Šiandien kalbėjom apie tai, kaip dažnai jaučiame neteisybę. Dažniausiai iš tų, kurie yra arti - giminių, šeimos narių, bendradarbių, kaimynų. Svetimų mes neprisileidžiam, tad jie nieko mums padaryti negali. Atrodo, kad esam Dievo palikti vieni su visa neteisybe. Ką daryti, kovoti, skųstis priešintis?
Tačiau taip nėra. Dievas žmogui davė didelį ginklą - atleidimą. Atrodytų, Dievas yra visagalis, jam nėra negalimų arba sunkių dalykų, argi jam sunku mums atleisti, viens ir viskas. Bet neapsigaukime, kad Jis galėtų mums atleisti, turėjo sumokėti nemažą kainą - savo Sūnų pasiųsti ant kryžiaus. Kitaip atleisti žmonėms Dievas negalėjo. Dievas daug sumokėjo, kad atleistų mūsų kaltes.
Taip ir mums - atleidimas kainuoja, kainuoja mūsų teisuma, protingumą, išdidumą ir t.t. Jei nieko nekainuoja, tai ne atleidimas. Atleisdami sumokame, net jei nesame kalti ar to nusipelnę. Tačiau įgyjame daugiau negu sumokame - ramybę ir saugumą.
sekmadienis, kovo 30, 2008
penktadienis, kovo 28, 2008
Tinkavimas
trečiadienis, kovo 26, 2008
Vienybė
Sunkia širdimi turiu konstatuoti, kad mūsų tauta suskilusi kaip gelda. Lietuviai seniai pasidaliję į optimistus ir nihilistus. Nemaišau, pesimistų beveik neliko – pesimistai apie viską galvoja, kad bus blogiau, tuo tarpu nihilistai iš viso nieko negalvoja – jie veikia.
Nihilistai neigia bet ką ir bet kur. Jie eina prie balsavimo urnų ir mielai balsuoja taip, kad tik būtų blogiau, beje, svarbi detalė - balsuoja rankomis.Jie renka tuos politikus, kurie gali padaryti kuo daugiau žalos. Nihilistai yra tokie, kuriems visai nesvarbu, kas ką daro, ir jie visai niekuo nesistebi. Tarkim, vieną kartą atsibudę šalyje, kurioje net Seimo pirmininkas kaltinamas duodantis kyšius, kad išspręstų savo reikalus, o Prezidento rinkimų skolas dengia Archangelsko bojarino įmonės darbininkai, kurioje milijonieriams skiriamos valstybinės pensijos, vos tik jie paprašo.
Tuo tarpu optimistai balsuoja kojomis ir tikisi, kad užsienyje pratupės kurį laiką, kol čia gyvenimas taps normalus, o paskui jie sugrįš. Ką aš galiu pasakyti? Optimistai turi teisę tikėtis, o aš, kaip nihilistas (juk neemigravau) tik galiu piktdžiugiškai šypsotis – ką jiems sakyti, juk optimistai. Ot ir nepasikeis, ot ir bus kaip buvo per amžių amžinuosius – kaip radom, taip paliksim, o geriausia – bus dar blogiau, padarysim viską, kad tik optimistams nebūtų kur grįžti. Tikiu, kad tauta per šį istorinį procesą galutinai išsigrynins kaip kokia gimnazija per reformą.
Ir tada ateis vienybė.
Nihilistai neigia bet ką ir bet kur. Jie eina prie balsavimo urnų ir mielai balsuoja taip, kad tik būtų blogiau, beje, svarbi detalė - balsuoja rankomis.Jie renka tuos politikus, kurie gali padaryti kuo daugiau žalos. Nihilistai yra tokie, kuriems visai nesvarbu, kas ką daro, ir jie visai niekuo nesistebi. Tarkim, vieną kartą atsibudę šalyje, kurioje net Seimo pirmininkas kaltinamas duodantis kyšius, kad išspręstų savo reikalus, o Prezidento rinkimų skolas dengia Archangelsko bojarino įmonės darbininkai, kurioje milijonieriams skiriamos valstybinės pensijos, vos tik jie paprašo.
Tuo tarpu optimistai balsuoja kojomis ir tikisi, kad užsienyje pratupės kurį laiką, kol čia gyvenimas taps normalus, o paskui jie sugrįš. Ką aš galiu pasakyti? Optimistai turi teisę tikėtis, o aš, kaip nihilistas (juk neemigravau) tik galiu piktdžiugiškai šypsotis – ką jiems sakyti, juk optimistai. Ot ir nepasikeis, ot ir bus kaip buvo per amžių amžinuosius – kaip radom, taip paliksim, o geriausia – bus dar blogiau, padarysim viską, kad tik optimistams nebūtų kur grįžti. Tikiu, kad tauta per šį istorinį procesą galutinai išsigrynins kaip kokia gimnazija per reformą.
Ir tada ateis vienybė.
šeštadienis, kovo 22, 2008
Velykos lietuviškai
Mačiau labai gerą skelbimą spaudoj, nusakantį lietuviškų Velykų ypatumus.
"Ar jau pasiruošei šv. Velykoms?"
Ir apačioj didelėm raidėm reklamuojamo medikamento pavadinimas
ALKOSTOP.
"Ar jau pasiruošei šv. Velykoms?"
