
šeštadienis, gruodžio 29, 2007
Kol nenutirpo

penktadienis, gruodžio 28, 2007
Katalikų bažnyčia aižėja - kai kas naujo
Kadangi protestantų judėjimas sakoma yra susikaldęs į daugybę įvairių šakų, katalikai mėgsta pabrėžti, kokie jie vieningi ir kaip išlaiko vienybę.Esą vienintelė problema su tais, kurie nori senųjų mišių - lefebristais. Deja, besididžiuojantys turbūt nieko nežino - visų pirma pati katalikybė žymiai daugiau susikaldžiusi negu įsivaizduojama. Tiesa, gal to išoriškai ir nesimato. Tačiau, manau, kad ateina laikas, kai tai ims matytis.
Katalikų bažnyčia Afrikoje skyla - pagrindinė priežastis yra nepasitenkinimas celibatu. Kalėdų išvakarėse paskelbta, kad sukuriama nauja bažnyčia "Apaštališka nacionalinė Zambijos katalikų bažnyčia", taip prieštaraujant prieš Romos katalikų bažnyčios taisykles, draudžiančias šventikams vesti.
Naujoji kongregacija prisijungė prie "Apaštališkos katalikų bažnyčios", kuri buvo įkurta Brazilijoje 1945 metais. "Mes nusprendėme grįžti prie pamatinių bažnyčios vertybių - šeimos", -pasakė vyskupas A.Musonda, naujos bažnyčios vadovas.
Ir manau, kad tai tik pirmieji daigai. Sistema pati nesireformuos, kol to nesiims žmonės. Tą ima suprasti ir patys katalikai, pavuzdžiui Austrijoje veikianti pasauliečių organizacija "Mes esame bažnyčia".
Katalikų bažnyčia Afrikoje skyla - pagrindinė priežastis yra nepasitenkinimas celibatu. Kalėdų išvakarėse paskelbta, kad sukuriama nauja bažnyčia "Apaštališka nacionalinė Zambijos katalikų bažnyčia", taip prieštaraujant prieš Romos katalikų bažnyčios taisykles, draudžiančias šventikams vesti.
Naujoji kongregacija prisijungė prie "Apaštališkos katalikų bažnyčios", kuri buvo įkurta Brazilijoje 1945 metais. "Mes nusprendėme grįžti prie pamatinių bažnyčios vertybių - šeimos", -pasakė vyskupas A.Musonda, naujos bažnyčios vadovas.
Ir manau, kad tai tik pirmieji daigai. Sistema pati nesireformuos, kol to nesiims žmonės. Tą ima suprasti ir patys katalikai, pavuzdžiui Austrijoje veikianti pasauliečių organizacija "Mes esame bažnyčia".
Griaučiai kabo
antradienis, gruodžio 25, 2007
Svarbu
Na man svarbiausia, kad diena ims ilgėti.Tada ir žiema nebebaisi - žinai, kad jai dienos - suskaičiuotos.Nors dabar tokios ir Kalėdos - nei sniego, nei šalčio.Man patikdavo šalčiai per šventes - smagu troboj sėdėti ir klausytis vėjo ir eglių. Dabar reikia pratintis prie kitokių papročių ir vaizdinių. Bet viena nesikeičia - dienos ima ilgėti. valio
sekmadienis, gruodžio 23, 2007
Papuošimas
Nu brangieji, visus su Kalėdom. Vieniems jos šventos, kitiems - tik šiaip laisvadieniai, bet bet kokiu atveju - laikas atsipūsti.
O aš kaime nusprendžiau papuošti... mišką. Anksčiau puošdavau 1 eglutę, o dabar iškabinėjau žaisliukus be jokios tvarkos miške.Kabinau ir galvojau, kad kitiems turėtų būti gražu, bet paskui sumojau:"Palauk, Ciapai, o ar tau pačiam gražu?". Kartais mes per daug galvojam, kaip atrodysim prieš kitus, ne taip dažnai - kaip jausimės patys.
Miškas linguoja, žaisliukais mojuoja, smagu.
O aš kaime nusprendžiau papuošti... mišką. Anksčiau puošdavau 1 eglutę, o dabar iškabinėjau žaisliukus be jokios tvarkos miške.Kabinau ir galvojau, kad kitiems turėtų būti gražu, bet paskui sumojau:"Palauk, Ciapai, o ar tau pačiam gražu?". Kartais mes per daug galvojam, kaip atrodysim prieš kitus, ne taip dažnai - kaip jausimės patys.
Miškas linguoja, žaisliukais mojuoja, smagu.
penktadienis, gruodžio 21, 2007
Eglutė
Na šaindien spėjau nusipirkti mašiną šiokią tokią, tai vėl esu ratuotas, vadinasi, ryt važiuoju eglutės parsigabenti. Plastikinių negaliu pakęst. O kai man kas bando prieštaraut, tai sakau, kad mašinos padangą pasistatytų kambarį ir papuoštų, vis tiek kiniečiai iš visokių atliekų jas lieja. Namai turi kvepėt mišku.
ketvirtadienis, gruodžio 20, 2007
Aparteidas – teorija ir praktika
Rašiau, kad Konstitucinis Teismas Lietuvoje įteisino religinį aparteidą ir pareiškė: “Netradicinės bažnyčios ir religinės organizacijos gali turėti mažiau teisių nei pripažintos tradicinėmis. Tokį reglamentavimą įtvirtina šalies Konstitucija”.
Oponentai tvirtina, kad čia nieko tokio, bet štai jums parodymas, kaip religinis aparteidas reiškiasi praktiškai. Štai vieno iš laikraščių publikacija ”Sektantai vilioja Kalėdų dovanomis”, kuriame aprašomas “Samariečio krepšio” projektas.Cituoju: ”Jau beveik septyniolika metų mieste veikianti krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“ per Kalėdas vėl atvers „Samariečio krepšį“ ir miesto vaikams dalins šventines dovanas. Šią organizaciją sekta vadinanti Katalikų bažnyčia ragina neužkibti ant netradicinės religijos skleidėjų kabliuko ir nepasikliauti netikrais pranašais.
„Vaikų Kalėdos“ - tai vienas iš organizacijos „Samariečio krepšys" (Samaritan‘s Purse) vykdomų projektų. „Samariečio krepšys" yra Amerikoje įsikūrusi labdaros nedenominacinė krikščioniška organizacija, teikianti įvairią pagalbą visame pasaulyje kenčiantiems žmonėms.
Pati krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“ įsikūrusi 1988 metais Vilniuje, šiandien Lietuvoje vienija 34 tikinčiųjų bendruomenes. Nors Lietuvoje tokios bažnyčios traktuojamos kaip netradicinės, Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose jos gyvuoja jau ne vieną šimtmetį. Lietuvoje bendrija veikia pagal LR Teisingumo ministerijos patvirtintus įstatus.
Klebonas kanauninkas ragina neįsivelti į bereikalingus dalykus ir su „Tikėjimo žodžiu“ geriau neprasidėti. Dvasininkas teigia, kad „Vaikų Kalėdomis“ prisidengę sektantai dovanomis į savo judėjimą nori patraukti kuo daugiau žmonių. Klebonas sako, kad paimdamas dovaną žmogus įsipareigoja, be to sektantai renka informaciją apie jų gyvenamąją vietą ir vėliau atakuoja su įvairiais pasiūlymais”
Ir t.t.
Va jums ir praktika Kas iš tos LR Teisingumo ministerijos patvirtinimo ir įregistravimo – jei esi iš šios bažnyčios (aš, beje, nesu), tave gali sudirbinėti, išdirbinėti, ką tu bedarytum –Lietuvoje buvai ir būsi sektantas, be galimybės apsiginti, be galimybės mokyti vaikus, be galimybės vykdyti bet kokią veiklą – viskas bus parodyta kaip verbavimas, įtraukimas, informacijos rinkimas. Be to, straipsnis aiškiai parodo, kokią vietą šiame procese užima Katalikų bažnyčia. Ji tikrai nestovi nuošalyje, tiesa, ekumeniniuose renginiuose stovi šalia, laikosi už rankučių, sako, mes ne prie ko dėl įstatymų ir viso kito, bet iš tikro...
Ar bus klausimų? :-)
Oponentai tvirtina, kad čia nieko tokio, bet štai jums parodymas, kaip religinis aparteidas reiškiasi praktiškai. Štai vieno iš laikraščių publikacija ”Sektantai vilioja Kalėdų dovanomis”, kuriame aprašomas “Samariečio krepšio” projektas.Cituoju: ”Jau beveik septyniolika metų mieste veikianti krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“ per Kalėdas vėl atvers „Samariečio krepšį“ ir miesto vaikams dalins šventines dovanas. Šią organizaciją sekta vadinanti Katalikų bažnyčia ragina neužkibti ant netradicinės religijos skleidėjų kabliuko ir nepasikliauti netikrais pranašais.
„Vaikų Kalėdos“ - tai vienas iš organizacijos „Samariečio krepšys" (Samaritan‘s Purse) vykdomų projektų. „Samariečio krepšys" yra Amerikoje įsikūrusi labdaros nedenominacinė krikščioniška organizacija, teikianti įvairią pagalbą visame pasaulyje kenčiantiems žmonėms.
