Visada gerbiau savo tėvą. Jis buvo baigęs tik 4 klases, nebuvo kažkos ryžtingas, išmintingas ar turtingas, daugelis kaime jį laikė net per minkštu žmogum.Tačiau man jis buvo ypatingas, beveik burtininkas - mėgdavau žiūrėti kaip jis pjauna žolę, tobulai skaldo malkas, kinko arklius ir daro kitus kaimo darbus.
kai ateina laikas pjauti šieną, visada prisimenu savo tėvą, kaip jis išeidavo dar neprašvitus ir pjaudavo, o aš pabudęs klausydavau, kaip per rasą slinkdamas dalgis dejuoja ar barasi - šniu, šniu, šniu... O ir pradalgės tėvo buvo tobulos, beveik kaip menininko.
Kai pjaunu žolę ir atsisuku atgal pažiūrėti, tai mano pradalgės vingiuotos kaip gruzinų karo kelias, o ir pjaunu aš įnirtingai tarsi norėčiau susidoroti su nekenčiamu priešu, kai tuo tarpu tėvas pjaudamas sugebėdavo sukurti kažkokią harmoniją, tos žolės nebuvo jam priešas, jis net džiaugdavosi, jei žolė vešli būdavo.
Va ir galvoji, ką man davė aukštasis mokslas, jei aš net žolės tinkamai pjauti nesugebu, o tėvas sugebėjo.
antradienis, birželio 27, 2006
ketvirtadienis, birželio 22, 2006
trečiadienis, birželio 21, 2006
Apie kūrimą ir kraują
Neidelas davė labai geru klausimų ir įdomių: "Niekad negalvojau, kad tikram krikscioniskam tikejimui toks svarbus poziuris i lavonus. Cia tai jau mane gerokai suglumino. Gal nereikejo Dievui skubet pasaulio per 7 dienas tvert, geriau leciau ir kruopsciau viska daryt. Apie zmones sprendziam pagal ju darbus. Apie Dieva taip sprest tikriausia neturim teises. O priekaistu jo kurybai tikrai turiu. Kiaules kuna ir ta sukure daug tobulesni kai kuriais fiziologijos, atsparumo ligoms aspektais".
Ir jis visiškai teisus, žiūrėdami į save matom, kokie esam netikę, kaip greit pavargstam, sergam, prakaituojam, išklypstam ir t,t, Tikrai, argi jei mes Dievo kūriniai, kaip tobulas Dievas galėjo suskurti tokį netobulą organizmą?
Na, atsakyti galima tik vienaip - žmogus buvo sukurtas tobulas, Žemė irgi tobula. Tačiau vienas įvykis sumaišė visas kortas - įsiterpė nuodėmė. Nuodėmė nėra "3 kartus susikiekiau, tevu neklausiau, kaip berdavome paklupdyti per išpažintį", o reali dvasinė jėga iškreipusi visą žmogaus prigimtį ir sužalojusi žemę.Ne tik vidinę prigimtį(net mažas vaikas mėgsta kur nors pasislėpti tamsiam kampe, užuot ėjęs kur šviesu), bet ir kūną. Kad nedaryti didelės teologijos, užteks paprasto pavyzdžio - pažiūrėit į girtuoklius - šita nuodėmė tiesiogiai paliečia kūną(yra tokių kokios nepaliečia tiesiogiai kūno) - jų kūnai, veidai būna sužaloti nuodėmės.
Tai nėra tie patys pirmapradžiai Dievo kūriniai, jie pakeisti, ir pakeitė juos nuodėmė ir nuodėmės šeimininkas, vadinamas šėtonu, velniu, abadonu ir kitais vardais.
kad būtų aiškiau - jei įsigyčiau Rembranto paveikslą ir nuspręsčiau jį pertapyti, savaip, ar tai būtų Rembranto paveikslas? Žinoma, Rembranto, bet kokią jis vertę turėtų? Jokios, nes aš jį subjaurojau. Kol jis įgytų pirmapradį pavidalą kažkam reiktų nuvalyti mano subjaurotas vietas.
