoriu",- liejo žodžius.
Pagalvojau, kad tokio aiškaus Dievo šaukimo dar neteko sutikt. Suprantu baimę, kai Kristus nulipa nuo kryžiaus ir pašaukia, tame šaukime yra grėsmė visam tavo gyvenimui ir asmenybei.
Po kiek laiko vėl sutikau, klausiu kaip. "O puiku, balsas dingo, miegu ramiai",- džiūgavo žmogus. Kaip suprantate, tas žmogus nieko nepradėjo ir niekada nepradės pats. Nežinau, ar dar kartą jis bus pašauktas. Tikiuosi. Dievas ilgą laiką stovi ranką ištiesęs į mus, bet jei neatsiliepiame, Jis tiesiog nusisuka ir siela prarandama, net ir atgaila tada nebegali padėti.
Ši istorija man primena, kaip mes žiūrime į Dievą, kaip žiūrime į pašaukimą, visa mūsų prigimtis priešinasi. Juk tai mūsų gyvenimas. Sutvarkytas gyvenimas, kuriame Dievui vietos nėra.

penktadienis, sausio 15, 2010

Verdi skambėjo turguje

video

Pernai Ispanijoje, centriniame Valencijos turguje, operos solistai persirengė pardavėjais ir prekiavo, bendravo su pirkėjais. Kai pasigirdo Verdi operos "Traviata" garsai, jie ėmėsi pagrindinio savo darbo, pažiūrėkite kaip publika sureagavo.

penktadienis, sausio 08, 2010

Nenusukite žvilgsnio


Prisiminiau vakar vieną dalyką, kuris man buvo svarbus. Ilgą laiką vieninteliu tikru dalyku laikiau skausmą. Pagalvojau, kai gali būti apgautas ir nežinoti. Žinoma, skausmas patrauklus tuo, kad tarsi įprasmina tavo beprasmybę, kai gyveni. Gal todėl žmonės Lietuvoje taip susireikšmina skausme - štai aš gyvenu, o jūs net nežinot, ką tai reiškia. Dauguma dvasingų vyriškų pokalbių prie butelio arba moteriškų prie kavos vainikuoja skausmas tarsi kokybės ženklas.
Kai pagalvoji - koks melas. Skausmas pats iš savęs neturi prasmės. Tai tik pasekmė to, kad sergama. Kuo sunkiau sergama, tuo didesnis ir skausmas.Skauda ir fiziškai, bet dvasinis skausmas dar didesnis. Vis dėlto, kai yra skausmas jauti ir tai, kad jį reiktų išsigydyti - žvalgaisi aplinkui, kas mane kraujuojantį apraišios, kas galvą paglostys, kas supras?
Neįtikėtina, tačiau skausmą gydo ne bintai, kompresai, užuojauta, o žaizdos. Žaizdos, kurios Jėzaus kūną margino jam kabant ant kryžiaus. "Jo žaizdomis esame išgydyti",- sako Biblija. Kai žiūri į Viešpaties žaizdas, užsitraukia tavosios. Matėte žaizdą? Buvote persipjovę ranką, koją? Negražus vaizdas, mes vengiame tokių vaizdų. Bet Dievas nori, kad mes žiūrėtume į Jėzaus žaizdas. Dažnai mes priimame tai kaip norą sukelti mums graužatį, įvertinti Jėzaus pasiaukojimą ir t.t. Bet Dievo planas, kodėl mums reikia žiūrėti į žaizdas - pagyti, išsivaduoti iš beprasmio skausmo. Norime būti sveiki, nenusukime akių nuo Kristaus. "Mes slėpėme nuo jo savo veidus, jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme.Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus.O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu.Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus". Izaijo 53

pirmadienis, sausio 04, 2010

Čiaužymas 2010

video
Sunkumus mokomės įveikti čiaužydami su pašikniukais, kaip vaikai sako:)

sekmadienis, sausio 03, 2010

Paimti tai, kas paruošta


Mokame skaičiuoti - viens, du, trys... Įdomu, kad ir Dievas skaičiuoja - dienas, laikus, procentus, žodžiu, Dievas puikus matematikas.
Po maldos prie manęs priėjo griežto veido moteris, ir sako: "Supranti, aš nespangstu, kaip va ta pažįstama, kad viską atiduoti tik Viešpačiui, Viešpačiui, bet... Jis su mažiau nesutinka". Ir ėmė verkti.
Ta moteris ilgus metus praktikavo budizmą, lankė visokius dvasinius mokytojus, išmaišė pusę pasaulio, ir čia provincijoje nusprendė kažkaip paįvairinti gyvenimą - geri žmonės, smagu pabūti, Jėzus buvo irgi šaunus mokytojas, viskas veda į gėrį, visas dvasingumas toks pats, tik skiriasi išraiška ir t.t. tačiau Dievas smogė tiesiai į paširdžius, ištiesė savo ranką ir pasakė - atiduok viską, ką turi. Biblija sako:"Baisu pakliūti į Gyvojo Dievo rankas". Kol mes žaidžiam pasirinkimų žaidimą - Jėzus yra šaunus bičiulis, dvasinis "apšviestasis" mokytojas iš plejados kitų sąmoningumo žadintojų, tačiau kai Jis ištiesia ranką, juokai išnyksta. Realiai supranti, kad Jis nesitaikstys su niekuo tavo gyvenime. Tik tie, kurie to nepatyrė, mano, kad tikėti Dievu - lengva ir paprasta. Kai ateina laikas atiduoti - visi plaukai pasišiaušia - o kas bus, ką jis lieps, ką reikės daryti, kur mano laisvė, kur mano pasirinkimas? Viso to nebelieka, lieka tik sekti paskui Jėzų, kuris eina mirti į Jeruzalę. Be garantijų, aprūpinimo, nešant panieką, pajuokas. Ta moteris sako:"Man viso to nereikia, visas kūnas priešinasi, tai svetima". Taip, gyvenimas su Dievu mums yra priešiškas, mes nepratę taip, tačiau kitos išeities nėra. Jėzus arba ant kryžiaus virš altoriaus ir tolimas,nesikėsinantis į tave, arba gyvas.
Ji pasakė visą esmę - Dievas su mažiau niekada nesutinka. Ir ne todėl, kad norėtų palaužti tavo valią ir atimtų gyvenimą, tiesiog kol neatiduodi visko, ką turi, Jis negali duoti visko, ką tau paruošė. Kitaip mūsų gyvenimo laivas toliau klajos be prasmės.

penktadienis, sausio 01, 2010

Nepamirškite - Dievas nuostabus

videoPagalvojau, kokį Viešpatį mes pažįstame? Teismo, pykčio, teisumo, tiesos? Išties, Dieve yra ne tik teigiamos emocijos, kurias mes mielai priimame - meilė, gerumas, kantrybė, ištikimybė - bet ir tos, nuo kurių mes bėgame - bekompromisiškumas, griežtumas, pyktis, nekeičiami nuosprendžiai, nesitaikstymas su tavimi. Kokį pažįstame, tokį ir atspindime. Kiek pastebiu savyje, kuo toliau būnu pabėgęs, tuo daugiau manyje tų savybių, nuo kurių ir bėgu, ir tada, kaip tam evangelijos pasakojime, sutikęs skolininką imu jį smaugti. Tačiau, vos atsigrežiu ir prieinu artyn, gaunu tai, apie ką ir gieda giesmėje- Dievas nuostabus, žmonės puikūs. Ar verta bėgti?