Pati krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“ įsikūrusi 1988 metais Vilniuje, šiandien Lietuvoje vienija 34 tikinčiųjų bendruomenes. Nors Lietuvoje tokios bažnyčios traktuojamos kaip netradicinės, Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose jos gyvuoja jau ne vieną šimtmetį. Lietuvoje bendrija veikia pagal LR Teisingumo ministerijos patvirtintus įstatus.
Klebonas kanauninkas ragina neįsivelti į bereikalingus dalykus ir su „Tikėjimo žodžiu“ geriau neprasidėti. Dvasininkas teigia, kad „Vaikų Kalėdomis“ prisidengę sektantai dovanomis į savo judėjimą nori patraukti kuo daugiau žmonių. Klebonas sako, kad paimdamas dovaną žmogus įsipareigoja, be to sektantai renka informaciją apie jų gyvenamąją vietą ir vėliau atakuoja su įvairiais pasiūlymais”
Ir t.t.
Va jums ir praktika Kas iš tos LR Teisingumo ministerijos patvirtinimo ir įregistravimo – jei esi iš šios bažnyčios (aš, beje, nesu), tave gali sudirbinėti, išdirbinėti, ką tu bedarytum –Lietuvoje buvai ir būsi sektantas, be galimybės apsiginti, be galimybės mokyti vaikus, be galimybės vykdyti bet kokią veiklą – viskas bus parodyta kaip verbavimas, įtraukimas, informacijos rinkimas. Be to, straipsnis aiškiai parodo, kokią vietą šiame procese užima Katalikų bažnyčia. Ji tikrai nestovi nuošalyje, tiesa, ekumeniniuose renginiuose stovi šalia, laikosi už rankučių, sako, mes ne prie ko dėl įstatymų ir viso kito, bet iš tikro...
Ar bus klausimų? :-)
trečiadienis, gruodžio 19, 2007
Išvadų belaukiant
Afrikos krikščionys įsitikinę, kad tikėjimas - jų gyvenimas, o ne kažkuri gyvenimo sritis. Taip teigia Pasaulinės bažnyčių tarybos vadovas Samuelis Kobija, praneša Christian Today.Taigi, tai yra atsakymas, kodėl Afrikoje krikščionybė išgyvena sprogimą, tuo tarpu kai Vakaruose mažėja krikščionių.Planuojama, kad 2025 metais bus apie 700 milijonų Afrikos krikščionių.Tai fenomenalu, nes 20 amžiaus pradžioje jų tebuvo apie 10 milijonų."Afrikiečiai žino, kad niekas be Evangelijos neduos jiems vilties. Daugelis nustojo klausyti politikų ir valdininkų, tačiau klauso tų, kurie sako, kad tikėjimas Jėzumi suteiks jiems viltį",- sako S.Kobija.
Na ką perskaičius šią naujieną smagu dėl kelių dalykų. Pirma, kad sekuliariame pasaulyje krikščionybė auga. Kiek kartų jau buvo beveik paskelbta apie krikščionybės mirtį - viduramžiais beveik nugalėjo prietarai, vėliau - kapitalizmas, paskui komunizmas ir fašizmas. Kiekviena formacija pakildavo su atviru arba užslėptu šūkiu "Mums nereikia Jėzaus, mes viską padarysime patys". O krikščionys niekada nebuvo modernūs ir trukdė progresui.
Antra, Vakaruose likusi institucinė ir hierarchinė krikščionybė yra sustabarėjusi ir tesirūpinanti savo pačios gerove virtusi dar viena valdžios ir politikos forma. Tuo tarpu Afrikos krikščionybė yra kitokia - pavojinga ir sekuliarizmui, ir islamui ir pačiai europinei krikščionybei. Neilgai truks, kol jų misionieriai atvyks į Lietuvą. Kuo greičiau, mano galva, tuo geriau.
Na ką perskaičius šią naujieną smagu dėl kelių dalykų. Pirma, kad sekuliariame pasaulyje krikščionybė auga. Kiek kartų jau buvo beveik paskelbta apie krikščionybės mirtį - viduramžiais beveik nugalėjo prietarai, vėliau - kapitalizmas, paskui komunizmas ir fašizmas. Kiekviena formacija pakildavo su atviru arba užslėptu šūkiu "Mums nereikia Jėzaus, mes viską padarysime patys". O krikščionys niekada nebuvo modernūs ir trukdė progresui.
Antra, Vakaruose likusi institucinė ir hierarchinė krikščionybė yra sustabarėjusi ir tesirūpinanti savo pačios gerove virtusi dar viena valdžios ir politikos forma. Tuo tarpu Afrikos krikščionybė yra kitokia - pavojinga ir sekuliarizmui, ir islamui ir pačiai europinei krikščionybei. Neilgai truks, kol jų misionieriai atvyks į Lietuvą. Kuo greičiau, mano galva, tuo geriau.
Nėra ir nereikia
Žiemos nėra, nieko nėr, bet tai ir gerai, kuo mažiau yra, tuo mažiau ir reikia.Kažkaip net mintys tingi palikti mano kaušą -girdžiu tik dūzgesį viduj, bet nesirutulioja ir neiškrapštysi lauk. Bet džiaugiuosi bent tuo, kad po ilgo laiko mano fizinė kondicija pagerėjo žymiai.Kol buvo blogai, tai nenorėjau nei sau, nei kitiems ką nors sakyti. O dabar gerai, net ir per daug jėgų turiu. Vadinasi, potencialiai esu grėsmingas, galiu sutverti kokią nesąmonę.Taigi save nuo savęs saugoti reikia.
pirmadienis, gruodžio 17, 2007
ketvirtadienis, gruodžio 13, 2007
Aparteidas. Logikos vingiai
Jau rašiau, kad Konstitucinis Teismas Lietuvoje įteisino religinį aparteidą ir pareiškė “Netradicinės bažnyčios ir religinės organizacijos gali turėti mažiau teisių nei pripažintos tradicinėmis. Tokį reglamentavimą įtvirtina šalies Konstitucija”.
Beje, pirmą kartą Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Konstitucijos nuostata, kad valstybė pripažįsta kitas bažnyčias bei religines organizacijas, jeigu jos turi “atramą visuomenėje”. Būtent išaiškintas mistinis terminas “atrama visuomenėje” - tai reiškia, kad bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais ar viena arba keliomis žmonių kartomis.
Viskas atrodytų aiškiai, jei nežinoti “povandeninių srovių”. Taigi kokios jos?
1.Anksčiau įstatymas numatė, kad religiniai organizacijai pripažinti reikia 25 metų gyvavimo.
2.Seime kelios protestantiškos bažnyčios yra padavusios dokumentus pripažinimui, nes jų veikla - siekia XIX amžių.
Taigi, drąsiai galiu sakyti, kad čia, mano nuomone, katalikų lobistai sugalvojo būdą, kaip užkirsti bet kokią galimybę pripažinimui. Juk “kelios žmonių kartos” yra ne kas kita kaip mažiausiai 200 metų.
Ką pasakyti? Pirma, mūsų konstitucija tiesiog popiergalis, jeigu ji neužtikrina to, kas yra įrašyta – visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą.
Antra, niekada nesutiksiu, kad koks atvažiavęs arabas, italas, lenkas ar rusas Lietuvoj iš karto turi daugiau teisių, negu lietuvis vien dėl to, kad nepriklauso “teisingai” religijai.
Beje, pirmą kartą Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Konstitucijos nuostata, kad valstybė pripažįsta kitas bažnyčias bei religines organizacijas, jeigu jos turi “atramą visuomenėje”. Būtent išaiškintas mistinis terminas “atrama visuomenėje” - tai reiškia, kad bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais ar viena arba keliomis žmonių kartomis.
Viskas atrodytų aiškiai, jei nežinoti “povandeninių srovių”. Taigi kokios jos?
1.Anksčiau įstatymas numatė, kad religiniai organizacijai pripažinti reikia 25 metų gyvavimo.
2.Seime kelios protestantiškos bažnyčios yra padavusios dokumentus pripažinimui, nes jų veikla - siekia XIX amžių.
Taigi, drąsiai galiu sakyti, kad čia, mano nuomone, katalikų lobistai sugalvojo būdą, kaip užkirsti bet kokią galimybę pripažinimui. Juk “kelios žmonių kartos” yra ne kas kita kaip mažiausiai 200 metų.
Ką pasakyti? Pirma, mūsų konstitucija tiesiog popiergalis, jeigu ji neužtikrina to, kas yra įrašyta – visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą.
Antra, niekada nesutiksiu, kad koks atvažiavęs arabas, italas, lenkas ar rusas Lietuvoj iš karto turi daugiau teisių, negu lietuvis vien dėl to, kad nepriklauso “teisingai” religijai.
Apie infliaciją
Lietuvoj infliacija buvo, yra ir bus. Latviai sukruto, estai irgi, vieninteliai lietuviai toliau joja ant balto žirgo ir mojuoja rankytėm – mums niekas negresia. Ir šito aš negaliu suprasti.
Štai vos ne kasdien valdžia trimituoja –“Pakelti atlyginimai, padidintos pensijos, didėja minimumas, maitinti visus moksleivius nemokamai” ir t.t. Valio, tegu didėja, tačiau bent jau aš norėčiau gauti ne tik daug gražių spalvotų popieriukų su Vydūnu ar Čiurlioniu, tačiau ir žinoti, kad tie popieriukai kažko verti. Tuo pačiu vėl didinamas akcizas degalams, kas vėl pabrangins visas prekes.