Taigi, Neidealo priekaištai irgi ne tuo adresu, Biblija sako:"Visa kūrinija dejuoja ir laukia atpirkimo".Ne Dievas sukūrė netikusį žmogų, bet žmogus leido nuodėmei įeiti ir jį subjauroti. Šiuo metu nuodėmė viešpatauja pasaulyje, kodėl tokiu atveju stebėtis, kad pasaulis toks blogas, o žmogus irgi?
Kas gali nuvalyti velnio subjaurotą žmogaus ir pasaulio paveikslą?
Vienas žmogus buvo paskirtas šitam darbui - Jėzus Kristus.Atstatymui jis panaudojo ypatingą medžiagą - velnio dažus jis nuplovė savo krauju. Todėl ir šiandien, kas priima į savo gyvenimą Jėzaus kraują, patiria tą patį - atstatymą ir apvalymą. Religija čia bejėgė, geras žmogaus charakteris ir norai irgi, tikėjimas ir įsitikinimai ir burtai ar dar kas. Tik kraujas turi jėgą nuvalyti.
Kaip tai veikia praktiškai?
Šeima subjaurota ir gyventi negali - kraujas atstato.
Sveikata subjaurota - kraujas atkuria.
Gyvenimas tave išmetė į šiukšlyną - kraujas grąžina ir t.t.
Suprantu, kad silpnesnių nervų skaitytojams gali nepatikti, bet krikščionybė išties kruvina religija -viskas remiasi Jėzaus krauju.
Beje, žmonės privertė Dievą paaukoti savo Sūnų, kad uždengtų jų nuodėmes, o dabar jį patį kaltina, kad Dievas yra kraugerys - va net sūnaus savo nepagailėjo.
Ir jis visiškai teisus, žiūrėdami į save matom, kokie esam netikę, kaip greit pavargstam, sergam, prakaituojam, išklypstam ir t,t, Tikrai, argi jei mes Dievo kūriniai, kaip tobulas Dievas galėjo suskurti tokį netobulą organizmą?
Na, atsakyti galima tik vienaip - žmogus buvo sukurtas tobulas, Žemė irgi tobula. Tačiau vienas įvykis sumaišė visas kortas - įsiterpė nuodėmė. Nuodėmė nėra "3 kartus susikiekiau, tevu neklausiau, kaip berdavome paklupdyti per išpažintį", o reali dvasinė jėga iškreipusi visą žmogaus prigimtį ir sužalojusi žemę.Ne tik vidinę prigimtį(net mažas vaikas mėgsta kur nors pasislėpti tamsiam kampe, užuot ėjęs kur šviesu), bet ir kūną. Kad nedaryti didelės teologijos, užteks paprasto pavyzdžio - pažiūrėit į girtuoklius - šita nuodėmė tiesiogiai paliečia kūną(yra tokių kokios nepaliečia tiesiogiai kūno) - jų kūnai, veidai būna sužaloti nuodėmės.
Tai nėra tie patys pirmapradžiai Dievo kūriniai, jie pakeisti, ir pakeitė juos nuodėmė ir nuodėmės šeimininkas, vadinamas šėtonu, velniu, abadonu ir kitais vardais.
kad būtų aiškiau - jei įsigyčiau Rembranto paveikslą ir nuspręsčiau jį pertapyti, savaip, ar tai būtų Rembranto paveikslas? Žinoma, Rembranto, bet kokią jis vertę turėtų? Jokios, nes aš jį subjaurojau. Kol jis įgytų pirmapradį pavidalą kažkam reiktų nuvalyti mano subjaurotas vietas.
