Šeimyniškiai, Raseinių rajonas, 1967 metai

Šeimyniškiai, Raseinių rajonas, 1967 metai, pavasaris.

Pamuzikuokim kaip mokame

Dar keli paveiksliukai

Dar keli lietuvių dailininko Jono Rimšos, gyvenusio Pietų Amerikoje, paveikslai.

Pietų Amerikos spalvos

Kadangi jaučiu prielankumą dailei, įdedu labai patikusio lietuvių dailininko Jono Rimšos keletą paveikslų. Paradoksalu, kad jis geriau žinomas Bolivijoje negu Lietuvoje. Jo paveikslus Bolivijoje vertina kaip nacionalinę vertybę.
Čia įdedu paveikslą (apatinis) "Tamure" - taitiečių meilės šokis. Antras - "Aimarų šokėja" - paveikslas skirtas aimarų genčiai, gyvenančiai prie Titikakos ežero, o pirmasis "Kompozicija su laivu", manau, aiškinti daug nereikia.
Beje, J.Rimšos paveikslai natūroje labai įspūdingi, Vilniuje bus atidaryta paroda, kas turi galimybę, patarčiau nueiti.

Ivrito kalbos ypatumai

kaip šiek tiek prisilietusį prie kalbos mokslų mane sudomino informacija apie ivritą - kalbą, kuria užrašytas Senasis Testamentas. Pirmiausia, nuo kitų kalbų ivritą skiria tai, kad kiekvienas žodis turi reikšmių spektrą, kai sąveikoje su kitais žodžiais gimsta vis kita reikšmė ir prasmė.
Koks didžiausias skirtumas nuo kitų kalbų?
Ivritas yra vienintelė nekonvekcinė kalba. Visos kito - konvekcinės. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visose kalbose, taip pat ir lietuvių, daiktai, objektai priklauso nuo konvekcijos - visuomenės narių susitarimo, kaip vadinti vieną ar kitą daiktą. "Namas" tik todėl namas, kad mes taip susitarėme sąmoningai arba ne. Sakykim, pakeičiame prasmę bet nieko baisaus lietuvių kalboj nenutinka - prisitaiko veiksmažodžiai ir priešdėliai, kalbos struktūra nesuyra.
Ivrite viskas ne taip - žodžiai turi keletą tipų jungčių, taigi žodžiai sudaro savotišką voratinklį, uždarą sistemą. Šis tinklas yra izomorfiškas aplinkai, tai yra atspindi jos tikrą esmę. Skirtingai nuo kitų kalbų, kur žodžių reikšmę lemia konvekcija(susitarimas) klasikiniam ivrite žodžių reikšmė yra supančio pasaulio objektų esmės dalis. Šakninė ivrito sistema izomorfiška dabarties struktūrai. Būtent todėl ivritas dar vadinamas "šventąja kalba".
Skaitantys Bibliją ivrito kalba sako, kad juos pritrenkia vien jau tai, kad žmogaus vardai - tai išsakyti tėvų lūkesčiai, sudėtas charakteris ir jų reputacija. Daug kas gyvenime priklausė nuo to, ką reiškė jų vardas.
Sakykim,pažiūrėkim, kokias reikšmes turi Dievo vardas (יהוה), verčiamas kaip "Jehvė" arba "Jehova" - jame sudėti 3 skirtingi žodžiai: "hаija" (היה) - buvo, "hоve" (הווה) - yra, ir "ihije" (יהיה) - bus.
Arba pirmasis žmogus Adomas. Adomas (אדם) ivrito kalba reiškia žmogų. Žmonės ivrito kalba "Bnei - Adam" - Adomo sūnūs. Žemė skamba kaip "аdamija" (אדמה), tai reiškia, kad žmogus pavadintas žmogumi todėl, kad buvo sukurtas iš žemės dulkių - adamijos.
Ieva skambėtų kaip "Chava" (חוה) - duodanti gyvenimą, nuo žodžio "chaim" (חיים) -gyvenimas. Beje, "chaim" (חיים) skamba kaip daugiskaita, tiksliau dviskaita, lietuviškai reiktų versti "gyvenimai", kas tiesiogiai nurodo, kad žmogus turi ne vieną, o du gyvenimus - vieną žemišką, o kitą - po mirties.
Tai va tiek plonybių apie ivrito kalbą.

Dingusiems atminti

Mano giminėj yra nemažai dingusių, vieni paskiklydo kažkur JAV platybėse, kiti pasimetė per karus.
Tai vienintelė mano dėdės Vinco (Vincento) Čepo nuotrauka. Jis per Antrąjį pasaulinį karą buvo išvežtas į Vokietiją darbams iš Raseinių rajono Varnėnų kaimo. Jokių žinių apie jį nuo to laiko negauta. Išvežta į Vokietiją buvo ir mano mama,Iš pradžių Klaipėdoje, vėliau laivu buvo pervežtą į Kaliningrado sritį, bet ji grįžo pasibaigus karui iš dabartinės Kaliningrado srities. Beje, net ir vienos šeimos pavardės dėl to meto raštininkų "nuopelnų" varijavo, vienų dokumentuose parašyta Čepas, kitų Čiapas.
O apie dėdę žinau tik tiek, kad buvo geras aktorius, vaidino klojimo teatre, galėjo parašyti eilėraštį pasirėmęs ant tvoros, negėrė degtinės ir nesiveldavo į muštynes su kaimo bernais.
Pagalvojau, kad internetas gal bus saugesnė vieta vienintelei nuotraukai išsaugoti.