O šiuo atveju valstybė pati atkakliai didina infliacijos mastus. Paradoksalu, kad valdžia gyventojus ragina neišlaidauti, nesižavėti vartojimu, mažiau imti paskolų, tačiau pati žarstosi taip tarsi atradusi būtų Eldorado.
Beje, ir vėl Lietuvoj niekas nieko pakeisti negali – Seimas priima biudžetą su didžiuliu deficitu, o mūsų prezidentas pareiškia:”Mano veto nieko nepakeis”.Vienu atveju priimama kolektyvinė atsakomybe, kuri savaime reiškia, kad niekas neatsako, kitu – kratomasi asmeninės. Todėl labai aišku, kad nei valstybės, nei infliacijos niekas Lietuvoje nevaldo – viskas ir toliau vyks savaime.
Štai vos ne kasdien valdžia trimituoja –“Pakelti atlyginimai, padidintos pensijos, didėja minimumas, maitinti visus moksleivius nemokamai” ir t.t. Valio, tegu didėja, tačiau bent jau aš norėčiau gauti ne tik daug gražių spalvotų popieriukų su Vydūnu ar Čiurlioniu, tačiau ir žinoti, kad tie popieriukai kažko verti. Tuo pačiu vėl didinamas akcizas degalams, kas vėl pabrangins visas prekes.
O šiuo atveju valstybė pati atkakliai didina infliacijos mastus. Paradoksalu, kad valdžia gyventojus ragina neišlaidauti, nesižavėti vartojimu, mažiau imti paskolų, tačiau pati žarstosi taip tarsi atradusi būtų Eldorado.
Beje, ir vėl Lietuvoj niekas nieko pakeisti negali – Seimas priima biudžetą su didžiuliu deficitu, o mūsų prezidentas pareiškia:”Mano veto nieko nepakeis”.Vienu atveju priimama kolektyvinė atsakomybe, kuri savaime reiškia, kad niekas neatsako, kitu – kratomasi asmeninės. Todėl labai aišku, kad nei valstybės, nei infliacijos niekas Lietuvoje nevaldo – viskas ir toliau vyks savaime.
antradienis, gruodžio 11, 2007
penktadienis, gruodžio 07, 2007
Dž.Orvelo “gyvulių ūkis” praktiškai
Šį kartą padėtas taškas – Lietuvoje Orvelo “gyvulių ūkis” įgyvendintas praktiškai, nes Konstitucinis Teismas pareiškė “Netradicinės bažnyčios ir religinės organizacijos gali turėti mažiau teisių nei pripažintos tradicinėmis. Tokį reglamentavimą įtvirtina šalies Konstitucija”. Taigi Dž.Orvelo knygos teiginiai tapo realybe.1.Visi gyvuliai yra lygūs.2.Kai kurie gyvuliai lygesni už kitus.Pagal įstatymus, valstybė pripažįsta devynias tradicines religines bendrijas. Būtent joms Seimas gali nustatyti tokias teises, kurių neturi tradicinėmis Lietuvoje nesančios bažnyčios ir religinės organizacijos, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Konstitucinio Teismo išaiškinime.Juokingiausia, kad toliau sakoma:” Diferencijuoto teisinio reguliavimo nustatymas savaime nereiškia, kad vieni tikintieji yra diskriminuojami, o kitiems teikiamos privilegijos”.Leiskit paklausti, o ką tai reiškia?Ar tai, kad vienos bendrijos atleidžiamos nuo mokesčių, joms mokama už pastatų rekonstrukciją, kunigų soc draudimą ir pensijas, tikybos mokyma ir t.t., o kitos TURI mokėti mokesčius ir jos neturi faktiškai jokių teisių. Aš nesu už tai, kad visi privalo mokėti ar nemokėti, matau tik aiškų vienos demominacijos, būten Vatikano statytinių lobizmą, kuris pasiekė ir Konstitucinį teismą. Absurdas, kad valstybėje vieni žmonės iškelti virš kitų ir tai įtvirtina Konstitucija ir konstitucinis teismas. Sakė, komunistai buvo blogi, tačiau tokių absurdų nebuvo – ten bent deklaravo, kad visi “tarybiniai piliečiai lygūs”, o nepriklausomoj Lietuvoj atvirai rėžiama – tu tėvynėje turi mažiau teisių.
Nieko nesakyčiau, jei kalba būtų apie saviraišką, tačiau tai, kad turiu mažiau teisių, niekada nesutiksiu ir jokie konstituciniai ar prostituciniai teismai man to neįrodys. jei norima įvesti, o jau taip yra Lietuvoj, turime kalbėti apie aparteido sistemą.
Nieko nesakyčiau, jei kalba būtų apie saviraišką, tačiau tai, kad turiu mažiau teisių, niekada nesutiksiu ir jokie konstituciniai ar prostituciniai teismai man to neįrodys. jei norima įvesti, o jau taip yra Lietuvoj, turime kalbėti apie aparteido sistemą.
ketvirtadienis, gruodžio 06, 2007
Apie buvusius laikus
pirmadienis, gruodžio 03, 2007
Kai aplinkybės stipresnės
Ar gali Dievas būti ne absoliučia utopine idėja, ne teoriniu gėriu, bet gėriu iš tikro? Kažkuo tuo, kas girdi ir atsako, ne magiškai užsiperkant pas dvasininką mišias ar lankant mistines vietas?
Gali. Ir yra. Ir tai vyksta šiandien. vienas pavyzdys - sekmadienį viena iš seniausių mūsų sinagogos moterų atėjo švytėdama. Pasirodo, jai paskambino duktė, kad po 8 ar 9 metų santuokoje laukiasi vaiko, nors buvo viltį praradę. Tai buvo didelis skausmas jiems. Per vieną iš susirinkimų kalbėjom apie tai, nes ta moteris labai išgyveno dėl dukters, kad kaimynai šaiposi, meldėmės, drąsinom tikėti tą moterį, kad viskas posikeis, kur ateina Jėzus, ten aplinkybės nieko nereiškia.
Pasikeitimai atėjo. Dievas visada už gyvybę, mes - irgi. Taigi, aplinkybės šį kartą stipresnės, žmogus gims, džiaugėmės kartu iš širdies.
Gali. Ir yra. Ir tai vyksta šiandien. vienas pavyzdys - sekmadienį viena iš seniausių mūsų sinagogos moterų atėjo švytėdama. Pasirodo, jai paskambino duktė, kad po 8 ar 9 metų santuokoje laukiasi vaiko, nors buvo viltį praradę. Tai buvo didelis skausmas jiems. Per vieną iš susirinkimų kalbėjom apie tai, nes ta moteris labai išgyveno dėl dukters, kad kaimynai šaiposi, meldėmės, drąsinom tikėti tą moterį, kad viskas posikeis, kur ateina Jėzus, ten aplinkybės nieko nereiškia.
Pasikeitimai atėjo. Dievas visada už gyvybę, mes - irgi. Taigi, aplinkybės šį kartą stipresnės, žmogus gims, džiaugėmės kartu iš širdies.
penktadienis, lapkričio 30, 2007
ketvirtadienis, lapkričio 29, 2007
antradienis, lapkričio 27, 2007
Regioninių parkų ypatumai
“Valstybės žinios” paskelbė Aplinkos ministro Arūno Kundroto pasirašytą regioninių parkų reglamento pakeitimą. Regioniniame parke bus draudžiama laikyti nenaudojamus automobilius ir dviračius, statyti avilius ir bitininkų namelius.
Reglamento pakeitime, kaip ir galima tikėtis, daugėja draudimu ir apribojimų veiklai, tiesa, kai kurie iš jų atrodo komiški.
Šį kartą įstatymo lygiu įteisinti draudimai naudoti bet kokius kilnojamuosius objektus. Sakykim, anykštėnai, o Regioninis parkas užima 26 procentus rajono teritorijos, ypač turėtų susirūpinti, jei turi nenaudojamų automobilių ar laiko bites – tokie veiksmai bus baudžiami įstatymo numatyta tvarka.
“Regioniniame parke draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus\įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų\sodininkų vagonėlius\namelius)”, - skelbia naujas punktas reglamento pakeitime.
Žodžiu, Moliūgui iš “Čipolino nuotykių” namelio Anykščių regioniniame parke pasistatyti nepavyks - tuoj atbėgs senjoras Pomidoras. Vykdydami įstatymo raidę valdininkai galės bausti senų žigulių, moskvičių ar opelių bei dviračių savininkus motyvuodami tuo, kad Regioniniame parke “draudžiama statyti ir laikyti nenaudojamas transporto priemones”, taip pat vadovaudamiesi šiuo reglamentu valdininkai galės kibti prie avilių (irgi kilnojamas objektas), šuns būdų ir šiltnamių (galima traktuoti kaip namelius).
Kitas naujas punktas dar gražesnis – uždrausta važinėti transporto priemonėmis arimais, miškais ir pelkėmis, t.y. tomis vietomis, kurios yra “ne kelias”.
Bet iš kitos pusės visai nejuokinga - pusė rajono teritorijos - be jokios perspektyvos, nes ten viskas draudžiama, mirusi zona, kaip apie Černobylį.Tas pats yra ir su kitais Lietuvos regioniniais parkais. Jau laikas ne gamtą nuo žmonių ginti, bet žmones nuo Regioninių parkų.