Taigi, Neidealo priekaištai irgi ne tuo adresu, Biblija sako:"Visa kūrinija dejuoja ir laukia atpirkimo".Ne Dievas sukūrė netikusį žmogų, bet žmogus leido nuodėmei įeiti ir jį subjauroti. Šiuo metu nuodėmė viešpatauja pasaulyje, kodėl tokiu atveju stebėtis, kad pasaulis toks blogas, o žmogus irgi?
Kas gali nuvalyti velnio subjaurotą žmogaus ir pasaulio paveikslą?
Vienas žmogus buvo paskirtas šitam darbui - Jėzus Kristus.Atstatymui jis panaudojo ypatingą medžiagą - velnio dažus jis nuplovė savo krauju. Todėl ir šiandien, kas priima į savo gyvenimą Jėzaus kraują, patiria tą patį - atstatymą ir apvalymą. Religija čia bejėgė, geras žmogaus charakteris ir norai irgi, tikėjimas ir įsitikinimai ir burtai ar dar kas. Tik kraujas turi jėgą nuvalyti.
Kaip tai veikia praktiškai?
Šeima subjaurota ir gyventi negali - kraujas atstato.
Sveikata subjaurota - kraujas atkuria.
Gyvenimas tave išmetė į šiukšlyną - kraujas grąžina ir t.t.
Suprantu, kad silpnesnių nervų skaitytojams gali nepatikti, bet krikščionybė išties kruvina religija -viskas remiasi Jėzaus krauju.
Beje, žmonės privertė Dievą paaukoti savo Sūnų, kad uždengtų jų nuodėmes, o dabar jį patį kaltina, kad Dievas yra kraugerys - va net sūnaus savo nepagailėjo.
antradienis, birželio 20, 2006
Buvo krikštas
Sekmadienį buvo krikštas.Kai kurie žmonės iki šiol nebuvo pasikrikštiję, taigi buvo puiki proga įrodyti ištikimybę Višpačiui.
Šiaip keista, nes daugelis žmonių vengia šitos temos.Yra painiavos.
Jėzus pasakė:"Kas patikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas"
Taigi esmė ta, kad žmogus pats turi eiti sąmoningai krikštytis, tik tada tas krikštas ir galioja- taip mokė Jėzus, o jei kas daro kitaip - tai ne Jėzaus mokiniai, jei neklauso mokytojo. Mūsuose dauguma yra pakrikštyti(kūdikiais būdami ir patys to neatsimena), bet ne pasikrikštiję patys. Krikštas galioja ne tam kuris krikštija, o tam, kuris krikštijasi.
Iš kitos pusės Jėzus sako, kad išgelbėjimui reikia dviejų dalykų:
1.Tikėjimo.
2.Krikšto.
Pirma eina tikėjimas, o tik vėliau krikštas. Krikštyti kūdikius - tai statyti arklį už vežimo - visiškai sumaišyti tvarką. Suprantu, kad religinės sistemos bijo duoti galimybę žmogui pasirinkti pačiam, juk ims žaltys ir nesikrikštys suaugęs- krištijam, kol da nieko nesupranta. Taip ir vyksta - bet tai yra ir pavojingas kelias - Jėzus sakė:"kas pažeis bent vieną iš mažiausių įsakymų..."
Taigi, Dievui nėra tas pats, kaluso Jo žmonės ar ne.
Džiaugiuosi už tuos, kurie pakluso Jo žodžiui ir krikštijosi sąmoningai.
ketvirtadienis, birželio 15, 2006
Futbolo vunderkindas neišeina iš namų be mamos palaiminimo
Kadangi vyksta pasaulio futbolo čempionatas, laikas pažvelgti į kai kuriuos futbolininkus. Be abejo fovoritai kaip visada brazilai, man ši rinktinė įdomi tuo, kad joje žaidžia keletas iš aukšto atgimusių žmonių. Taigi, dabar apie vieną iš jų Kaka (beje,būtent jis įmušė įvartį per paskutines Brazilijos rungtynes su Kroatija(1;0 laimėjo brazilai).
