Dailės istorija

vasaros pradžioj vieną savo paveikslą paskolinau dailininkui. negrąžino iki šiol, dingo abu - ir dailininkas ir paveikslas, skambijau kelis kartus, kožną sykį sako kad atveš. dabar pasakė, kad jau tikrai, patikėjau, aš žmogus patiklus.

Apie keiksmus

Valdžią priimta keikti visur ir visada – jei mažai uždirbi, jei kelias duobėtas, net jei oras blogas. Dėl ko tik mes tos valdžios nekeikiame – kad pralošė krepšinį, kad nemyli žmona, kad neklauso vaikai. Žodžiu, atidžiau pasiklausus atrodo, kad valdžia mums nenorint, priešinantis lyg pokario rezistentams ginklu ir tiesa, įsiveržė kaip JAV kariuomenė į Iraką ir pasiliko.
O aš norėčiau valdžią pagirti. Bent jau šiandien. Žinot, kodėl gi ją keikti. Visų pirma, mama sakydavo, kad tai nemandagu, gali įžeisti, o dar sakydavo firminį posakį:”Duok durniui kelią”.Šiuos priesakus stengiuosi vykdyti, tiesa, dėl paskutinio, tai savotiškai perfrazavau, nes jei kiekvienam durniui kelią duosi, tai visą laiką reikės vaikščioti šaligatviais arba lakstyti laukais.
Tačiau valdžios atveju, turiu pasakyti, kad nebuvo dar Lietuvoj invazijos, o patys ją renkame. Primityvi tiesa, tačiau akivaizdu, kad niekas nekeikia savo darbo, rask tu statybininką, kuris sakytų:”Na, jau kaip kreivai padariau, turbūt viskas grius”. Nerasi, tai kam keikti valdžią, juk ji – mūsų rankų darbas?
Paimkim rinkimus Alytuje – patys žmonės nusprendė, kad geriausiai jiems atstovaus 2 kandidatai. Vienas iš jų – ilgai slapstęsis, įtariamas finansiniais nusikaltimais, dėl savo tuščių pažadų vadinanamas “baronu Miunchauzenu”, pagarsėjęs Lietuvos dergimu ir t.t. Jei jis atsisės į Seimą, už ką jį keikti?
Arba kitas pavyzdys – dievobaimingoji poetė signatarė Vidmantė Jasukaitytė, iš valstybės gavusi du žemės sklypus Vilniuje ir valdanti nemažai nekilnojamojo turto Vilniuje, prašo socialinio būsto. Vilniaus miesto savivaldybė svarsto, ar dar kartą skirti socialinį trijų kambarių butą Žvėryno rajone.
V. Jasukaitytei šiuo metu priklauso žemės sklypas su statiniais Vilniuje, taip pat Palangoje bei Šiaulių rajone, keletas butų Vilniaus senamiestyje, gaunama signataro pensija ir t.t.
Na bet juk nekeiksi jos, ji tokia gimė, tačiau mes patys ją išrinkome. Išvis man susidaro įspūdis, kad kuo žemiau esi puolęs, tuo daugiau tau šansų patekti į valdžią. Turiu prisipažinti, kad žmogus esu silpnas ir jaučiu pagundą. O jei kas, nekeikite manęs.

Dūmai

mano kaminas išmoko leisti dūmus, tiesa jis dar nelabai gražus, iš senų plytų mūrytas, tačiau paskui jo išvaizdą pakeisim, svarbu, kad traukia, išėjo apie 9 metrų aukščio, gal būtume mūrije dar daugiau, bet pritrūkom plytų. va kaip būna.

Vėjas rudenį

Šakos braška
Lapai byra
Oi pagauk mane
Pipirą.
Nei man tvoros,
Nei man sienos
Noriu
Ir blaškausi vienas.

Kas kad kartais
Patyliu
Ieškau sienose
Skylių
Kai įlįsiu
Sutaršysiu
Viską,
Ką tik pamatysiu.

Bet ne toks
Esu pašėlęs
Negalvokit
Aš –tik vėjas.
Mat iš tikro
Juk smagu
Čiuožinėti
Ant stogų

Pjautynės

Ginkluoti strypais ir pjūklais, pikti ir tamsoj griuvėsiuose, čia ne islamistų sukilėliai Irake, o aš ir mano darbininkas vienoje sugriuvusioje bevardėje ir niekam nepriklausančioje fermoje pjauname armatūrą rūsio perdangai. Šiurpu. Tikros nelegalios pjautynės, daugiau taip nedarysiu, pavojinga.

