Apie keiksmus

Valdžią priimta keikti visur ir visada – jei mažai uždirbi, jei kelias duobėtas, net jei oras blogas. Dėl ko tik mes tos valdžios nekeikiame – kad pralošė krepšinį, kad nemyli žmona, kad neklauso vaikai. Žodžiu, atidžiau pasiklausus atrodo, kad valdžia mums nenorint, priešinantis lyg pokario rezistentams ginklu ir tiesa, įsiveržė kaip JAV kariuomenė į Iraką ir pasiliko.
O aš norėčiau valdžią pagirti. Bent jau šiandien. Žinot, kodėl gi ją keikti. Visų pirma, mama sakydavo, kad tai nemandagu, gali įžeisti, o dar sakydavo firminį posakį:”Duok durniui kelią”.Šiuos priesakus stengiuosi vykdyti, tiesa, dėl paskutinio, tai savotiškai perfrazavau, nes jei kiekvienam durniui kelią duosi, tai visą laiką reikės vaikščioti šaligatviais arba lakstyti laukais.
Tačiau valdžios atveju, turiu pasakyti, kad nebuvo dar Lietuvoj invazijos, o patys ją renkame. Primityvi tiesa, tačiau akivaizdu, kad niekas nekeikia savo darbo, rask tu statybininką, kuris sakytų:”Na, jau kaip kreivai padariau, turbūt viskas grius”. Nerasi, tai kam keikti valdžią, juk ji – mūsų rankų darbas?
Paimkim rinkimus Alytuje – patys žmonės nusprendė, kad geriausiai jiems atstovaus 2 kandidatai. Vienas iš jų – ilgai slapstęsis, įtariamas finansiniais nusikaltimais, dėl savo tuščių pažadų vadinanamas “baronu Miunchauzenu”, pagarsėjęs Lietuvos dergimu ir t.t. Jei jis atsisės į Seimą, už ką jį keikti?
Arba kitas pavyzdys – dievobaimingoji poetė signatarė Vidmantė Jasukaitytė, iš valstybės gavusi du žemės sklypus Vilniuje ir valdanti nemažai nekilnojamojo turto Vilniuje, prašo socialinio būsto. Vilniaus miesto savivaldybė svarsto, ar dar kartą skirti socialinį trijų kambarių butą Žvėryno rajone.
V. Jasukaitytei šiuo metu priklauso žemės sklypas su statiniais Vilniuje, taip pat Palangoje bei Šiaulių rajone, keletas butų Vilniaus senamiestyje, gaunama signataro pensija ir t.t.
Na bet juk nekeiksi jos, ji tokia gimė, tačiau mes patys ją išrinkome. Išvis man susidaro įspūdis, kad kuo žemiau esi puolęs, tuo daugiau tau šansų patekti į valdžią. Turiu prisipažinti, kad žmogus esu silpnas ir jaučiu pagundą. O jei kas, nekeikite manęs.