Kakos istorija liudija, kad ir koks būtum turtingas ir talentingas, tu vis tiek gali tarnauti Dievui
Jau debiutinis Kakos pasirodymas Milano ekipoje (Milano „Milan", Italija) pritrenkė Italiją – jis įmušė tris įvarčius. Taip pat sėkmingai klostosi ir jo karjera Brazilijos rinktinėje. Pilnas Kakos vardas –Rikardo Izaksonas Santušas Leite. Jis gimė Brazilijos sostinėje 1982 metais. Kai berniukui buvo 7 metai, šeima persikraustė į Sant Paulą. Jau būdamas 15 metų jis atkreipė specialistų dėmesį, nes gamta jį apdovanojo greičiu, o treneriai pasirūpino, kad jis gautų gerą fizinį pasirengimą, taip pat jam skyrė proteinų dietą. Kakos karjera buvo puiki – sulaukęs 17-os jis jau buvo dukart Brazilijos čempionas jaunimo grupėje.
Tačiau vienas nelemtas atsitiktinumas vos neatėmė galimybės toliau sportuoti. 2000 metais šėldamas su broliu vandens pramogų parke Kaka stipriai atsitrenkė į baseino sienelę. Jaunuolis kentė skausmą ir į gydytojus nesikreipė. Tačiau po kelių dienų treniruotėje jis neteko sąmonės. Po tyrimų medikai pasakė baisią diagnozę: stiprus smegenų ir stuburo sutrenkimas. Gydytojai sakė, kad apie futbolą išvis reikia užmiršti, o geriausiu atveju, kuo baigsis ši trauma – lengvas invalidumas. Tačiau Kaka nepamiršo savo gyvenimo principo: „Kas manęs neužmuša, tas daro mane stipresnį". Taigi patikėjęs savo sveikatą medikams ir Dievui, Kaka gulėjo ir ištisomis valandomis melsdavosi. Daugelis laikė stebuklu vien tai, kad jis sugebėjo grįžti į normalų gyvenimą ir vėl apsiauti sportinius batelius. Todėl dabar prisimindamas tą tragediją ir stebuklą, kad jis vėl galėjo grįžti į aikštę, Kaka po kiekvieno savo įmušto įvarčio pakelia rankas į dangų ir dėkoja Dievui už tai, kad Jis nepaliko jo gulėti paralyžiuoto.
Beje, ši trauma – ne vienintelė kliūtis futbolininko karjeroje. Jo regėjimas yra labai prastas, be to, net iki 15-os metų jis savo vystymusi net 2-jais metais atsiliko nuo bendraamžių. Tik speciali proteininė dieta ir griežtos fizinės treniruotės padėjo dabar 183 centimetrų ūgio ir 77 kilogramus sveriančiam futbolininkui pasiekti reikiamą formą. Taigi 2001 metais Kaka iš jaunimo komandos pereina žaisti į suaugusiųjų. Po poros mėnesių jo vardas skamba visoje Brazilijoje – 2001 kovo 7 dieną finale susitikus Sant Paulo ir Rio komandoms, jaunąjį Kaka išleidžia į aikštę keitimui. Tuo momentu Sant Paulo komanda pralaimi 1 : 0. Kaka per dvi minutes įmuša du įvarčius ir Sant Paulo komanda pasiekia pergalę. Nuo to momento Kaka jau nėra vienas iš daugelio – visą Braziliją apima „Kakamanija" – šalyje gimė naujas kultinis herojus. Ir kas keisčiausia, kad ne tik Kakos žaidimas, bet ir jo asmenybė tampa idealu tūkstančiams brazilų.
