Blogas blogas pirmadienis

Ne veltui sakoma, kad pirmadieniai būna juodi. Man kaip tik toks pasitaikė šiandien. Pirmausia nutrūko pjūklo grandinė, tai pataisoma. Antra, su šlifavimo disku perėjau per pilštainus, sugis. Bet kad nulaužiau klėties raktą, tai jau virš visko.
Nu kodėl taip gyvenime - turi vieną vienintelį vieninteliausią, brakšt ir nulūžta. Aš jį saugojau, pametęs lakstydavau ieškodavau, jis buvo toks patikimas ir storas, o va ir nulūžo pačiu netinkamiausiu laiku. Pavedė mane.Tai čia dar ne tragedija, kad nulūžo, tragedija tame, kad spyna senoviška, įrankiai klėtyje, durys užrakintos, langų ten nėra, o klėties durys kauuuussssstytoooos 10 mm plieno skarda. Tai kaip aš ten dabar inteisiu? Žmonės mielieji, niekada nerakinkit klėčių pirmadieniais.

Nukryžiuoti Barabą

Ar esate sutikę nelaimingų žmonių? Manau esate, aš taip pat. Būna tokie chroniški nesisekėliai, kurie aplink save sutraukia visas įmanomas nelaimes. Žinoma, būna aplinkybių, kurios nuo žmogaus nepriklauso, sakykim, kokia nelaimė, gaisras, avarija, karas, liga.
Pastaruoju metu vis labiau suprantu, kad pagrindinė nelaimių virtinių prežastis yra patys žmonės. Todėl neskubu užjausti, padėti ar rodyti supratimą. Galbūt ateina laikas taip ir sakyti - tu pats dėl visko kaltas? Nors ir nedrąsu kartais.
Kiek pastebiu, dažnai tų žmonių charakteryje yra kažkas, kas neleidžia jiems padėti. Sėdę prie gyvenimo pokerio stalo ir net pralošę paskutines kelnes jie vis tiek tariasi, jog laiko savo rankose žymėtas kortas, todėl nenustoja lošti ir net nesiruošia. Tačiau tuo pačiu reikalauja, grubesne ar švelnesne forma, užuojautos, supratimo ir pagalbos.
Kiek matau, tenka pripažinti, kad ne aplinkybės kaltos, bet žmonės kalti dėl aplinkybių. Retas kuris iš mūsų gyvena taip, kad nuo jo niekas nepriklauso. Yra sprendimai, pasirinkimai ir siekiai. O aplinkybės, manyčiau, greičiau ne fatališka nenuspėjama jėga, o mūsų pasirinkimų ir sprendimų pasekmė. "Vaikas tapo girtuokliu" - palauk, girtuokliu per parą netampama, "Aš vargšas, neturiu pinigų, kur gyventi" - ar taip atsitinka per vieną dieną? "Neturiu draugų, esu vienišas" - ar taip irgi per savaitę nutinka? "Manęs nemyli, nevertina ir skriaudžia" - žinoma, tu niekuo dėtas?
Galima vardinti ir ilgiau, tačiau labai aišku, kad iki fakto būna ilga ilga nuosekli grandinė, kuri iššaukia tokias aplinkybes, todėl gal skamba žiauriai - dėl vargo ir savo nelaimių visų pirma kaltas pats vargšas. Kiek pastebiu, didžiausi vargšai yra ir didžiausi egoistai ir savimylos, jie skersai išilgai per žemę pereitų, kad tik jiems būtų patogu ir kad tik savo norus patenkintų. Jie galvoja, kad jų pasirinkimų ir sprendimų niekas nemato, o galų gale kaip holivudiniuose filmuose vis tiek bus hepyendas. Deja, sprendimai, kurių, atrodo, niekas nemato, iššaukia aplinkybes, kurias visi mato.
Rašau čia visų pirmiausia sau, nes man kartais taip saldžiai norisi pasiskųsti savo aplinkybėmis -myliu pasaulį, siekiu taikos visoje žemėje, už ką man taip?
Už tai, kad savo laiku priėmiau neteisingus sprendimus.
"Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis". - sako Biblija Psalmėse.
Todėl labai svarbu pasirinkti, pasirinkti nepataikauti sau ir savo įgeidžiams, nes po tokių pasirinkimų ateina krachas, tačiau be Kristaus aukos žmonėms tai praktiškai neįmanoma - per daug save mylime ir vertiname. Be abejo, sunkiausia pasirinkti patį Kristų. Lietuvoj yra daugybė tikinčiųjų, tačiau vos ateina laikas realiai pasirinkti - vaizdas toks kaip nukryžiavus Jėzų - prie kryžiaus tik keli belieka, o minia šaukia:"Ant kryžiaus jį, duokit mums Barabą" - duokit ką nors regimą ir tokį patį nusikaltėlį kaip aš, kurį suprantu, o ne tą pavojingą Jėzų. Toks buvo tada pasirinkimas, o aplinkybės, kurias iššaukė pasirinkimas - Jeruzalė sugriauta, visi išsklaidyti ir išpjauti. Barabas - tai aš pats, kuris vertas kryžiaus už savo darbus, o Jėzus nepadarė nė vienos neteisybės, bet aš visada paleidžiu nusikaltėlį, o ant kryžiaus keliu Jėzų tarsi jis būtų dėl visko, kas vyksta mano gyvenime, kaltas.
Mokausi kiekvieną kartą, kai papuolu į aplinkybes, kurios man nepatinka, pripažinti - kaltas tik pats, pasirinkau, kas man patiko, nors turėjau pirma pasiklausti.Kitas dalykas, imu vertinti teisingus, nors tai akimirkai nemalonius sprendimus - ant kryžiaus turi būti Barabas, o Jėzus - karaliauti. Tik tai žmogui atneša aplinkybes, kurios nepadaro mūsų nelaimingais.