Reglamento pakeitime, kaip ir galima tikėtis, daugėja draudimu ir apribojimų veiklai, tiesa, kai kurie iš jų atrodo komiški.
Šį kartą įstatymo lygiu įteisinti draudimai naudoti bet kokius kilnojamuosius objektus. Sakykim, anykštėnai, o Regioninis parkas užima 26 procentus rajono teritorijos, ypač turėtų susirūpinti, jei turi nenaudojamų automobilių ar laiko bites – tokie veiksmai bus baudžiami įstatymo numatyta tvarka.
“Regioniniame parke draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus\įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų\sodininkų vagonėlius\namelius)”, - skelbia naujas punktas reglamento pakeitime.
Žodžiu, Moliūgui iš “Čipolino nuotykių” namelio Anykščių regioniniame parke pasistatyti nepavyks - tuoj atbėgs senjoras Pomidoras. Vykdydami įstatymo raidę valdininkai galės bausti senų žigulių, moskvičių ar opelių bei dviračių savininkus motyvuodami tuo, kad Regioniniame parke “draudžiama statyti ir laikyti nenaudojamas transporto priemones”, taip pat vadovaudamiesi šiuo reglamentu valdininkai galės kibti prie avilių (irgi kilnojamas objektas), šuns būdų ir šiltnamių (galima traktuoti kaip namelius).
Kitas naujas punktas dar gražesnis – uždrausta važinėti transporto priemonėmis arimais, miškais ir pelkėmis, t.y. tomis vietomis, kurios yra “ne kelias”.
Bet iš kitos pusės visai nejuokinga - pusė rajono teritorijos - be jokios perspektyvos, nes ten viskas draudžiama, mirusi zona, kaip apie Černobylį.Tas pats yra ir su kitais Lietuvos regioniniais parkais. Jau laikas ne gamtą nuo žmonių ginti, bet žmones nuo Regioninių parkų.
pirmadienis, lapkričio 26, 2007
Penzos atsiskyrėliai vadovavosi regėjimu

Piotras Kuznecovas, provoslavų grupės įkvėpėjęs ir organizatorius, sutiko nuvažiuoti ir įkalbėti prie Penzos po žeme įsikūrusius pasaulio pabaigos laukiančius bendraminčius.
Jo teigimu, grupė olą iškasė per pusantro mėnesio, ji apie 50 metrų ilgio. Viename jos gale tualetas, o kitame - šulinys. Grupė gelbėtis nusprendė po to, kai vienas iš jų pamatė "regėjimą", kuriame Dievas nurodė slėptis po žeme.
Jo teigimu, grupė olą iškasė per pusantro mėnesio, ji apie 50 metrų ilgio. Viename jos gale tualetas, o kitame - šulinys. Grupė gelbėtis nusprendė po to, kai vienas iš jų pamatė "regėjimą", kuriame Dievas nurodė slėptis po žeme.
Jų akcija susilaukė milicijos dėmesio, be to, ši provoslavų grupė sudegino savo pasus, nes įžvelgė juose ženklą 666. kad panašus ženklas yra sutinka ir žurnalistai.
Taigi, šiems žmonėms vadovavimasis regėjimu baigėsi nekaip, tuo tarpu katalikiškame pasaulyje praktiškai dauguma vadinamųjų "šventų" vietų yra įsikūrę po panašių "regėjimų" ir kitokių "apsireiškimų". Lietuvoje visi žino Šiluvą - pirmąją vietąEuropoje, kur tariamai "apsireiškė" mergelė Marija.
Aš asmeniškai manau, kad tokie dalykai galimi tik dėl prietaringumo ir nežinojimo. Biblija yra visas Dievo žodis, nereikalaujantis kažkokių papildymų. Pati Biblija sako vienareikšmiškai apie panašius "regėjimus" - "net jeigu angelas iš dangaus imtų skelbti kitaip - tebūnie prakeiktas".
ketvirtadienis, lapkričio 22, 2007
trečiadienis, lapkričio 21, 2007
Apie įstatymus
Lietuvoje reglamentuojama beveik viskas, turime išsirinkę žmonės, kurie užsiima įstatymų leidybą, o mums belieka laikytis jų leidžiamų įstatymų ir gyvensime kaip Dievo ausy – švariai, teisingai ir turtingai. Taip teigia politikai, moko mokykloje ir t.t.. Tačiau nereikia didelio pastabumo, kad suprastum, jog įstatymų katastrofiškai daugėja, o gyvenimas negerėja. Kodėl? Tuo labiau, kad dažnas įstatymas ima prasilenkti su sveiku protu, pernelyg dažnai įstatymai negarantuoja teisingumo. Šiuolaikinė teisė atmeta pagrindinį romėnų principą – teisės apibrėžimą: “tai, kas yra teisinga” ir teigia, kad teisė yra ne kas kita, kaip parlamento priimti įstatymai ar vyriausybės dekretai. Kitaip sakant teisė ir įstatymai nėra tai, kas teisinga, o tai, ką nutaria Seime 141 Seimo narys. Beje, priimant įstatymus, kartais iš jų tebūna 20-30.Taigi, teisė tiesiog tapo žmonių santykių ir gyvenimo reguliavimo metodu, o ne tuo, kas yra teisinga.
Manau, būtent todėl Lietuvoje įstatymų nesilaiko beveik visi, kurie tik gali nesilaikyti. Veltui politikai nuolat šaukia apie “įstatymų spragas” – žmonės intuityviai jaučia, kad įstatymai skirti reguliuoti ir apriboti, o ne kurti ir padėti jų gyvenimui. Šuo ir tas pats prie grandinės neprisiriša, o žmogus gimė laisvas.Netvirtinu, kad viskas yra blogai, kad įstatymus reikia pažeidinėti, bet nemanau, kad aklai jiems reikia ir paklusti. Turbūt ateina laikas įstatymais kontroliuoti pačius įstatymus, kitaip baigsis tuo, kad mums nustatys net kokia koja iš lovos turime lipti.
Manau, būtent todėl Lietuvoje įstatymų nesilaiko beveik visi, kurie tik gali nesilaikyti. Veltui politikai nuolat šaukia apie “įstatymų spragas” – žmonės intuityviai jaučia, kad įstatymai skirti reguliuoti ir apriboti, o ne kurti ir padėti jų gyvenimui. Šuo ir tas pats prie grandinės neprisiriša, o žmogus gimė laisvas.Netvirtinu, kad viskas yra blogai, kad įstatymus reikia pažeidinėti, bet nemanau, kad aklai jiems reikia ir paklusti. Turbūt ateina laikas įstatymais kontroliuoti pačius įstatymus, kitaip baigsis tuo, kad mums nustatys net kokia koja iš lovos turime lipti.
pirmadienis, lapkričio 19, 2007
šeštadienis, lapkričio 17, 2007
Vakar buvo gražu
penktadienis, lapkričio 16, 2007
Pasmerkimas
Kas buvo vakar – nesiskaito
Kas bus rytoj – dar suspindės
Gyvatę piktą dūmai raito
Iš kamino plačios gerklės.
Ir kuo toliau, tuo vis artėju
Prie finišo arba nakties.
Jaučiu, ir tu dabar tamsėji
Ar gera būt be atminties?
Ne kirvis kerta baltą tylą
Ne sapnas pašaukia mus vėl
Žiūrėk, ir medžiams šakos svyra
Tiktai neklausinėk kodėl.
Kas bus rytoj – dar suspindės
Gyvatę piktą dūmai raito
Iš kamino plačios gerklės.
Ir kuo toliau, tuo vis artėju
Prie finišo arba nakties.
Jaučiu, ir tu dabar tamsėji
Ar gera būt be atminties?
Ne kirvis kerta baltą tylą
Ne sapnas pašaukia mus vėl
Žiūrėk, ir medžiams šakos svyra
Tiktai neklausinėk kodėl.
trečiadienis, lapkričio 14, 2007
Ramybė
antradienis, lapkričio 13, 2007
Apie toleranciją
Nerašysiu. Ugdysiu valią ir nerašysiu apie įvykius Aleksandrijoje, neužsiminsiu net žodeliu, ne todėl, kad nerūpi šeimų tragedija, ar kad nerūpi įvykiai keliuose. Nerašysiu ir tiek, juk visi šitą istoriją jau žino, išnarstė po kaulelį, parodė visais įmanomais kampais ir t.t.
Kas bent man krito į akis - mano galva, visiška mūsų televizijų degradacija – joms bet koks įvykis tapo būdu kelti savo reitingus. Į šį Skuodo kaimelį suskrido visos vadinamosios publicistinės laidos, kai kurios net surengė “tiesiogines transliacijas” – kokie atodūsiai, kokie moralai, kokie dramatiški balsai, ypač kai vedėjas ar vedėja skausmo palaužtu balsu ir pilnomis ašarų akimis išstena:”Sugrįšime po reklamos”.
Lietuvoje viskas pavirto šou, net ir tragedijos.Negaliu sakyti, kad esu tuo patenkintas ar tolerantiškas. Šiaip į Lietuvą ateina banga, kuri ir vadinasi “Tolerancija”, trumpai sakant, tai rodoma kaip universali vertybė, esanti virš kitų vertybių. Tau leidžiama neturėti įsitikinimų, bet turi būti tolerantiškas tam, ką nurodo tolerancijos reikalavimai. Sakykim, kad Kalėdos gali įžeisti ką nors, todėl reikia sveikinti ne su Kalėdomis, o tiesiog linkėti gerų švenčių – Vakarų Europoje toks yra geras tonas.