Sargas Nr.1 būna agresyvus

Sargas Nr.1 būna agresyvus kai mato valgančius. Vos imi kramtyti, tuoj prisistato ir pastato ausis.Bet niekaip nesugebu išmokyti balsą parodyti, tik cypia, kai už ausies patrauki:)

Juodlubės

Sudėjau juodlubes vienoje namo pusėje. Joms panaudojau dailylentes, kuriomis buvo apkaltas namas iš išorės. Taip pat lentas nuo lubų, kurias taip pat parsigabenau ir nuploviau, taigi, nieko nekainavo papildomai.

Daug laimės

Nu sutvarkiau vieną galą, nukasiau žemes, tai dabar pačiam smagu :)

Rūsio perdanga

daroma rūsio perdanga, jau faktiškai baigta, liko tik išlieti savaitgalį per dieną, ir bus viskas.

Svečiai

Šeštadienį buvo bendruomenės žmonės iš Marijampolės.jie kaip ir mes - nepriklausomi arba liuosi. Kai jau prasiskirstė po susirinkimo ir pavalgėm, sugalvojom nusifotografuot.

Kamino autorius:)

Čia išdidus kamino autorius prie objekto nusprendė įsiamžint. Nu negali atimt žmogui tokios galimybės, juk ką nors po savęs palikti reikia. Kad ir kaminą.

Kamins aug

Kamins aug, ale da neišlinda per stuoga. Mana stubuo bus aukšts kamins, jau lend par lubas, o iki šiperiaus da biški trūkst.

Kai aprimo statybos

Kai aprimo statybos pastebėjau, kad nelabai turiu ką veikti, murksau sau ant lopetos pasirėmęs ir tiek.
Tiesa, per tas statybas patyriau ir nuostolių - netekau kabineto, pareigų, ir dalies algos, apsipykau su dalim žmonių. Tačiau taip jau yra gyvenime - dviejų zuikių nenušausi niekaip.Bet aš dar pabandysiu pasidaryti šautuvą su posūkiu.

Apie pirkinius

“Dangaus karalystė yra kaip dirvoje paslėptas lobis. Atradęs ją, žmogus tai nuslepia; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą". Mato 13 -44

Norint atsakyti į klausimą, kodėl tiek maža Lietuvoj krikščionių, užtemka šios vietos. Jėzus mokė, kad kažką atradęs, žmogus pirmiausia PARDUODA, ką turi, o tik tada PERKA.
Nemažai žmonių elgiasi tokiu būdu - išgirsta apie lobį, net ir nutuokia, kur jis yra, tačiau neįstengia tapti šito lobio savininkais. Dievo karalystė jiems kažkas panašaus į Titaniką - žinau, kur guli, bet nepasiekiu, o ir skubėti nėra ko, nes niekur nedings, gulės.
taip, nedings, bet ir naudos iš dirvoje gulinčio lobio dar niekas negavo. Jį reikia pasiimti, o norint pasiimti, reikia turėti už ką pasiimti, o norint turėti, reikia parduoti. Tokia seka numatyta ir prieš vėją nepapūsi.

Kaminas

Kadangi šių metų darbai jau įvykdyti, tai dabar jau nėra ko skubėti. Lėtai mūrijamas kaminas, šeštadienį išliejome rūsio dugną ir laiptus.Tiesa, kaminas gyvatė išeis beveik 10 metrų aukščio, tai galiu ir plytų pritrūkti, bet iš ardomo namo atsivežiau apie 2000 tai tikiuosi, kad pakaks. Kažkaip, kai viskas ima įgauti formą daug geriau nebėra tokio chaoso, apsitvarkė kiemas, žodžiu, tokia stadija, kai darbas - beveik malonumas

Sargas Nr.1

Na šuva kaip reikiant pas mane įsigyveno, net keista. Laukia kas vakarą ir šokinėja kai atvažiuoju, net neėda, kol po kiemą nepagainioju. Juokingiausia, kad tas mano sargas visai dėmesio į kates nekreipia, kaimynų katinai ateina, uodegom nosi jam braižo, o jis tyli.

