Tai, neklystate, pranešta, kad skaistyklos nebėra. Šaltu poku katalikų teologai pareiškė, kad atsisako skaistyklos - vietos, kur šimtmečiais buvo mokoma, kad patenka nekrikštytų kūdikių sielos - "skaistykla atspindėjo pernelyg griežtą požiūrį į išganymą". Tiesa, tai dalis skaistyklos, vadinamasis limbas, kur vaikų sielos kalėjo, pasak katalikų, "nesąminingoj būklėj"
Va taip vat, geras smūgis tiems, kurie aklai pasitiki katalikybe, kaip tiesos nešėja. Norėjo, patys įvedė, norėjo, patys atšaukė. Kiek kartų dori katalikai man akis norėjo išlupti už tai, kad sakydavau, kad šis terminas neturi nieko bendro su krikščionybe ir yra tikras išmislas.
Kaip celibatas, mišios, stabų garbinimas, kunigystė, Velykų ir Kalėdų papročiai ir dar daug daug visokių dalykų, kurie yra pramanyti ir nesiremia Biblija.
pirmadienis, balandžio 23, 2007
antradienis, balandžio 17, 2007
Apie neįgalumą
Žinau, kodėl lietuviai tokie liūdni ir kodėl žudosi. Todėl, kad mes gyvenam neįgalioj valstybėj – čia niekas nieko negali.
Įsitikinti galime ūkio būdu – imam vieną žmogų ir vieną problemą (vidutinio dydžio), sujungiame ir paleidžiame tyliais valdžios koridoriais, kur anksčiau galvodavom, kad kam kam, o va jiems gyvenime sekasi – jie viską gali. Ir taip mes išsiaiškinsime tipinę situaciją.
Taigi, nuneši problemą, dedi ant stalo, o valdininkas sako:”Negaliu, reikia pažymos”. Po to pasirodo, kad pažymos išrašyti niekas negali. Jei gali, tada valdininkas sako:”Įstatymas neleidžia”.
Suprantama, ne jis kuria įstatymus, politikai. Tačiau aš pastebėjau, kad Lietuvoj politikai kaip pandos – gali tik prieš rinkimus ir kartą per 4 metus, o po to vėl negali. Seime jie vėl nieko negali, nes nėra daugumoje arba, jei yra daugumoje, jiems kokia nors sutartis neleidžia. Jei leidžia sutartis,tada neleidžia poįstatyminis aktas, o jei leidžia aktas, tada jie negali, nes prezidentas neleidžia, o prezidentas negali, nes Seimas neleidžia, jis gali tik pareikšti savo nuomonę, bet ir tai ne iš karto, kai jo klausia, o po kokių dviejų savaičių.
Bet čia tik viršūnėlė – galvojat pardavėja nemandagi, nes pavargusi. Ne. Ji nesišypso, nes jos darbdavys neįgalus – jis negali kelti jai atlyginimo. Pirkėja nesišypso, nes irgi neįgali – ji negali tiek mokėti už maistą, ūkininkas piktas, nes negali išgyventi iš darbo, o verslininkas - tiek mažai gauti pelno. Nežinau, kas čia atsitiko, bet nuo viršaus iki apačios visi tapome neįgalūs.
Tai kuo gi stebėtis, kad žmonės žudosi?
Įsitikinti galime ūkio būdu – imam vieną žmogų ir vieną problemą (vidutinio dydžio), sujungiame ir paleidžiame tyliais valdžios koridoriais, kur anksčiau galvodavom, kad kam kam, o va jiems gyvenime sekasi – jie viską gali. Ir taip mes išsiaiškinsime tipinę situaciją.
Taigi, nuneši problemą, dedi ant stalo, o valdininkas sako:”Negaliu, reikia pažymos”. Po to pasirodo, kad pažymos išrašyti niekas negali. Jei gali, tada valdininkas sako:”Įstatymas neleidžia”.
Suprantama, ne jis kuria įstatymus, politikai. Tačiau aš pastebėjau, kad Lietuvoj politikai kaip pandos – gali tik prieš rinkimus ir kartą per 4 metus, o po to vėl negali. Seime jie vėl nieko negali, nes nėra daugumoje arba, jei yra daugumoje, jiems kokia nors sutartis neleidžia. Jei leidžia sutartis,tada neleidžia poįstatyminis aktas, o jei leidžia aktas, tada jie negali, nes prezidentas neleidžia, o prezidentas negali, nes Seimas neleidžia, jis gali tik pareikšti savo nuomonę, bet ir tai ne iš karto, kai jo klausia, o po kokių dviejų savaičių.
Bet čia tik viršūnėlė – galvojat pardavėja nemandagi, nes pavargusi. Ne. Ji nesišypso, nes jos darbdavys neįgalus – jis negali kelti jai atlyginimo. Pirkėja nesišypso, nes irgi neįgali – ji negali tiek mokėti už maistą, ūkininkas piktas, nes negali išgyventi iš darbo, o verslininkas - tiek mažai gauti pelno. Nežinau, kas čia atsitiko, bet nuo viršaus iki apačios visi tapome neįgalūs.