Štai tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paprašė 2,2 mln. savo narių atkreipti dėmesį į Lietuvoje kylančią homofobijos bangą. Esą gėjai čia ne kartą susidūrė su draudimais rengti maršus dėl išgalvotų priežasčių, politikai išsakė nemažai homofobiškų komentarų ir t.t. Taigi, matote, turime būti tolerantiški, tačiau siūloma tolerancija primena kelią su vienpusiu judėjimu –„Amnesty International“ neužsimena, kad toleranciją būtina rodyti ir tam, kuris yra netolerantiškas. Tai kokia čia tolerancija, jei skatinama toleruoti tuos, kurie stumia gėjų santuokas ir raginama kovoti prieš tuos, kurie kitaip mano apie gėjų santuokas?
Kas bent man krito į akis - mano galva, visiška mūsų televizijų degradacija – joms bet koks įvykis tapo būdu kelti savo reitingus. Į šį Skuodo kaimelį suskrido visos vadinamosios publicistinės laidos, kai kurios net surengė “tiesiogines transliacijas” – kokie atodūsiai, kokie moralai, kokie dramatiški balsai, ypač kai vedėjas ar vedėja skausmo palaužtu balsu ir pilnomis ašarų akimis išstena:”Sugrįšime po reklamos”.
Lietuvoje viskas pavirto šou, net ir tragedijos.Negaliu sakyti, kad esu tuo patenkintas ar tolerantiškas. Šiaip į Lietuvą ateina banga, kuri ir vadinasi “Tolerancija”, trumpai sakant, tai rodoma kaip universali vertybė, esanti virš kitų vertybių. Tau leidžiama neturėti įsitikinimų, bet turi būti tolerantiškas tam, ką nurodo tolerancijos reikalavimai. Sakykim, kad Kalėdos gali įžeisti ką nors, todėl reikia sveikinti ne su Kalėdomis, o tiesiog linkėti gerų švenčių – Vakarų Europoje toks yra geras tonas.
Štai tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paprašė 2,2 mln. savo narių atkreipti dėmesį į Lietuvoje kylančią homofobijos bangą. Esą gėjai čia ne kartą susidūrė su draudimais rengti maršus dėl išgalvotų priežasčių, politikai išsakė nemažai homofobiškų komentarų ir t.t. Taigi, matote, turime būti tolerantiški, tačiau siūloma tolerancija primena kelią su vienpusiu judėjimu –„Amnesty International“ neužsimena, kad toleranciją būtina rodyti ir tam, kuris yra netolerantiškas. Tai kokia čia tolerancija, jei skatinama toleruoti tuos, kurie stumia gėjų santuokas ir raginama kovoti prieš tuos, kurie kitaip mano apie gėjų santuokas?
penktadienis, lapkričio 09, 2007
Jehovos liudytojai ir klaidinga religija II

”Kas yra klaidinga religija?”,- retoriškai klausia Jehovos liudytojai.Atsakysiu aš – ta religija, kuri klaidina žmones.
Dar tarpukario laikais Jehovos liudytojų organizacija platino nemažiau rėksminga tuometinio vado Ruterfordo brošiūrą “Milijonai dabar gyvenančių niekada nemirs”. Lietuvių kalba ji pasirodė 1920 metais.Ir ką? “Dievo korporacijos” pranašystė pasirodė melas – išmirė beveik visi tos kartos žmonės, bent jau Lietuvoje. Juk brošiūras dalino tiems, kurie jau mokėjo skaityti, vadinasi bent 10 metų reikia pridėti prie brošiūros pasirodymo. Kiek Lietuvoje dar gyvena žmonių, kurie gimė 1910 –1905 metais?
Sakysite, klysti žmoniška. Taip. Tačiau ne “Dievo korporacijai”, kuri skelbiasi, kad per jos raštus Dievas kalba.
Tiesa, Jahovos liudytojai nė girdėti dabar nenori, kad taip viešai apsijuokė ir kaltina primenančius šitą istoriją šmeižtu.Juk Dievas neklysta, o jei Bruklinas prisipažins klydęs, vadinasi, ne Dievo tai organizacija ir religija, o valdoma žmonių.
Kas yra klaidinga religija? Kuri klysta ir klaidina kitus.
Dar tarpukario laikais Jehovos liudytojų organizacija platino nemažiau rėksminga tuometinio vado Ruterfordo brošiūrą “Milijonai dabar gyvenančių niekada nemirs”. Lietuvių kalba ji pasirodė 1920 metais.Ir ką? “Dievo korporacijos” pranašystė pasirodė melas – išmirė beveik visi tos kartos žmonės, bent jau Lietuvoje. Juk brošiūras dalino tiems, kurie jau mokėjo skaityti, vadinasi bent 10 metų reikia pridėti prie brošiūros pasirodymo. Kiek Lietuvoje dar gyvena žmonių, kurie gimė 1910 –1905 metais?
Sakysite, klysti žmoniška. Taip. Tačiau ne “Dievo korporacijai”, kuri skelbiasi, kad per jos raštus Dievas kalba.
Tiesa, Jahovos liudytojai nė girdėti dabar nenori, kad taip viešai apsijuokė ir kaltina primenančius šitą istoriją šmeižtu.Juk Dievas neklysta, o jei Bruklinas prisipažins klydęs, vadinasi, ne Dievo tai organizacija ir religija, o valdoma žmonių.
Kas yra klaidinga religija? Kuri klysta ir klaidina kitus.
ketvirtadienis, lapkričio 08, 2007
Jehovos liudytojai ir klaidinga religija

“Klaidingos religijos galas arti” – rėksmingai skelbia viena iš Jehovos liudytojų brošiūrų.”Kas yra klaidinga religija?”,- retoriškai klausia Jehovos liudytojai. Kol jie nesuskubo atsakyti, atsakysiu aš – tai religija, kuri klaidina žmones.Pavyzdžiui, Jehovos liudytojų religija.
Štai ką skelbia oficialus Jehovos liudytojų tinklalapis apie tariamai lemtingus pasauliui 1914 metus.
“ Biblijos tyrinėtojas Čarlsas Teizas Raselas 1876 metais parašė straipsnį „Kada baigsis nežydų laikai?“, buvo pasakyta: „Septyni laikai baigsis 1914 m. e. metais.“ Nežydų laikai — tai laikotarpis, viename Biblijos vertime pavadintas „nustatytaisiais tautų laikais“ (Luko 21:24, NW).
Pirmiausia čia ir sustokim. Santrumpa NW Jehovos liudytojų raštuose žymi jų pačių Biblijos vertimą, kuriame gausu įžūlių pakeitimų ir kuris jų raštuose naudojamas tada, kai reikia pagrįsti tai, ko Biblija paprastai nesako.
Taigi grįžkime prie citatos “Nežydų laikai — tai laikotarpis, viename Biblijos vertime pavadintas „nustatytaisiais tautų laikais“ (Luko 21:24, NW)”.
Va ir klaidinimas – jie nesako- MŪSŲ vertime, jie sako VIENAME. Tuo tarpu Biblija sako ne “nustatyti tautų laikai, o “pagonių” laikai. Jau nekalbu, kad ši pranašystė pagal Jėzaus žodžius įvyks tada kai”bus ženklų saulėje, menulyje ir žvaigždėse, tautos blaškysis gąsdinamos baisaus jūros šniokštimo” (Luko21;25).
Kas yra klaidinga religija?
Kas yra klaidinga religija?
Daromas antras aukštas
trečiadienis, lapkričio 07, 2007
Apie džiazą
Man patinka gyventi Lietuvoje.Ypač jei stebi, kas ir kaip vyksta aplinkui, kaip iš lėto formuojama viešoji nuomonė, kaip gimsta mitai, kaip pateisinamas bet koks absurdas, kur negalioja jokie pažadai, vadovo žodis ar taisyklės. Pasakyčiau, kad gyventi Lietuvoje – tikras džiazas.
Štai “Rokiškio sūris” aiškina, kad produktų kainas turėjo kelti dėl to, kad nedirbtų nuostolingai, tačiau tuo pačiu išdidžiai pareiškia, kad pelno šiemet gavo triskart daugiau, tiesa, priduria, kad vietinėje rinkoje pelningumas tik 3 procentai. Žodžiu, prie prekystalio pirkdami produkciją supraskite – gaunate vos ne labdarą. Ką jums dar per brangu 3 litai už pieno litrą? Žinokit, įmonė tik iš gailestingumo jums atveža.
Arba kita sritis – perskaičiau vieno santuokos sakramentui poras beruošiančio kunigo pamąstymus. Kaip žinote, žmogus, norėdamas susituokti bažnyčioje, turi pereiti privalomą paruošimo kursą. Jis teigia: “Dirbdamas su besiruošiančiaisiais tuoktis atradau naujų Dievo gailestingumo aspektų. Manau, kad yra tikras Dievo gailestingumas, kad išsiskiria tik 72% susituokusiųjų, o ne 98% ar 99%”.
Jei mokykloje egzamino neišlaikytų 72 procentai mokinių, tai pavadintų tragedija, skandalu, niekam tikusiu paruošimu, išvis suabejotų, ar mokytojas dirbo. O va kunigas rimtu veidu aiškina, ne kad tas paruošimas nieko vertas ir tuščias, nes rezultatai šiurpūs, o kad tai - Dievo gailestingumas. Džiazuoja, kitaip nepasakysi.