Įdėjau langus ir duris

Tegu lyja lietus, jis visai nebaisus

lyja jau trečia diena, tai vis negaliu atsidžiaugti, nors džiaugiuosi išties retokai, kad sugebėjau užlenkti stogą. taip namas ir stogas atrodo iš kitos pusės. Galėjo būti ir geriau, bet laiku nepatikrinau meistrų, kaip gegnes sudėjo, tai padarė kalną, kurio vėlio nesugebėjom pilnai ištiesint, bet to nežinantis nelabai ir pamatys. Ateityje, kai keisiu šiperį teks koreguoti. O kol kas džiaugsmas :)

Apie pasakas

Man patinka pasakos.Ten viskas įmanoma, visada nugali gėris, o vargdieniai tampa karaliais ir turtuoliais. Skaitau vaikams vakarais. Tik pastaruoju metu nejučia į mane ėmė smelktis nerimas, kad stebuklinės pasakos nėra kažkas tolimo ir nerealaus, o kai kurie aprašyti stebuklai pildosi tiesiog akyse..
Paimkim, kad ir gyvūnus, sakykim,yra tokie personažai kaip avinėlis, kuris pasipurto ir prikrenta pinigų arba višta, dedanti auksinius kiaušinius.Kad vyksta pasakose aprašyti dalykai, nežinočiau, jei rečiau vaikščiočiau į parduotuvę. Bet dabar nueini, meti žvilgsnį į lentynas ir nustėri – akurat, įvyko, išsipildė – ne tik kiaušiniai, bet ir visi produktai auksiniai.Kiekvienas produktas kainuoja kaip aukštos prabos aukso liejinys. Tarkim, pienas – jau kainuoja litras 2 litus, o dar sako brangs 12 procentų. Argi ne auksinis? Argi, karvė, kuri gamina šitą baltą stebuklą, nėra stebuklinga?
Štai iš kur Lietuvoje feminizmas – raguotas sutvėrimas su tešmeniu kerta per vyriškumo prestižą, nes parneša į namus daugiau pajamų negu statistinis vyras, be to neprišiukšlina namų ir nekelia skandalų. Nes jei karvė per dieną duoda, tarkim, 15 litrų, o ji dirba be išeiginių, ty 30 dienų, vadinasi, per mėnesį jau “uždibt” dabartinėm kainom turėtų 900 litų – daugiau už pradedantį mokytoją ar socialinį darbuotoją. Kam tie vyrai reikalingi?
Beje, manau, ir užkietiejusiems viengungiams čia gera išeitis nesijausti vienišiems – dėmesio minimaliai, jokių piršlybų, tiesiog nusiperki ir parsiveži, jokių priekaištų, jokių išlaidų dovanoms ir kosmetikai, o pajamos garantuotos. Tiesiog pasaka. Pažįstamiems sakai:"Gyvenu su karve, bet jos tokios gražios akys", tie pamano, kad negražiai žmoną vadini, bet pagalvoja, kad dar ne visai žmogiškumą praradai, jei akis matai, o tu, kaip Leninas eidavo mokytis, taip už kibiro ir - į tvartą. tiesa, miestiečiams gal kiek sunkiau - balkone vietos mažoka. bet įmanoma, jei jau stebuklai dedasi, lietuvis sugalvos, kaip prisitaikyti.
Dabar dar susilaikysiu, bet pavasarį pirksiu karvę, ir aš noriu pasakos.

Stogas jau jau jau

Na, brangieji, skelbiu sau didelį džiaugsmą - stogas užklotas, šianakt mėgavausi, kai lašai teškenosi į langą.pagrindiniai darbai baigti šiems metams, liko sumūryti kaminą ir rūsį baigti, įstatyti langus ir duris.Kitiems metams paliksim įrengimą.
Taigi pagrindinė dalis operacijos truko 2 mėnesius ir namas stovi.Nesakau, kad buvo lengva, bet nebuvo ir virš mano jėgų.Atvirai pasakius, niekada negalvojau, kad užsiimsiu statyba, nes mes atrodė per daug sunku ir per brangu ir per ilgai(mano brolis Kaune namą statė per 20 metų, galiausiai pardavė nebaigęs), bet pasirodo, nieko čia tokio ir nieko brangaus.