Vieno žmogaus istorija

Nikis Kruzas tarnauja jau ne vieną dešimtmetį. Neseniai jis lankėsi Latvijoje, kur pasakojo savo gyvenimo istoriją. Buvęs Niujorko gatvių gaujos vadas atvirai pasakoja apie savo išgyvenimus. Manau, verta paklausyti, kokia malonė ateina ir pakeičia gyvenimą. Iš esmės nesvarbu, kad mes nedarom tokių dalykų kaip jis, tačiau kiekvienas žmogus turi savo mini gaują, iš kurios išeiti taip pat sunku kaip ir iš kriminalinės. Bet yra kas išveda.

Susikurta šviesa

Kalbėjome iš šitos vietos "Kas vaikščioja tamsoje, tepasitiki Viešpačiu, savo Dievu.
Jūs visi, kurie įžiebiate ugnį ir apsupate save žiežirbomis, vaikščiokite savo ugnies šviesoje ir tarp savo žiežirbų. Tai padarys mano ranka, jūs atsigulsite skausmuose".
Izaijo 50,10-12
Atrodytų, kas jau kas, o mes visada turėtume vaikščioti šviesoje, deja, Dievas numatęs kitaip - bus momentų ir yra, kai atsiduri tamsoje. Kaip jaučiasi žmogus tokiu metu? Viena, kad jis nemato kur eiti ir kas vyksta aplinkui, gali tik nujausti. Taigi, tada yra didelis pavojus, kad pats imsi ieškoti kišenėje degtuku, kad pasišviestum, o tamsą piimi ne kaip natūralų procesą, o paklydimą ir atsitolimą ar atmetimo ženklą.
paprastai tokiu momentu būtinai atsiras pliečių, kurie ims tau sakyti - matai, va sakei, kad vaikštai šviesoje, o va kas pas tave darosi, o aš aš apsuptas šviesa ir saugus...
Tačiau Biblija sako, kad geriau tamsa su pasitikėjimu Viešpačiu, negu šviesa, kurią patys sau susikuriame. Todėl vaikštantiems tamsoje nereikia pavydėti žiežirbų, o nesiliauti pasitikėti tuo, kuris sukuria tamsą ir pašaukia šviesą.

Aline Barros dainuoja apie tai, kas neįmanoma

Brazilų dainininkė Aline Barros. Maždaug taip skamba jos dainos žodžiai.

Mano Dievas yra Dievas, kai atrodo neįmanoma - Jehova jiré, didysis El Shadai. Jis atvėrę Raudonąją jūrą, ir jo žmonės perėjo, jiems davė vandens dykumoje iš uolos. Mano Dievas yra Dievas, kai atrodo neįmanoma, išlaisvina įkalintus kalėjimuose, atveria nevaisingas įsčias, plečia meilę savo širdyje, suteikia regėjimą akliems. Mano Dievas yra Dievas, kai atrodo neįmanoma. Ir padarys tai, kas neįmanoma, Jums.

Mūšio laukas -Afrika (2)

Čia antra Reinhardo Bonnkės pamokslo dalis. Visoj šitoj istorijoj įdomu tai, kad didžiausi Dievo darbo priešai tampa krikščionimis save laikantys piliečiai. praktiškai kiekvienas žymesnis pamokslininkas, toks kaip Bonnke, turi krūvas "kompromitatorių", yra net specializuotų tinklalapių, kurie registruoja kiekvieną netinkamai pasakytą jų žodį, teologines klaidas, skaičiuoja turtą, net ir aprangą aptarinėja. Galiausiai kritikų nuosprendis būna tas pats... demaskuojantis.

Tai nieko naujo - visada taikomasi nukirsti "galvą". O tokie kaip R.Bonnkė yra labai gerai matomos tam tikrų reiškinių ir judėjimų "galvos", todėl tampa taikiniu. Viskas būtų suprantama, jei jų užkapoti kaip žalčio pasakoje netrauktų ginkluoti dalgiais broliai. Va taip - kartais kaip gali būti apmulkintas, galvoji, kad kovoji "už tiesą", o iš tiesų tarnauji pasaulį valdančiam piliečiui. Pirmas požymis to - pyktis ir neapykanta. Ir nesvarbu kaip vadiniesi ar save laikai, svarbu kokios dvasios esi.