Pavyzdžių galima traukti ir traukti, tik niekas nesikeis, turime išmokti priimti šitą muziką, kartais gal linksmai, kartais liūdniau.Suprantu, kad ne visiems džiazas patinka, bet ši muzika pasižymi tuo, kad jos klausyti nuobodu, bet groti, sako, - labai smagu. Galime pasirinkti – klausyti, ar groti.
Štai “Rokiškio sūris” aiškina, kad produktų kainas turėjo kelti dėl to, kad nedirbtų nuostolingai, tačiau tuo pačiu išdidžiai pareiškia, kad pelno šiemet gavo triskart daugiau, tiesa, priduria, kad vietinėje rinkoje pelningumas tik 3 procentai. Žodžiu, prie prekystalio pirkdami produkciją supraskite – gaunate vos ne labdarą. Ką jums dar per brangu 3 litai už pieno litrą? Žinokit, įmonė tik iš gailestingumo jums atveža.
Arba kita sritis – perskaičiau vieno santuokos sakramentui poras beruošiančio kunigo pamąstymus. Kaip žinote, žmogus, norėdamas susituokti bažnyčioje, turi pereiti privalomą paruošimo kursą. Jis teigia: “Dirbdamas su besiruošiančiaisiais tuoktis atradau naujų Dievo gailestingumo aspektų. Manau, kad yra tikras Dievo gailestingumas, kad išsiskiria tik 72% susituokusiųjų, o ne 98% ar 99%”.
Jei mokykloje egzamino neišlaikytų 72 procentai mokinių, tai pavadintų tragedija, skandalu, niekam tikusiu paruošimu, išvis suabejotų, ar mokytojas dirbo. O va kunigas rimtu veidu aiškina, ne kad tas paruošimas nieko vertas ir tuščias, nes rezultatai šiurpūs, o kad tai - Dievo gailestingumas. Džiazuoja, kitaip nepasakysi.
Pavyzdžių galima traukti ir traukti, tik niekas nesikeis, turime išmokti priimti šitą muziką, kartais gal linksmai, kartais liūdniau.Suprantu, kad ne visiems džiazas patinka, bet ši muzika pasižymi tuo, kad jos klausyti nuobodu, bet groti, sako, - labai smagu. Galime pasirinkti – klausyti, ar groti.
pirmadienis, lapkričio 05, 2007
Perdanga išlieta
penktadienis, lapkričio 02, 2007
Sujungimas
trečiadienis, spalio 31, 2007
Dailės istorija
vasaros pradžioj vieną savo paveikslą paskolinau dailininkui. negrąžino iki šiol, dingo abu - ir dailininkas ir paveikslas, skambijau kelis kartus, kožną sykį sako kad atveš. dabar pasakė, kad jau tikrai, patikėjau, aš žmogus patiklus.
antradienis, spalio 30, 2007
Apie keiksmus
Valdžią priimta keikti visur ir visada – jei mažai uždirbi, jei kelias duobėtas, net jei oras blogas. Dėl ko tik mes tos valdžios nekeikiame – kad pralošė krepšinį, kad nemyli žmona, kad neklauso vaikai. Žodžiu, atidžiau pasiklausus atrodo, kad valdžia mums nenorint, priešinantis lyg pokario rezistentams ginklu ir tiesa, įsiveržė kaip JAV kariuomenė į Iraką ir pasiliko.
O aš norėčiau valdžią pagirti. Bent jau šiandien. Žinot, kodėl gi ją keikti. Visų pirma, mama sakydavo, kad tai nemandagu, gali įžeisti, o dar sakydavo firminį posakį:”Duok durniui kelią”.Šiuos priesakus stengiuosi vykdyti, tiesa, dėl paskutinio, tai savotiškai perfrazavau, nes jei kiekvienam durniui kelią duosi, tai visą laiką reikės vaikščioti šaligatviais arba lakstyti laukais.
Tačiau valdžios atveju, turiu pasakyti, kad nebuvo dar Lietuvoj invazijos, o patys ją renkame. Primityvi tiesa, tačiau akivaizdu, kad niekas nekeikia savo darbo, rask tu statybininką, kuris sakytų:”Na, jau kaip kreivai padariau, turbūt viskas grius”. Nerasi, tai kam keikti valdžią, juk ji – mūsų rankų darbas?
Paimkim rinkimus Alytuje – patys žmonės nusprendė, kad geriausiai jiems atstovaus 2 kandidatai. Vienas iš jų – ilgai slapstęsis, įtariamas finansiniais nusikaltimais, dėl savo tuščių pažadų vadinanamas “baronu Miunchauzenu”, pagarsėjęs Lietuvos dergimu ir t.t. Jei jis atsisės į Seimą, už ką jį keikti?
Arba kitas pavyzdys – dievobaimingoji poetė signatarė Vidmantė Jasukaitytė, iš valstybės gavusi du žemės sklypus Vilniuje ir valdanti nemažai nekilnojamojo turto Vilniuje, prašo socialinio būsto. Vilniaus miesto savivaldybė svarsto, ar dar kartą skirti socialinį trijų kambarių butą Žvėryno rajone.
V. Jasukaitytei šiuo metu priklauso žemės sklypas su statiniais Vilniuje, taip pat Palangoje bei Šiaulių rajone, keletas butų Vilniaus senamiestyje, gaunama signataro pensija ir t.t.
Na bet juk nekeiksi jos, ji tokia gimė, tačiau mes patys ją išrinkome. Išvis man susidaro įspūdis, kad kuo žemiau esi puolęs, tuo daugiau tau šansų patekti į valdžią. Turiu prisipažinti, kad žmogus esu silpnas ir jaučiu pagundą. O jei kas, nekeikite manęs.
O aš norėčiau valdžią pagirti. Bent jau šiandien. Žinot, kodėl gi ją keikti. Visų pirma, mama sakydavo, kad tai nemandagu, gali įžeisti, o dar sakydavo firminį posakį:”Duok durniui kelią”.Šiuos priesakus stengiuosi vykdyti, tiesa, dėl paskutinio, tai savotiškai perfrazavau, nes jei kiekvienam durniui kelią duosi, tai visą laiką reikės vaikščioti šaligatviais arba lakstyti laukais.
Tačiau valdžios atveju, turiu pasakyti, kad nebuvo dar Lietuvoj invazijos, o patys ją renkame. Primityvi tiesa, tačiau akivaizdu, kad niekas nekeikia savo darbo, rask tu statybininką, kuris sakytų:”Na, jau kaip kreivai padariau, turbūt viskas grius”. Nerasi, tai kam keikti valdžią, juk ji – mūsų rankų darbas?
Paimkim rinkimus Alytuje – patys žmonės nusprendė, kad geriausiai jiems atstovaus 2 kandidatai. Vienas iš jų – ilgai slapstęsis, įtariamas finansiniais nusikaltimais, dėl savo tuščių pažadų vadinanamas “baronu Miunchauzenu”, pagarsėjęs Lietuvos dergimu ir t.t. Jei jis atsisės į Seimą, už ką jį keikti?
Arba kitas pavyzdys – dievobaimingoji poetė signatarė Vidmantė Jasukaitytė, iš valstybės gavusi du žemės sklypus Vilniuje ir valdanti nemažai nekilnojamojo turto Vilniuje, prašo socialinio būsto. Vilniaus miesto savivaldybė svarsto, ar dar kartą skirti socialinį trijų kambarių butą Žvėryno rajone.
V. Jasukaitytei šiuo metu priklauso žemės sklypas su statiniais Vilniuje, taip pat Palangoje bei Šiaulių rajone, keletas butų Vilniaus senamiestyje, gaunama signataro pensija ir t.t.
Na bet juk nekeiksi jos, ji tokia gimė, tačiau mes patys ją išrinkome. Išvis man susidaro įspūdis, kad kuo žemiau esi puolęs, tuo daugiau tau šansų patekti į valdžią. Turiu prisipažinti, kad žmogus esu silpnas ir jaučiu pagundą. O jei kas, nekeikite manęs.
pirmadienis, spalio 29, 2007
Dūmai
ketvirtadienis, spalio 25, 2007
Vėjas rudenį
Šakos braška
Lapai byra
Oi pagauk mane
Pipirą.
Nei man tvoros,
Nei man sienos
Noriu
Ir blaškausi vienas.
Kas kad kartais
Patyliu
Ieškau sienose
Skylių
Kai įlįsiu
Sutaršysiu
Viską,
Ką tik pamatysiu.
Bet ne toks
Esu pašėlęs
Negalvokit
Aš –tik vėjas.
Mat iš tikro
Juk smagu
Čiuožinėti
Ant stogų
Lapai byra
Oi pagauk mane
Pipirą.
Nei man tvoros,
Nei man sienos
Noriu
Ir blaškausi vienas.
Kas kad kartais
Patyliu
Ieškau sienose
Skylių
Kai įlįsiu
Sutaršysiu
Viską,
Ką tik pamatysiu.
Bet ne toks
Esu pašėlęs
Negalvokit
Aš –tik vėjas.