Ir apačioj didelėm raidėm reklamuojamo medikamento pavadinimas
ALKOSTOP.
ketvirtadienis, kovo 20, 2008
Materiali religija
Stebiu, kaip prieš Velykas katalikų kunigai nenustoja virkauti, kaip tauta nugrimzdusi į materializmą ir atmeta dvasingumą. Tačiau šiuo atveju, manau, visų pirma tautos kaltinti nereikia, o kiek kritiškiau pažvelgti į savo religija - kas nuo amžių amžinųjų žibėjo auksu ir mūrais? Ar ne katalikų bažnyčios?
Mano manymu, visų pirma Katalikų bažnyčia turėtų suprasti, kad ji yra absoliučiai materialistinė religija.
Kad geriau suprastumėt, pabandykite įsivaizduoti mišias kur nors mokyklos sporto salėje. Kas liks iš katalikybės, jei atimsi specialius pastatus, specialius šventikų rūbus, specialius instrumentus ir specialius indus - viską, kas materialu? Kas iš jos liks? Turbūt labai nedaug, vaizdas būtų komiškas ir graudus, bet sveikas, gal ir patys kunigai pamatytų, kad be materialumo jų bažnyčia praktiškai yra nuoga ir basa. Gal tada nekiltų noras kaltinti tautos ir įvertinti, ar jie vis dar Kristaus mokiniai.
Kristaus bažnyčia kaip tik nesivaikė materialumo - Petras sakė:"Aukso ir sidabro neturiu".
Nesakau, kad neturtas yra tikras požymis, o kunigai turėtų vaikščioti nuplyšę, Biblija yra balansuota knyga - "nenuskursk", įspėja. Materialumas turi užimti savo vietą, dvasingumas savo. Tačiau bėda, kai materialumas užėmė katalikybėje beveik viską iki galo, o tai norima permesti ant kitų pečių.
Todėl tautą siūlyčiau palikti ramybėje, o pirma susitvarkyti savo organizaciją.
Mano manymu, visų pirma Katalikų bažnyčia turėtų suprasti, kad ji yra absoliučiai materialistinė religija.
Kad geriau suprastumėt, pabandykite įsivaizduoti mišias kur nors mokyklos sporto salėje. Kas liks iš katalikybės, jei atimsi specialius pastatus, specialius šventikų rūbus, specialius instrumentus ir specialius indus - viską, kas materialu? Kas iš jos liks? Turbūt labai nedaug, vaizdas būtų komiškas ir graudus, bet sveikas, gal ir patys kunigai pamatytų, kad be materialumo jų bažnyčia praktiškai yra nuoga ir basa. Gal tada nekiltų noras kaltinti tautos ir įvertinti, ar jie vis dar Kristaus mokiniai.
Kristaus bažnyčia kaip tik nesivaikė materialumo - Petras sakė:"Aukso ir sidabro neturiu".
Nesakau, kad neturtas yra tikras požymis, o kunigai turėtų vaikščioti nuplyšę, Biblija yra balansuota knyga - "nenuskursk", įspėja. Materialumas turi užimti savo vietą, dvasingumas savo. Tačiau bėda, kai materialumas užėmė katalikybėje beveik viską iki galo, o tai norima permesti ant kitų pečių.
Todėl tautą siūlyčiau palikti ramybėje, o pirma susitvarkyti savo organizaciją.
Kasamas vandentiekis
Taigis, atėjo laikas vesti vandentiekį. Išmatavom, kad nuo šulinio iki namo yra apie 80 metrų, palikimas apie 14 metrų.
Vadinasi, reikės apie 100 metrų žarnos ir tiek pat kabelio. Taigi maždaug 500 litų kainuos medžiagos, dar apie 200 litų iškasimas ir užkasimas.
siurblį pirksim jau vėliau, kai žinosiu kur ir ką reikia įdėti.
Tai dar kainuos kokį 1000- 1500.
vadinasi, į vandenį investuosiu apie 2000 - 2500 litų optimistinėm prognozėm. O prognozės retai išsipildo:)
antradienis, kovo 18, 2008
pirmadienis, kovo 17, 2008
penktadienis, kovo 14, 2008
Išgyveno
ketvirtadienis, kovo 13, 2008
trečiadienis, kovo 12, 2008
Kaimiški baldai
Kažkada pirkau tokią keistą vienų durų spintą, tai dabar atrestauravome pilnumoje - nugramdėm dažus ir pasimatė medis.
Visa bėda su kaimiškais baldais būna ta, kad jie paprastai būna storai nutepti įvairiais dažais, todėl pastangų reikia nemažų, šitai spintai reikėjo dviejų dienų, kol buvo nugrandyta.
Tiesa, be šios dar porą spintelių restauravome - sudėjome net stiklus, tik reikės dar kiek patvarkyti ir ekspozicija paruošta.
šeštadienis, kovo 08, 2008
Išvaliau mišką
penktadienis, kovo 07, 2008
Kasimas į gylį
pirmadienis, kovo 03, 2008
sekmadienis, kovo 02, 2008
Medžių sodinimas
Kadangi jau oficialiai pavaaris, sodinau medliavas į kitą vietą. Mane visaip gąsdino, kad neprigis, bet aš tikiu, kad prigis. Turi prigyti.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)