Dalyvavau įvairiuose renginiuose mokyklose, bet uždarant mokyklą pasitaikė būti pirmą kartą. Staškūniškio pagrindinės mokyklos likimas nuskambėjo plačiai. Kaltų nesurasime, turbūt kaltė yra visų, o pirmiausia priežastis ta, kad rajono gyventojų vis mažėja, jaunos šeimos išvažiuoja. O su šituo reiškiniu nepakovosi. Prisiminiau, kaip sovietiniais metais žiūrėjau filmą apie Suomijos kaimus, kaip suomiai džiaugiasi kiekviena jauna šeima ir kiekvienu vaiku – vienas seniūnas džiaugėsi, kad pagaliau po 10 metų kaime vėl yra 2 maži vaikai. Tada tai atrodė tiesiog egzotika ir taip toli nuo mūsų. Tačiau, panašu, kad tokia pat situacija kartojasi ir Lietuvoje, deja, negalima teigti, kad vaikus imame vertinti. Mokslininkų atliktais tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikai yra nelaimingiausi Europoje. Mus lenkia net daug skurdesnių šalių atstovai. Ir tai visai suprantama – negaliu patikėti, bet kai kurie Anykščių pirmokai mokytojai pasakoja, kad jiems niekas neskaito pasakų, jie neturi nė vienos knygutės.
Taip pat į praeitį, o ne į ateitį orientuota ir šalies politika. Priežastis paprasta – vaikai balsuoti neina, o pensininkai – visada. Šiame fone pritrenkė Vilniuje vykęs piketas, kai pensininkai, iš įvairių Lietuvos kampelių susirinkę prie Seimo, reikalavo valdžios grąžinti anksčiau neišmokėtas pensijas. Reikalavimus pensininkai išdėstė rezoliucijoje. Beje, pensininkų atstovai rado ir išeitį, kaip jiems pakelti pensijas - reikalavo daugiavaikėms šeimoms nutraukti išmokų mokėjimą.
Kuriamos nevyriausybinės organizacijos Lietuvos pensininkų sąjūdis pareiškė:“Mes rezoliucijoje pareikalavome likviduoti pašalpų sistemą daugiavaikėms šeimoms ir pirmiausia – asocialioms šeimoms, kurios vaikus peri tam, kad gautų pašalpas, kurias vėliau prageria. Čia yra tautos tvirkinimas. Mes gaminame debilus ir imbicilus”.
Sako, kad išmintis yra žilo plauko palydovas, tačiau tik savo pensijomis užsiėmę garbaus amžiaus žmonės nežino, kad be 50 litų už vaiką jokių kitų pašalpų ir daugiavaikės šeimos negauna, joms, skirtingai nuo pensininkų, nekompensuojamas šildymas, jos negauna pigesnių vaistų, neturi jokių išimtinių teisių, jos negavo ir butų, kolektyvinių sodų, nebuvo įdarbintos priverstine tvarka – jaunimas turi viską užsidirbti pats... Manau gaudama tuos 50 litų už vaika kiekviena daugiavaikė šeima jaučiasi taip tvirkinama, kad gėda ir kaimynui į akis pažiūrėti…
Žinoma, nesakau, kad visi žilagalviai mąsto taip piktai ir savanaudiškai, kad nemato, kaip sunkiai gyvena jų vaikai ir anūkai, kaip tie apsišaukėliai, kalbantys visų pensininkų vardu ir prie Seimo giedantys “Marija, Marija” ir reikalaujantys atimti iš vaikų išreklamuotus 50 litų, tačiau čia aiškus ženklas, kas Lietuvoj turi įtaką ir kas svarbiau Lietuvos politikams. O jiems jau laikas atsibusti – Staškūniškis – tik pirma kregždė, kas laukia Lietuvos, jei šeimomis ir vaikais nebus pasirūpinta reikiamai – vieną dieną vaikų nebeliks, nes už tai, kad šeima tėvynei augina pilietį, valstybė sumoka mažiau, negu ūkininkui už karvę žindenę ar žiemkenčių hektarą. Vaikus neapsimoka ekonomiškai auginti – per daug išlaidų, blogas biznis, o 50 litų yra mažiau negu kainuoja nauji vaikiški batukai.
Žinote, kai pagalvoji, o juk karvėms pasakų skaityti nereikia, nereikia spręsti jų problemų, aiškintis dėl jų elgesio, pirkti joms rūbus, lydėti į mokyklą, nupirkti dviratį, migdyti, prausti, guosti, vežioti į ekskursijas ir t.t. Valstybei išties žymiai labiau apsimoka augintinti karvių bandą. Tik bėda, kad valstybė taptų tokiu atveju galvijų valstybe.
Bet kuri situacija reikalauja sprendimo - darbovietėje esame du vadinamieji daugiavaikiai, taigi pasitarę nusprendėme, kad problema rimta ir jei jau kai kurie pensininkai taip blogai gyvena, galime skirti tuos vaikų pinigus bet kuriam besikreipsiančiam pensininkui, nes vaikus ne dėl naudos auginame. Tik paimti juos reikės iš vaikų rankos. Manome, kad tai bus puiki auklėjimo priemonė vaikams, kai jie galės savo pinigus skirti gyvenantiems sunkiau seneliams. O ir bočiai galės pajusti, kad vykdo teisingą misiją – stabdo “tautos tvirkinimą” pinigais.