Apie infliaciją

Lietuvoj infliacija buvo, yra ir bus. Latviai sukruto, estai irgi, vieninteliai lietuviai toliau joja ant balto žirgo ir mojuoja rankytėm – mums niekas negresia. Ir šito aš negaliu suprasti.
Štai vos ne kasdien valdžia trimituoja –“Pakelti atlyginimai, padidintos pensijos, didėja minimumas, maitinti visus moksleivius nemokamai” ir t.t. Valio, tegu didėja, tačiau bent jau aš norėčiau gauti ne tik daug gražių spalvotų popieriukų su Vydūnu ar Čiurlioniu, tačiau ir žinoti, kad tie popieriukai kažko verti. Tuo pačiu vėl didinamas akcizas degalams, kas vėl pabrangins visas prekes.
O šiuo atveju valstybė pati atkakliai didina infliacijos mastus. Paradoksalu, kad valdžia gyventojus ragina neišlaidauti, nesižavėti vartojimu, mažiau imti paskolų, tačiau pati žarstosi taip tarsi atradusi būtų Eldorado.
Beje, ir vėl Lietuvoj niekas nieko pakeisti negali – Seimas priima biudžetą su didžiuliu deficitu, o mūsų prezidentas pareiškia:”Mano veto nieko nepakeis”.Vienu atveju priimama kolektyvinė atsakomybe, kuri savaime reiškia, kad niekas neatsako, kitu – kratomasi asmeninės. Todėl labai aišku, kad nei valstybės, nei infliacijos niekas Lietuvoje nevaldo – viskas ir toliau vyks savaime.