Nepaisant to, kad jį supa minios fanų, kad jis užverčiamas šimtais laiškų, Kaka išlieka kuklus ir malonus jaunuolis – jis atrodo kaip paauglys, vis dar gyvena su tėvais, o jo kambario duris puošia plakatas „Laimingi vaikai gyvena su Jėzumi širdyje". Jis negeria, nerūko, nesikeikia, nuoširdžiai simpatizuoja kiekvienam sutiktam žmogui, stengiasi atsakyti į visus laiškus, kuriuos gauna, jo veidą visada puošia draugiška šypsena. Nė vienas žmogus nematė jo rūstaujančio ar bent įsižeidusio. Kaka visada lieka džentelmenu. „Man patinka būti geru žmogumi", – prisipažįsta futbolininkas.
Jis būtent toks, kokius savo vaikus norėtų matyti tėvai, – štai kodėl Kaką ypač myli pagyvenę ir vyresnės kartos futbolo gerbėjai. „Jaunimui patinka nuotykiai, sveikas gyvenimo būdas. „Blogų vaikinų" mada jau praėjo", – taip aiškina futbolininkas, kodėl jis toks populiarus tarp jaunimo. Bet užtenka jam išeiti į futbolo aikštę, ir Kaka pasikeičia – tampa grėsmingu. Beje, Kaka, apklausų duomenimis, šiuo metu Brazilijoje populiaresnis už tokius garsius brazilų futbolininkus kaip Ronaldo, Ronaldinjo ir Rivaldo. Brazilijos futbolo žvaigždės atiduoda pagarbą šiam vunderkindui, net futbolo karaliumi tituluojamas Pele apie Kaką sako: „Tai futbolo genijus". Jau 2002 metais juo domėjosi garsūs Anglijos klubai, o 2003 metais po dvejus metus trukusių derybų Kaką įsigyja Italijos „Milanas". Nepaisant stulbinančio populiarumo, Kaka lieka kuklus ir itikimas Dievui – net jo vardinius „Adidas" sportinius batelius puoia užrašas „Dievas gailestingas".
Savo anketoje Kaka nurodo, kad mėgstamiausias jo muzikos stilius yra „gospel", mėgstamiausia knyga – Biblija, idealas – Jėzus Kristus, religija – evangelikas, kai ištinka krizė – jis meldžiasi, o kai reikia pasirinkti ar apsispręsti – jis renkasi tikėjimą. Galiausiai jis niekada neišeina iš namų neišgirdęs mamos žodžių: „Telaimina tave Viešpats".
Kakos istorija liudija, kad ir koks būtum turtingas ir talentingas, tu vis tiek gali tarnauti Dievui
Jau debiutinis Kakos pasirodymas Milano ekipoje (Milano „Milan", Italija) pritrenkė Italiją – jis įmušė tris įvarčius. Taip pat sėkmingai klostosi ir jo karjera Brazilijos rinktinėje. Pilnas Kakos vardas –Rikardo Izaksonas Santušas Leite. Jis gimė Brazilijos sostinėje 1982 metais. Kai berniukui buvo 7 metai, šeima persikraustė į Sant Paulą. Jau būdamas 15 metų jis atkreipė specialistų dėmesį, nes gamta jį apdovanojo greičiu, o treneriai pasirūpino, kad jis gautų gerą fizinį pasirengimą, taip pat jam skyrė proteinų dietą. Kakos karjera buvo puiki – sulaukęs 17-os jis jau buvo dukart Brazilijos čempionas jaunimo grupėje.
Tačiau vienas nelemtas atsitiktinumas vos neatėmė galimybės toliau sportuoti. 2000 metais šėldamas su broliu vandens pramogų parke Kaka stipriai atsitrenkė į baseino sienelę. Jaunuolis kentė skausmą ir į gydytojus nesikreipė. Tačiau po kelių dienų treniruotėje jis neteko sąmonės. Po tyrimų medikai pasakė baisią diagnozę: stiprus smegenų ir stuburo sutrenkimas. Gydytojai sakė, kad apie futbolą išvis reikia užmiršti, o geriausiu atveju, kuo baigsis ši trauma – lengvas invalidumas. Tačiau Kaka nepamiršo savo gyvenimo principo: „Kas manęs neužmuša, tas daro mane stipresnį". Taigi patikėjęs savo sveikatą medikams ir Dievui, Kaka gulėjo ir ištisomis valandomis melsdavosi. Daugelis laikė stebuklu vien tai, kad jis sugebėjo grįžti į normalų gyvenimą ir vėl apsiauti sportinius batelius. Todėl dabar prisimindamas tą tragediją ir stebuklą, kad jis vėl galėjo grįžti į aikštę, Kaka po kiekvieno savo įmušto įvarčio pakelia rankas į dangų ir dėkoja Dievui už tai, kad Jis nepaliko jo gulėti paralyžiuoto.