Tai kuo gi stebėtis, kad žmonės žudosi?
sekmadienis, balandžio 15, 2007
Kaip žudo internetas
Pastarąją savaitę "Vakaro žinios" , "Respublika" užsipuolė "Delfi" rėkdami - internetas žudo. Visuomenės apklausos, žurnalistų moralizavimai, rimti veidai, aimanos dėl baisių komentarų, ir t.t. Galima būtų pasidžiaugti tik tokiu pilietiškumo ir doros demonstravimu iš "O- lia -lia" leidinių grupės. Turbūt taip ir pamanė dauguma skaitytojų.
deja, tiesa paaiškėjo tik savaitės pabaigoje, kai tas pats spaudos konglomeratas, kuriam priklauso jau ir alaus daryklos, pranešė, kad pardavė akcijas, irgi Delfio, tiesa, domene yra viena papildoma raidė - ne Delfi, o DELFIS. Va ir visa "moralumo" esmė - akcijas reikėjo parduoti. Tokiais metodais veikia Lietuvoje spauda. Pasakysite blogoji žiniasklaida - ne, tik tokia, kokią turime ir kokią toleruojame.
deja, tiesa paaiškėjo tik savaitės pabaigoje, kai tas pats spaudos konglomeratas, kuriam priklauso jau ir alaus daryklos, pranešė, kad pardavė akcijas, irgi Delfio, tiesa, domene yra viena papildoma raidė - ne Delfi, o DELFIS. Va ir visa "moralumo" esmė - akcijas reikėjo parduoti. Tokiais metodais veikia Lietuvoje spauda. Pasakysite blogoji žiniasklaida - ne, tik tokia, kokią turime ir kokią toleruojame.
ketvirtadienis, balandžio 12, 2007
Apie kaupimą
Mama man įdėdavo susukusi į laikraščio skiautę keletą kapeikų ir sakydavo, kad kiek neišleisiu, tiek susitaupysiu.Ir aš šią pamoką išmokau, supratau, reikia taupyti, pasitikėti savimi ir būti ekonomiškai išprususiu.
Taigi, niekad nebuvau iš tų, kurie išleidžia paskutinę kapeiką, rizikuoja, kol rankoje lieka tik laikraščio skiautė – galvojau apie ateitį, kad paskui nereiktų stovėti prie Seimo su plakatu rankoje “Padidinkit pensiją”. Vos Lietuvoje ėmė veikti vadinamieji antrosios pakopos pensijų fondai, kurie buvo plačiai reklamuojami kaip gera priemonė senatvei apsirūpinti.
Iš karto pasirašiau – jau ketveri metai, kaip esu klientas, esu saugus ir užtikrintas, dar ir dėl to, kad man siunčia ataskaitas, kiek mano sąskaitoje yra sukaupta pinigų, kiek uždirbta papildomai.Taigi, paskutinis pranešimas skelbė, kad per 4 metus sukaupiau net 400 litų, o gerieji fondai investavo ir dar papildomai man uždirbo kokį 20 litų. Žinot, brangieji, tiesiog mirštu iš laimės, pagalvojęs apie savo aprūpintą senatvę.
Dar 20 metų tokio taupymo ir turėsiu sukaupęs kokius 2000 litų, žinot, tokia suma, kad net nežinau, kur juos išleisti – Maljorka, Hurgara ar Šarm el Šeihas?Jau nekalbu apie pinigus, kuriuos uždirbs man pensijų fondo investicijos, dar kokius 200 litų galima pridėti drąsiai.
Skeptikai perspėja, kad tiek po 20 metų duonos kepalėlis kainuoti gali, bet kam graužtis iš anksto, svarbiausia padaryti viską, kad jaustumeisi saugiau. O aš taip ir darau, bet dėl visa ko turiu pasiruošęs ir plakatą, tiesa, kas ten parašyta, dar neatskleisiu, palauksiu.
Taigi, niekad nebuvau iš tų, kurie išleidžia paskutinę kapeiką, rizikuoja, kol rankoje lieka tik laikraščio skiautė – galvojau apie ateitį, kad paskui nereiktų stovėti prie Seimo su plakatu rankoje “Padidinkit pensiją”. Vos Lietuvoje ėmė veikti vadinamieji antrosios pakopos pensijų fondai, kurie buvo plačiai reklamuojami kaip gera priemonė senatvei apsirūpinti.
Iš karto pasirašiau – jau ketveri metai, kaip esu klientas, esu saugus ir užtikrintas, dar ir dėl to, kad man siunčia ataskaitas, kiek mano sąskaitoje yra sukaupta pinigų, kiek uždirbta papildomai.Taigi, paskutinis pranešimas skelbė, kad per 4 metus sukaupiau net 400 litų, o gerieji fondai investavo ir dar papildomai man uždirbo kokį 20 litų. Žinot, brangieji, tiesiog mirštu iš laimės, pagalvojęs apie savo aprūpintą senatvę.