Mat iš tikro
Juk smagu
Čiuožinėti
Ant stogų
antradienis, spalio 23, 2007
Pjautynės
Ginkluoti strypais ir pjūklais, pikti ir tamsoj griuvėsiuose, čia ne islamistų sukilėliai Irake, o aš ir mano darbininkas vienoje sugriuvusioje bevardėje ir niekam nepriklausančioje fermoje pjauname armatūrą rūsio perdangai. Šiurpu. Tikros nelegalios pjautynės, daugiau taip nedarysiu, pavojinga.
penktadienis, spalio 19, 2007
Sargas Nr.1 būna agresyvus
trečiadienis, spalio 17, 2007
Juodlubės
pirmadienis, spalio 15, 2007
sekmadienis, spalio 14, 2007
Svečiai
šeštadienis, spalio 13, 2007
Kamino autorius:)
penktadienis, spalio 12, 2007
Kamins aug
trečiadienis, spalio 10, 2007
Kai aprimo statybos
Kai aprimo statybos pastebėjau, kad nelabai turiu ką veikti, murksau sau ant lopetos pasirėmęs ir tiek.
Tiesa, per tas statybas patyriau ir nuostolių - netekau kabineto, pareigų, ir dalies algos, apsipykau su dalim žmonių. Tačiau taip jau yra gyvenime - dviejų zuikių nenušausi niekaip.Bet aš dar pabandysiu pasidaryti šautuvą su posūkiu.
Tiesa, per tas statybas patyriau ir nuostolių - netekau kabineto, pareigų, ir dalies algos, apsipykau su dalim žmonių. Tačiau taip jau yra gyvenime - dviejų zuikių nenušausi niekaip.Bet aš dar pabandysiu pasidaryti šautuvą su posūkiu.
antradienis, spalio 09, 2007
Apie pirkinius
“Dangaus karalystė yra kaip dirvoje paslėptas lobis. Atradęs ją, žmogus tai nuslepia; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą". Mato 13 -44
Norint atsakyti į klausimą, kodėl tiek maža Lietuvoj krikščionių, užtemka šios vietos. Jėzus mokė, kad kažką atradęs, žmogus pirmiausia PARDUODA, ką turi, o tik tada PERKA.
Nemažai žmonių elgiasi tokiu būdu - išgirsta apie lobį, net ir nutuokia, kur jis yra, tačiau neįstengia tapti šito lobio savininkais. Dievo karalystė jiems kažkas panašaus į Titaniką - žinau, kur guli, bet nepasiekiu, o ir skubėti nėra ko, nes niekur nedings, gulės.
taip, nedings, bet ir naudos iš dirvoje gulinčio lobio dar niekas negavo. Jį reikia pasiimti, o norint pasiimti, reikia turėti už ką pasiimti, o norint turėti, reikia parduoti. Tokia seka numatyta ir prieš vėją nepapūsi.
Norint atsakyti į klausimą, kodėl tiek maža Lietuvoj krikščionių, užtemka šios vietos. Jėzus mokė, kad kažką atradęs, žmogus pirmiausia PARDUODA, ką turi, o tik tada PERKA.
Nemažai žmonių elgiasi tokiu būdu - išgirsta apie lobį, net ir nutuokia, kur jis yra, tačiau neįstengia tapti šito lobio savininkais. Dievo karalystė jiems kažkas panašaus į Titaniką - žinau, kur guli, bet nepasiekiu, o ir skubėti nėra ko, nes niekur nedings, gulės.
taip, nedings, bet ir naudos iš dirvoje gulinčio lobio dar niekas negavo. Jį reikia pasiimti, o norint pasiimti, reikia turėti už ką pasiimti, o norint turėti, reikia parduoti. Tokia seka numatyta ir prieš vėją nepapūsi.
pirmadienis, spalio 08, 2007
Kaminas
Kadangi šių metų darbai jau įvykdyti, tai dabar jau nėra ko skubėti. Lėtai mūrijamas kaminas, šeštadienį išliejome rūsio dugną ir laiptus.Tiesa, kaminas gyvatė išeis beveik 10 metrų aukščio, tai galiu ir plytų pritrūkti, bet iš ardomo namo atsivežiau apie 2000 tai tikiuosi, kad pakaks. Kažkaip, kai viskas ima įgauti formą daug geriau nebėra tokio chaoso, apsitvarkė kiemas, žodžiu, tokia stadija, kai darbas - beveik malonumas
ketvirtadienis, spalio 04, 2007
Sargas Nr.1
trečiadienis, spalio 03, 2007
Tegu lyja lietus, jis visai nebaisus

pirmadienis, spalio 01, 2007
Apie pasakas
Man patinka pasakos.Ten viskas įmanoma, visada nugali gėris, o vargdieniai tampa karaliais ir turtuoliais. Skaitau vaikams vakarais. Tik pastaruoju metu nejučia į mane ėmė smelktis nerimas, kad stebuklinės pasakos nėra kažkas tolimo ir nerealaus, o kai kurie aprašyti stebuklai pildosi tiesiog akyse..
Paimkim, kad ir gyvūnus, sakykim,yra tokie personažai kaip avinėlis, kuris pasipurto ir prikrenta pinigų arba višta, dedanti auksinius kiaušinius.Kad vyksta pasakose aprašyti dalykai, nežinočiau, jei rečiau vaikščiočiau į parduotuvę. Bet dabar nueini, meti žvilgsnį į lentynas ir nustėri – akurat, įvyko, išsipildė – ne tik kiaušiniai, bet ir visi produktai auksiniai.Kiekvienas produktas kainuoja kaip aukštos prabos aukso liejinys. Tarkim, pienas – jau kainuoja litras 2 litus, o dar sako brangs 12 procentų. Argi ne auksinis? Argi, karvė, kuri gamina šitą baltą stebuklą, nėra stebuklinga?
Štai iš kur Lietuvoje feminizmas – raguotas sutvėrimas su tešmeniu kerta per vyriškumo prestižą, nes parneša į namus daugiau pajamų negu statistinis vyras, be to neprišiukšlina namų ir nekelia skandalų. Nes jei karvė per dieną duoda, tarkim, 15 litrų, o ji dirba be išeiginių, ty 30 dienų, vadinasi, per mėnesį jau “uždibt” dabartinėm kainom turėtų 900 litų – daugiau už pradedantį mokytoją ar socialinį darbuotoją. Kam tie vyrai reikalingi?
Beje, manau, ir užkietiejusiems viengungiams čia gera išeitis nesijausti vienišiems – dėmesio minimaliai, jokių piršlybų, tiesiog nusiperki ir parsiveži, jokių priekaištų, jokių išlaidų dovanoms ir kosmetikai, o pajamos garantuotos. Tiesiog pasaka. Pažįstamiems sakai:"Gyvenu su karve, bet jos tokios gražios akys", tie pamano, kad negražiai žmoną vadini, bet pagalvoja, kad dar ne visai žmogiškumą praradai, jei akis matai, o tu, kaip Leninas eidavo mokytis, taip už kibiro ir - į tvartą. tiesa, miestiečiams gal kiek sunkiau - balkone vietos mažoka. bet įmanoma, jei jau stebuklai dedasi, lietuvis sugalvos, kaip prisitaikyti.
Dabar dar susilaikysiu, bet pavasarį pirksiu karvę, ir aš noriu pasakos.
Paimkim, kad ir gyvūnus, sakykim,yra tokie personažai kaip avinėlis, kuris pasipurto ir prikrenta pinigų arba višta, dedanti auksinius kiaušinius.Kad vyksta pasakose aprašyti dalykai, nežinočiau, jei rečiau vaikščiočiau į parduotuvę. Bet dabar nueini, meti žvilgsnį į lentynas ir nustėri – akurat, įvyko, išsipildė – ne tik kiaušiniai, bet ir visi produktai auksiniai.Kiekvienas produktas kainuoja kaip aukštos prabos aukso liejinys. Tarkim, pienas – jau kainuoja litras 2 litus, o dar sako brangs 12 procentų. Argi ne auksinis? Argi, karvė, kuri gamina šitą baltą stebuklą, nėra stebuklinga?
Štai iš kur Lietuvoje feminizmas – raguotas sutvėrimas su tešmeniu kerta per vyriškumo prestižą, nes parneša į namus daugiau pajamų negu statistinis vyras, be to neprišiukšlina namų ir nekelia skandalų. Nes jei karvė per dieną duoda, tarkim, 15 litrų, o ji dirba be išeiginių, ty 30 dienų, vadinasi, per mėnesį jau “uždibt” dabartinėm kainom turėtų 900 litų – daugiau už pradedantį mokytoją ar socialinį darbuotoją. Kam tie vyrai reikalingi?
Beje, manau, ir užkietiejusiems viengungiams čia gera išeitis nesijausti vienišiems – dėmesio minimaliai, jokių piršlybų, tiesiog nusiperki ir parsiveži, jokių priekaištų, jokių išlaidų dovanoms ir kosmetikai, o pajamos garantuotos. Tiesiog pasaka. Pažįstamiems sakai:"Gyvenu su karve, bet jos tokios gražios akys", tie pamano, kad negražiai žmoną vadini, bet pagalvoja, kad dar ne visai žmogiškumą praradai, jei akis matai, o tu, kaip Leninas eidavo mokytis, taip už kibiro ir - į tvartą. tiesa, miestiečiams gal kiek sunkiau - balkone vietos mažoka. bet įmanoma, jei jau stebuklai dedasi, lietuvis sugalvos, kaip prisitaikyti.
Dabar dar susilaikysiu, bet pavasarį pirksiu karvę, ir aš noriu pasakos.