Beje, ši trauma – ne vienintelė kliūtis futbolininko karjeroje. Jo regėjimas yra labai prastas, be to, net iki 15-os metų jis savo vystymusi net 2-jais metais atsiliko nuo bendraamžių. Tik speciali proteininė dieta ir griežtos fizinės treniruotės padėjo dabar 183 centimetrų ūgio ir 77 kilogramus sveriančiam futbolininkui pasiekti reikiamą formą. Taigi 2001 metais Kaka iš jaunimo komandos pereina žaisti į suaugusiųjų. Po poros mėnesių jo vardas skamba visoje Brazilijoje – 2001 kovo 7 dieną finale susitikus Sant Paulo ir Rio komandoms, jaunąjį Kaka išleidžia į aikštę keitimui. Tuo momentu Sant Paulo komanda pralaimi 1 : 0. Kaka per dvi minutes įmuša du įvarčius ir Sant Paulo komanda pasiekia pergalę. Nuo to momento Kaka jau nėra vienas iš daugelio – visą Braziliją apima „Kakamanija" – šalyje gimė naujas kultinis herojus. Ir kas keisčiausia, kad ne tik Kakos žaidimas, bet ir jo asmenybė tampa idealu tūkstančiams brazilų.
Nepaisant to, kad jį supa minios fanų, kad jis užverčiamas šimtais laiškų, Kaka išlieka kuklus ir malonus jaunuolis – jis atrodo kaip paauglys, vis dar gyvena su tėvais, o jo kambario duris puošia plakatas „Laimingi vaikai gyvena su Jėzumi širdyje". Jis negeria, nerūko, nesikeikia, nuoširdžiai simpatizuoja kiekvienam sutiktam žmogui, stengiasi atsakyti į visus laiškus, kuriuos gauna, jo veidą visada puošia draugiška šypsena. Nė vienas žmogus nematė jo rūstaujančio ar bent įsižeidusio. Kaka visada lieka džentelmenu. „Man patinka būti geru žmogumi", – prisipažįsta futbolininkas.
Jis būtent toks, kokius savo vaikus norėtų matyti tėvai, – štai kodėl Kaką ypač myli pagyvenę ir vyresnės kartos futbolo gerbėjai. „Jaunimui patinka nuotykiai, sveikas gyvenimo būdas. „Blogų vaikinų" mada jau praėjo", – taip aiškina futbolininkas, kodėl jis toks populiarus tarp jaunimo. Bet užtenka jam išeiti į futbolo aikštę, ir Kaka pasikeičia – tampa grėsmingu. Beje, Kaka, apklausų duomenimis, šiuo metu Brazilijoje populiaresnis už tokius garsius brazilų futbolininkus kaip Ronaldo, Ronaldinjo ir Rivaldo. Brazilijos futbolo žvaigždės atiduoda pagarbą šiam vunderkindui, net futbolo karaliumi tituluojamas Pele apie Kaką sako: „Tai futbolo genijus". Jau 2002 metais juo domėjosi garsūs Anglijos klubai, o 2003 metais po dvejus metus trukusių derybų Kaką įsigyja Italijos „Milanas". Nepaisant stulbinančio populiarumo, Kaka lieka kuklus ir itikimas Dievui – net jo vardinius „Adidas" sportinius batelius puoia užrašas „Dievas gailestingas".