Mūšio laukas - Afrika

Seniai ruošiausi parašyti apie tai, bet, manau, geriau papasakos Reinhardas Bonnkė. Afrikoj šiuo metu vyksta globalus susidūrimas. 20 amžiaus pradžioj Afrikoj buvo tik apie 1,5 milijono krikščionių, šiandien beveik tiek nusprendžia sekti Kristumi per vieną R.Bonnkės kruzeidą. Deja, ne visks taip gražu, kaip norėtume - arabų šalys siunčia milijardus dolerių siekdamos sustabdyti Evangelijos plitimą - karas Sudane, kurį islamistinė vyriausybė atvirai vadina džihadu, Nigerijos šiaurėje vykstantys pesekiojimai, Eritrėjos kalėjimai, Maroko teismai, Egipto teisinė sistema - islamo šalys stengiasi bet kokiais būdais užgniaužti Dievo darbą. Atrodytų, nieko nepadarysi prieš karinę ir teisinę galią, pinigų upes ir tradicijas. Tačiau Dievo darbas vyksta toliau taip kaip numatyta.
Kas dar nepamiršo rusų kalbos ir dar neišmoko anglų, manau, bus naudinga pasižiūrėti šį pasakojimą, tuo labiau, kad R.Bonnkė čia pasakoja ir apie savo kelią.

Upė teka

Žinote, kartais reikia žiūrėti plačiau. Krikščionybė Europoje ir Jav tarsi pasitraukia, lieka kažkokie neaiškūs rudimentai, turintys kontūrus, bet kaip ir be gyvybės. Tačiau tai apgaulinga ramybė. Vsem vragam na zlo, krikščionybė sėkmingai ir audringai auga, visų pima Afrikoje ir Azijoje ir Pietų Amerikoje. Šventoji Dvasia daro tai, ką nori. Kiek bebūtų priešininkų, o jų -nors vežimu vežk, tai teka Viešpaties upė.

Apie naują dieną

Kai lyja, norisi lyrikos, tai tokią lyrišką parinkau, bet man patiko čia ispanų sekmininkų bažnyčia "Tabernaclo christiano". Atskris Ramaškė, išvers:)

Atostogos prasidėjo

Su giliu džiaugsmu pranešu, kad man pagaliau prasidėjo atostogos.
Tiksliau prasidėjo jau pirmadienį, tačiau tik šiandien baigiau nebaigtus darbus. Taigi, galiu linksmintis į valias kiek tik telpa.
Į linksmybes įeis:
1.Aplinkos tvarkymas.
2. Betonavimas.
3. Stogo šiltinimas.
4.Langų užsakymas
5. Šieno pjovimas.
6. Mašinos remontas.
Taigi, kai kuriomis linksmybėmis esu pasirengęs su kitais pasidalinti.

Žmogui vietos nėra

Žmogui vietos Dievo darbe ir sprendimuose nėra. Niekaip ir niekuo negalime užsitarnauti, pasikeisti ar kažkaip įtikinti Dievą, kad mes mes ir mes tinkami jo darbui.
Kartą vyko diskusiją su žmogum, kuris teigė, kad Biblijoj daug kas yra nepaaiškinama, vieni atsitiktinumai ir jokių ten prasmių nėra. Būdamas įsitikinęs, kad uždavė triuškinantį klausimą, paklausė:"Kodėl Marija, o ne Violeta ar Birutė pagimdė Jėzų? tai grynas atsitiktinumas". Išties, man pasisekė, kad pklausė apie Mariją, apsidžiaugiau.
Tai nėra atsitiktinumas - Biblija nurodo net 5 priežastis, kodėl būtent Marija pagimdė Jėzų.
1. Kilmė - ji buvo žydė iš Dovydo giminės.
2. Apie tai buvo pranašauta -"Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu”.
3.Pas ją buvo pasiųstas angelas.
4. Ji rado malonę pas Dievą.
5. Ji tapo "malonėmis apdovanota".

Taigi, atrodytų, mažas epizodas, tačiau stulbinamas Biblijos nuoseklumas.
kas mane nustebino apmąsčius - Dievo plane žmogaus pastangų ir valios nėra. Nė viena iš priežasčių nepriklausė nuo Marijos. Tai buvo galutinis Dievo sprendimas, kuriame nebuvo vietos žmogaus asmenybei, jos dorybėms ir t.t.

Durys kaip gražiai padarytos

Buvau Latvijoje porą dienų. Ten tokioj pily naujai statytoj LIDO buvom. Man ypač patiko, kad kažkas susiprotėjo surinkti senas tvartų ir namų duris ir jas panaudoti interjere. Mane senos durys visada traukė, pats turiu kelias klėčių ir trobų duris, todėl stengsiuosi irgi primontuoti.