Stogas jau jau jau
Na, brangieji, skelbiu sau didelį džiaugsmą - stogas užklotas, šianakt mėgavausi, kai lašai teškenosi į langą.pagrindiniai darbai baigti šiems metams, liko sumūryti kaminą ir rūsį baigti, įstatyti langus ir duris.Kitiems metams paliksim įrengimą.
Taigi pagrindinė dalis operacijos truko 2 mėnesius ir namas stovi.Nesakau, kad buvo lengva, bet nebuvo ir virš mano jėgų.Atvirai pasakius, niekada negalvojau, kad užsiimsiu statyba, nes mes atrodė per daug sunku ir per brangu ir per ilgai(mano brolis Kaune namą statė per 20 metų, galiausiai pardavė nebaigęs), bet pasirodo, nieko čia tokio ir nieko brangaus.
Taigi pagrindinė dalis operacijos truko 2 mėnesius ir namas stovi.Nesakau, kad buvo lengva, bet nebuvo ir virš mano jėgų.Atvirai pasakius, niekada negalvojau, kad užsiimsiu statyba, nes mes atrodė per daug sunku ir per brangu ir per ilgai(mano brolis Kaune namą statė per 20 metų, galiausiai pardavė nebaigęs), bet pasirodo, nieko čia tokio ir nieko brangaus.
sekmadienis, rugsėjo 30, 2007
Pragrama ekstra
Šiandien turėčiau užbaigti stogą dengti. Šiek tiek užtrukau, nes mano darbininkas 2 dienas gėrė, o vieną pagiriojo. Įjungiau programą ekstra - parsivežiau jį į sodybą, nupirkau mineraliniaus ir liepiau vakarais dainuoti liaudies dainas ir mastyti apie alkoholio žalą.Kaip ir apsiramino. Visa laimė, kad nelijo ir dar šiandien panašu, kad nelis.
ketvirtadienis, rugsėjo 27, 2007
trečiadienis, rugsėjo 26, 2007
Dievas ant rąstų
Kažkaip visą laiką mąsčiau, ar gali būti Dievas statybose? Na klausimas gana kvailas atrodė man pačiam.Galvojau, ar Dievas man atsakys, jei maždaug taip melsiuosi:"Viešpatie, padėk man mano darbuose, kad viskas vyktų sklanžiai, sienos būtų tiesios" ir t.t. Juk dirbti tai aš turiu...
Kai pradėjom lieti pamatus, vyrams prieš pirmą maišyklę pilant sakau:"Stop, dabar nulenksim galvas ir pasimelsim, palaiminsim šitą darbą ir namą". Nulenkė. Paskui vienas atsikrenkštė ir sako:"Nu šiaip žmonės į pamatus po 10 rublių deda":)
Gal ir pasidariau prietaringas, bet pastebėjau, kad jei imuosi naujo etapo ir jo nepalaiminu, o pasitikiu savo jėgom - eina kaip dantim per žvyrą. Biblija sako:"Visuose savo keliuose pasitikėk Viešpačiu, o nesikliauk savo jėgomis". Mokausi, nors kartais atrodytų paprasčiau pasikliauti savim. Bet tik taip atrodo, realybė ir mano patirtis kitokia.
Kai pradėjom lieti pamatus, vyrams prieš pirmą maišyklę pilant sakau:"Stop, dabar nulenksim galvas ir pasimelsim, palaiminsim šitą darbą ir namą". Nulenkė. Paskui vienas atsikrenkštė ir sako:"Nu šiaip žmonės į pamatus po 10 rublių deda":)
Gal ir pasidariau prietaringas, bet pastebėjau, kad jei imuosi naujo etapo ir jo nepalaiminu, o pasitikiu savo jėgom - eina kaip dantim per žvyrą. Biblija sako:"Visuose savo keliuose pasitikėk Viešpačiu, o nesikliauk savo jėgomis". Mokausi, nors kartais atrodytų paprasčiau pasikliauti savim. Bet tik taip atrodo, realybė ir mano patirtis kitokia.
pirmadienis, rugsėjo 24, 2007
šeštadienis, rugsėjo 22, 2007
ketvirtadienis, rugsėjo 20, 2007
Atsakymų žmogus
Esu atsakymų žmogus, manęs galima klausti ir konsultuotis visais klausimais. Nemokamai. Ir bet kuriuo paros laiku. Tarkim, žinau, kad vagys turi būti kalėjimuose, didvyriai - kapuose, vaikai - namuose, o moksleiviai - mokyklose.
Sunkiai mokiausi, kol pasiekiau tokį žinių lygį. Sakysite, elementaru. Va ir ne. Lietuvoj teisėsauga pasiekė tokį lygį, kad teisėjai nieko nežino, pavyzdžiui, ką daryti su Petriku. Pranešė, kad teisėjas........... atsisakė svarstyti prokurorų prašymą suimti buvusį EBSW vadovą, nes jis........ JAV išbuvo suimtas ilgiau, nei tai leidžia Lietuvos įstatymai. Vargšelis, jau matau, kaip tas mūsų teisėjas verkia ant stalo kartu su Petriku ar net rašo peticiją į Stazbūrą
Tam teisėjui tereikia paskambinti man, ir aš pasakysiu:"Vagį dėl kurio tragedijas patyrė ištisos šeimos ir kuris pavogė ir prapylė 80 milijonų, o po to pabėgo ir slapstėsi reikia uždaryti į kalėjimą".Taip pat reikia igrūsti į rusi visus tulpinius, o ne leisti jiems dalyti interviu ir apklausinėti jų nužudytų žmonių artimuosius. Bet jis, kaip ir kiti teisėjai, man neskambina.
Nors suprantu ir teisėjus - jie taip nerviškai išsekę, kad jų protą atgaivintų tik dar keli tūkstančiai atlyginimo. O kol taip nebus, jie ir Zamolskiui suimti preteksto neras, pasakys, kad per ilgai slapstėsi.
Sunkiai mokiausi, kol pasiekiau tokį žinių lygį. Sakysite, elementaru. Va ir ne. Lietuvoj teisėsauga pasiekė tokį lygį, kad teisėjai nieko nežino, pavyzdžiui, ką daryti su Petriku. Pranešė, kad teisėjas........... atsisakė svarstyti prokurorų prašymą suimti buvusį EBSW vadovą, nes jis........ JAV išbuvo suimtas ilgiau, nei tai leidžia Lietuvos įstatymai. Vargšelis, jau matau, kaip tas mūsų teisėjas verkia ant stalo kartu su Petriku ar net rašo peticiją į Stazbūrą
Tam teisėjui tereikia paskambinti man, ir aš pasakysiu:"Vagį dėl kurio tragedijas patyrė ištisos šeimos ir kuris pavogė ir prapylė 80 milijonų, o po to pabėgo ir slapstėsi reikia uždaryti į kalėjimą".Taip pat reikia igrūsti į rusi visus tulpinius, o ne leisti jiems dalyti interviu ir apklausinėti jų nužudytų žmonių artimuosius. Bet jis, kaip ir kiti teisėjai, man neskambina.
Nors suprantu ir teisėjus - jie taip nerviškai išsekę, kad jų protą atgaivintų tik dar keli tūkstančiai atlyginimo. O kol taip nebus, jie ir Zamolskiui suimti preteksto neras, pasakys, kad per ilgai slapstėsi.
Apsigyveno šuo

Nu va, juokingiausia, kad pas mane apsigyveno šuo. taip sau rado teritoriją ir užėmė - atvažiuoji, urzgia ant manęs, loja, teritoriją saugo. Vakare nejuokais išsigandau, kai atvažiavęs medžiagas kroviau, o kažkas netoli urzgė grėsmingai, paskui tik krūme pamačiau.
Bet dabar sudarėm taikos sutartį - aš jam duonos atvežu, o jis leidžia man jo teritorijoj vaikščioti.
antradienis, rugsėjo 18, 2007
šeštadienis, rugsėjo 15, 2007
penktadienis, rugsėjo 14, 2007
Smagurio arba kulinarinis eilėraštis
Koks dangus
Kaip medus,
Gelsvom riekėm
Lėktuvai jį raiko.
Kad žinotumėt,
Koks jis gardus
Mes per langą
Jo kraštą nulaižėm.
Koks ruduo
Ir vanduo.
Sidabrinė
žvaidždutė sumirga.
Aš suvalgysiu ją
Su kažkuo,
Pakabinęs tą blizgantį
Spirgą.
Kaip šaunu,
Gyvenu -
Viską šianakt ragauti
Galėčiau
Lietų, vėją, laukus su namu
Aš praryčiau,
Jei, žinoma, spėčiau.
Kaip medus,
Gelsvom riekėm
Lėktuvai jį raiko.
Kad žinotumėt,
Koks jis gardus
Mes per langą
Jo kraštą nulaižėm.
Koks ruduo
Ir vanduo.
Sidabrinė
žvaidždutė sumirga.
Aš suvalgysiu ją
Su kažkuo,
Pakabinęs tą blizgantį
Spirgą.
Kaip šaunu,
Gyvenu -
Viską šianakt ragauti
Galėčiau
Lietų, vėją, laukus su namu
Aš praryčiau,
Jei, žinoma, spėčiau.
ketvirtadienis, rugsėjo 13, 2007
trečiadienis, rugsėjo 12, 2007
Balkiai ant sienų
penktadienis, rugsėjo 07, 2007
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)