Dar 20 metų tokio taupymo ir turėsiu sukaupęs kokius 2000 litų, žinot, tokia suma, kad net nežinau, kur juos išleisti – Maljorka, Hurgara ar Šarm el Šeihas?Jau nekalbu apie pinigus, kuriuos uždirbs man pensijų fondo investicijos, dar kokius 200 litų galima pridėti drąsiai.
Skeptikai perspėja, kad tiek po 20 metų duonos kepalėlis kainuoti gali, bet kam graužtis iš anksto, svarbiausia padaryti viską, kad jaustumeisi saugiau. O aš taip ir darau, bet dėl visa ko turiu pasiruošęs ir plakatą, tiesa, kas ten parašyta, dar neatskleisiu, palauksiu.
penktadienis, balandžio 06, 2007
Pietūs
Man mama
Pasakė:
“Vyras,
Štai ant stalo
Tau kefyras.
Dar imk
Duonos
Ir kiaušinį.
Valgyk,
Ponas visažini”.
O lauke
Zylioja vėjas
Iš manęs
Nekoks kepėjas
Saulė šaiposi
Už lango.
Debesėlių riekę
Kanda -
Papietausime abu
Vienam krimsti
Nuobodu.
Pasakė:
“Vyras,
Štai ant stalo
Tau kefyras.
Dar imk
Duonos
Ir kiaušinį.
Valgyk,
Ponas visažini”.
O lauke
Zylioja vėjas
Iš manęs
Nekoks kepėjas
Saulė šaiposi
Už lango.
Debesėlių riekę
Kanda -
Papietausime abu
Vienam krimsti
Nuobodu.
ketvirtadienis, balandžio 05, 2007
Apie žinias
Mokytis visada galima, ir net, sakyčiau, reikia, nes kitaip tik žiūrėsi, kaip nuvažiuoja gyvenimas lyg paskutinis reguliarus siauruko reisas. Netikite? O kas tikėjo, kad siaurukas nebevažinės? O nebevažinėja.
Taigi, mieleiji, gyvename informacijos amžiuje, o dar labai populiaru sakyti, kad esame žinių visuomenė. Sakoma, kad ne tas yra turtingas, kuris valdo pinigus, o tas, kuris valdo informaciją - informacija yra brangesnė už auksą ir rubinus.
Kai tai žinai, staiga supranti, kodėl net laikraščiai deda skelbimus ir superka informaciją, kodėl taip nenoriai politikai praveria saugumo surinktos medžiagos lobynus. O jei jau praveria, tai tikriausiai del to, kad turtų patys nepasidalina.
Štai kad ir nesenas pavyzdys – saugumo medžiaga, kurią paviešino. Tuoj politikai šoko, kad paviešino neteisėtai. O kodėl neteisėtai?
Beje, įdomiausia, kad niekas nediskutuoja dėl to, kas paviešinta, kokios skambios pavardės minimos, kokie ryšiai atskleidžiami ir kokia užsienio įtaka Lietuvoje. Šaukiama tik tai, kad paviešinta neteisėtai.
O jei jau informacija tokia brangi, tai galiu pasakyti, kad lietuviai sulaukė savo valandos – juk mes tiek visko žinome. Sakote, kad tos informacijos niekas neperka? Bet čia jau kitas klausimas. Tiesiog gal ne tuo domitės?
Taigi, mieleiji, gyvename informacijos amžiuje, o dar labai populiaru sakyti, kad esame žinių visuomenė. Sakoma, kad ne tas yra turtingas, kuris valdo pinigus, o tas, kuris valdo informaciją - informacija yra brangesnė už auksą ir rubinus.
Kai tai žinai, staiga supranti, kodėl net laikraščiai deda skelbimus ir superka informaciją, kodėl taip nenoriai politikai praveria saugumo surinktos medžiagos lobynus. O jei jau praveria, tai tikriausiai del to, kad turtų patys nepasidalina.
Štai kad ir nesenas pavyzdys – saugumo medžiaga, kurią paviešino. Tuoj politikai šoko, kad paviešino neteisėtai. O kodėl neteisėtai?
Beje, įdomiausia, kad niekas nediskutuoja dėl to, kas paviešinta, kokios skambios pavardės minimos, kokie ryšiai atskleidžiami ir kokia užsienio įtaka Lietuvoje. Šaukiama tik tai, kad paviešinta neteisėtai.
O jei jau informacija tokia brangi, tai galiu pasakyti, kad lietuviai sulaukė savo valandos – juk mes tiek visko žinome. Sakote, kad tos informacijos niekas neperka? Bet čia jau kitas klausimas. Tiesiog gal ne tuo domitės?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)