Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių – tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs.
Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą,
nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine.
Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.
Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.
Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.
91 psalmė
antradienis, lapkričio 30, 2010
antradienis, lapkričio 23, 2010
Stebėtinas lankstumas
Pastebiu, kad žmonės stebėtinai lankstūs, tai net privalumas šiais laikais neabejotinas - taip mokėt gyvent reikia.Ne tik cirko artistai už tai pinigėlių gauna.
Tik papūtė vėjelis vikst vikst ir linkstam pavėjui, kad tik nesužeistų, nenulaužtų. Žodžiu, tapome lankstumo čempionais. O dėl to žiūriu žmonės pasiryžę tėvą motiną parduoti, kad tik patogu ir saugu būtų. O kas gali būti saugiau, už gyvenimą su Dievu, kai Jėzus yra tavo draugas.
Tai primena man vieną situaciją, aprašytą Biblijoje: " Jam besimeldžiant, Jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė balti ir spindintys. Ir štai du vyrai kalbėjosi su Juo. Tai buvo Mozė ir Elijas... O Petrą ir jo draugus buvo apėmęs miegas. Pabudę jie pamatė Jo šlovę ir stovinčius šalia Jo du vyrus. Tiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: “Mokytojau, gera mums čia būti! Pastatykime tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei ir trečią Elijui”. Jis nežinojo, ką kalbąs". Luko 9
O kaip faina - matom dvasinius antgamtinius reiškinius, pats Jėzus mus pasiėmė, numigom, kaip Petras ir sako:"Gera mums čia būti". Pilnas konfortas.
Tačiau toliau siužetas pasisuka visiškai netikėtai: "Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jie nusigando, kai paniro į debesį. O iš debesies pasigirdo balsas: “Šitas yra mano mylimasis Sūnus, Jo klausykite!”
Še tau kad nori, jau buvom įsitikinę, kad esam super agentai, net ir mokytojui galintys geranoriškai patarti, kaip dar pagerinti mūsų gerovę. O čia žiebia:“Šitas yra mano mylimasis Sūnus, Jo klausykite!”.
Ką tik Jėzus buvo mokytojas, o dabar jau tas, kurio reikia klausyti ir paklusti.
O kaip šiandien?
Šiandien žmonės daro viską, kad tik nereikėtų klausyti, ką Jėzus sako. Ne, ne pasauliečiai, o tie, kurie kartu su Jėzumi vaikšto, bet klausyti vengia. Mieliau miega, negu užsiima kažkuo naudingu. Ar miegantis gali klausyti? O neklausantis nepaklūsta.
O kai nepaklūsti, tai tampi lankstus. Tada jau blogis tampa blogiu tik tada, kai tau kenkia, o gėris yra gėris tik tada, kai ir tau.pyrago trupinys nubyra. Labai praktiškas tikėjimas gaunasi. Lankstus. Kiek kartų aš mačiau žmones lengvai atsisakant Evangelijos, kiek mačiau Jėzui atsukant nugarą. Ir visada tai būdavo dėl naudos - kas vėl nušliaužė dvasingu veidu ir giliomis žiniomis prie stabų nes reikėjo garbės, saugumo, pagarbos, kas dar banaliau - dėl pinigų, vyro, žmonos, darbo. Tie žmonės nepasako, kad jau nebetiki, atvirkščiai - jų tikėjimas ir už Abraomo didesnis, tačiau trūksta to vieno komponento, kuris skambėjo iš dangaus “Šitas yra mano mylimasis Sūnus, Jo klausykite!”. .
Kažkoks nelankstus pasakymas. Visa bėda, kad jo neištrinsi.
Tik papūtė vėjelis vikst vikst ir linkstam pavėjui, kad tik nesužeistų, nenulaužtų. Žodžiu, tapome lankstumo čempionais. O dėl to žiūriu žmonės pasiryžę tėvą motiną parduoti, kad tik patogu ir saugu būtų. O kas gali būti saugiau, už gyvenimą su Dievu, kai Jėzus yra tavo draugas.