Savo anketoje Kaka nurodo, kad mėgstamiausias jo muzikos stilius yra „gospel", mėgstamiausia knyga – Biblija, idealas – Jėzus Kristus, religija – evangelikas, kai ištinka krizė – jis meldžiasi, o kai reikia pasirinkti ar apsispręsti – jis renkasi tikėjimą. Galiausiai jis niekada neišeina iš namų neišgirdęs mamos žodžių: „Telaimina tave Viešpats".
pirmadienis, birželio 12, 2006
Gyvenam sunkiai
antradienis, birželio 06, 2006
Atsargiai - sekmininkai
Norėjau šitą įrašą padaryti Sekminių proga, bet nespėjau.
Įsižiūrėkite į šituos veidus, tai yra sekmininkai, bene patys pavojingiausi žmonės žemėje.Bent jau velniui tai tikrai. Kas galėjo pagalvoti, kad šita saujelė juodaodžių ir baltųjų gali šitaip išaugti per 100 metų.Šiandien tai sparčiausiai kylantis krikščionybės judėjimas, atstatantis iš negyvų ir supagonėjusių tariamos krikščionybės kultų apaštalų laikų paprastumą ir jėgą. .
Nors sekmininkų judėjimas kilo iš karto keliuose žemynuose, Vakaruose teigiama, kad Sekmininkų bažnyčios atstatymui pamatą padėjo Azusa gatvės atgimimas Los Andžele(Nuotraukoje - Azuzos gatvės prabudimo žmonės) 1906 metais, kuris išplito ir dar tebeplinta po nuošaliausius žemės kampelius. Milijonai žmonių nuo tada priėmė Šventąją Dvasią ir patyrė stebuklingą Dievo išgydymą
Dabar sekmininkai sudaro daugiau kaip ketvirtadalį iš visų krikščionių, tai stulbinantis skaičius krikščionybės istorijoje. Nebuvo niekada dar tokio ugningo augimo. Nepaisant kliūčių ir trukdymų, kurį sekmininkai patiria daugumoje pasaulio valstybių, jų judėjimas plečiasi. Net tokioje religiškai suvaržytoje fundamentalistinio islamo šalyje, kurioje perėjimas iš islamo baudžiamas mirtimi,kaip Iranas, valdžia negali sustabdyti sekmininkų augimo, neseniai pranešta, kad buvo Irane sulaikyta 300 sekmininkų pastorių.
Šiuo metu sekmininkų skaičiuojama, kad yra daugiau kaip 550 milijonų ir toliau šis krikščionybės atstatymo judėjimas auga stulbinančiu greičiu.
Šiek tiek statistikos
PENTECOSTALS /CHARISMATICS BY CONTINENT 1970 and 2000 in millions
1970 (kiek buvo) 2000
AFRICA 17 125
ASIA 10,1 134.9
EUROPE 8 37.6
LATIN AMERICA 12.6 141.43
NORTH AMERICA 24.2 79.6
OCEANIA 0.24 4.26
Pentecostals /charismatics in % of total Christians
1900 2% - 9 million
1970 6.4% - 72 mln
2000 27 % - 523,7 mln
2025 prognoz 32.5 % - 811.5 mln
By World Christian Encyclopedia 2nd edition Barret, Curtan, Johnson. Oxford University Press 2000
šeštadienis, birželio 03, 2006
Pas mus šventė
Aš vaikystėj niekada navalgiau tokios vatos, nebuvo. O vaikai mano labai džiaugiasi. Žinau, kad nesveika, kad fikcija ta vata,kad nieko gero, tiesiog cukrus, bet negalėjau atsispirt jų didelėm akim, kai pamatė.
Ooooooooo kaip jie džiaudėsi, aš taip jau nebemoku.Moku džiaugtis tik tuo, kad jie džiaugiasi:)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)