Tai primena man vieną situaciją, aprašytą Biblijoje: " Jam besimeldžiant, Jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė balti ir spindintys. Ir štai du vyrai kalbėjosi su Juo. Tai buvo Mozė ir Elijas... O Petrą ir jo draugus buvo apėmęs miegas. Pabudę jie pamatė Jo šlovę ir stovinčius šalia Jo du vyrus. Tiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: “Mokytojau, gera mums čia būti! Pastatykime tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei ir trečią Elijui”. Jis nežinojo, ką kalbąs". Luko 9
O kaip faina - matom dvasinius antgamtinius reiškinius, pats Jėzus mus pasiėmė, numigom, kaip Petras ir sako:"Gera mums čia būti". Pilnas konfortas.
Tačiau toliau siužetas pasisuka visiškai netikėtai: "Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jie nusigando, kai paniro į debesį. O iš debesies pasigirdo balsas: “Šitas yra mano mylimasis Sūnus, Jo klausykite!”
Še tau kad nori, jau buvom įsitikinę, kad esam super agentai, net ir mokytojui galintys geranoriškai patarti, kaip dar pagerinti mūsų gerovę. O čia žiebia:“Šitas yra mano mylimasis Sūnus, Jo klausykite!”.
Ką tik Jėzus buvo mokytojas, o dabar jau tas, kurio reikia klausyti ir paklusti.
O kaip šiandien?
Šiandien žmonės daro viską, kad tik nereikėtų klausyti, ką Jėzus sako. Ne, ne pasauliečiai, o tie, kurie kartu su Jėzumi vaikšto, bet klausyti vengia. Mieliau miega, negu užsiima kažkuo naudingu. Ar miegantis gali klausyti? O neklausantis nepaklūsta.
O kai nepaklūsti, tai tampi lankstus. Tada jau blogis tampa blogiu tik tada, kai tau kenkia, o gėris yra gėris tik tada, kai ir tau.pyrago trupinys nubyra. Labai praktiškas tikėjimas gaunasi. Lankstus. Kiek kartų aš mačiau žmones lengvai atsisakant Evangelijos, kiek mačiau Jėzui atsukant nugarą. Ir visada tai būdavo dėl naudos - kas vėl nušliaužė dvasingu veidu ir giliomis žiniomis prie stabų nes reikėjo garbės, saugumo, pagarbos, kas dar banaliau - dėl pinigų, vyro, žmonos, darbo. Tie žmonės nepasako, kad jau nebetiki, atvirkščiai - jų tikėjimas ir už Abraomo didesnis, tačiau trūksta to vieno komponento, kuris skambėjo iš dangaus “Šitas yra mano mylimasis Sūnus, Jo klausykite!”. .
Kažkoks nelankstus pasakymas. Visa bėda, kad jo neištrinsi.
šeštadienis, lapkričio 13, 2010
Prarastas gyvenimas
Galvojame, kad gyvenimą reikia prarasti kažkaip dramatiškai. Tačiau tai daug paprasčiau. Galima prarasti gyvenimą ir likti gyventi toliau. Pastebėjau, kad žmonės kažkodėl panoro gyventi bekvapiame pasaulyje. bet koks kvapas grūdamas ir nuodijamas purškikliais, dezodorantais, pabarstais ir dar visokiais išradimais. Kvapas turi atitikti standartą visur, kur įmanoma. Toks įspūdis, jei tik būtų galimybė net arklį nupraustų, išdezotoruotų.
Ar kas bent prisimena, kaip kvepia arklys arba arklių pora vežusi krovinį. Fui kaip neestetiška. Manau, kad estetiška ir net pasiilgau to kvapo. Kaip ir mėšlavežio kvapo, degančių bulbienų, runkelių ir obuolių ant aukšto, uždengtų tėvo ir senelio kailiniais.
Praradome kvapus, praradome ir dalį gyvenimo.
pirmadienis, lapkričio 08, 2010
Pugačiova dainuoja dainuoja
Pamuzikuokim, man labai graži šita daina. O Alą Pugačiovą norisi prisiminti tik tokią.
penktadienis, lapkričio 05, 2010
Nivea Soares - tiesiog daina
Na šito klipo tiesiog negaliu neįdėti, jis man labai patiko. Brazilų dainininkė Nivea Soares
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)