trečiadienis, gruodžio 28, 2005

Vienas klausimas

Šį klausimą man parodė Vilkaviškio vyskupijos interneto tinklalapyje. Aišku, iš vienos pusės jis juokingas, o iš kitos pusės parodo būklę katalikybės Lietuvoj, nes klausė ne koks beraštis, o mokantis naudoti internetu žmogus.
Klausimas:
"Mano kaimynė kasdien skaito Bibliją ir labai siūlo man. Aš esu praktikuojanti katalikė ir noriu paklausti: kas yra Biblija, kuo ji skiriasi nuo Šv. Rašto? Ar galima Bibliją skaityti katalikams? Kodėl?".

Kaip Jūs atsakytumėt į tokį klausimą?

penktadienis, gruodžio 23, 2005

Dėl Kalėdų datos

Gal kam bus ir naujiena, tačiau reikia pasakyti, kad mes nežinome tikslios Jėzaus gimimo dienos, o švenčiame tik sutartinę. Keista, bet šią datą priderinusi prie pagoniško kalendoriaus Katalikų bažnyčia purtosi atsakomybės, nors bet kokia proga stengiasi pabrėžti savo istorinį pagrįstumą.
Pokalbis jau su pranciškonu vienuoliu Arūnu PEŠKAIČIU apie Kalėdas.
- "Švyturio" kalėdos","TV3 Kalėdos" - kokių tik apibūdinimų neišgirstame šiuo metu, kai artėja bene svarbiausios metų šventės.Susidaro įspūdis, kad šių laikų žmogus sunkiai suvokia, kas yra Kalėdos?
-Šiuo metu Lietuvoje gyvena įvairių žmonių.TikraI yra tų, kurie suvokia Kalėdų prasmę, suvokia Kristaus gimimo prasmę. Mūsų laikais yra žmonių, suvokiančių Gerąją naujieną, Evangeliją, ir ją skelbiančių.Aš manau, kiekvieno žmogaus širdyje yra toks laukimo ilgesys, Dievo meilės ilgesys, ir mes tą ilgesį bandom kompensuoti blizgučiais, masiniais renginiais. Kita vertus viskuo, kas mumyse yra gero, naudojasi komercijos ir vartotojiškumo dvasia. Manau, blizgučiai yra to ilgesio atšvaitas, nors jei lieka tik jie, tai vietoj Kalėdų mes gaunam dar vieną progą vartoti.
- Mokslininkai seniai ginčijasi, ar tikrai gruodžio 25 -oji yra istorinė Kristaus gimimo data.
- Katalikų bažnyčia niekada nėra pasakiusi, kad gruodžio 25 - oji yra istorinė Jėzaus gimimo data.Šiuo atveju mums svarbu pažymėti naujos eros pradžią ir tai, kad jis gimė.Ir net jei tiksliai nežinome, kada Jėzus gimė, ši data pasirinkta skelbti visam pasauliui, kad Dievas gimė, Dievas tapo žmogumi.
Žinoma, ši data pritaikyta prie tam tikro gamtos virsmo, kada dienos ilgis nesikeičia, kai šviesa ruošiasi sugrįžti. Šviesos ir Kristaus simbolika yra tarpusavyje susijusi.
- Kokias Kalėdas švenčiame Lietuvoje - pagoniškas ar krikščioniškas?
- Manau, pagonišką Kalėdų atspalvį pastaraisiais metais ypač aštrina žiniasklaida, vis kalbėdama apie burtus, papročius ir spėjimus. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Lietuvos miestuose ir miesteliuose šventimas atspindi Kalėdų dvasią - prie stalo sėdama su malda, prisimenami mirusieji. O pagoniški elementai, kas anksčiau buvo daugeliui buvo kaip tam tikras žaidimas, šiuo laiku pristatomi kaip beveik tikri dalykai, kuriuos galima išbandyti ir kurie veikia. Beje, juos dažnai siūlo žmonės, susiję su religine bendruomene- senųjų baltų tikėjimu, kurio nebegalima atkurti, nes tradicija buvo nutrūkusi

trečiadienis, gruodžio 21, 2005

Politiškai korektiškos Kalėdos

Turiu pastebėti vieną dalyką - vakaruose vadinamieji pilietinių teisių aktyvistai deda visas pastangas, kad iš Kalėdų išguiti jų turinį. Kitaip sakant, kad neįžeistų Kalėdos musulmono ar budisto, ar ateisto. Ten vietoj kalėdinių spektaklių stato "Snieguolę ir 7 nykštukus" ir visaip kitaip stengiasi neaštrinti kampų.
Turiu pasakyti, kad pas mus tai seniai įgyvendinta - vakar sūnaus kalėdinė popietė darželyje irgi apsiėjo be Kalėdų turinio - nė vieno žodžio apie tai, kas yra Kalėdos, nė žodžio apie Dievą, apie Kristaus atėjimą...

antradienis, gruodžio 20, 2005

Galvojimas prieš duonos laužymą

"Tas kuris laužo su manimi duoną, pakėlė virš manęs savo kulną", -atsako Jėzus į mokinių klausimą per paskutinę vakarienę, kas jį išduos. Atrodytų, tai buvo labai seniai, o be to, prieš Velykas, tad derėtų šį Jėzaus atsakymą prisiminti kita proga, tačiau ne visai taip.
Kai pamąstysime apie Kalėdų papročius, pamatysime, kad praktiškai vienintelis krikščioniškas veiksmas prie stalo - duonos arba plotkelės laužymas, visa kita atėję dar iš pagonybės. Žinoma, šis veiksmas yra įprastas, bet ir sakralus. Kad geriau suprastume, kas yra duonos laužymas, reikia žinoti, ką jis reiškė žydams, ką jis reiškia rytiečiams.
Štai ir dabar Sacharos dykumoje gyvenanti tuaregų tauta turi tokią nerašytą taisyklę - jei kada du tuaregai kartu valgo ir kartu laužo duoną, jie įsipareigoja ginti vienas kitą iki mirties, visai nesvarbu, teisus tas žmogus ar kaltas, kovą galima laimėti, ar aiškiai laukia pralaimėjimas. Tuaregas sako: "Aš su juo laužiau duoną", ir stoja nelaimės ar grėsmės metu greta žmogaus, kuris jam tampa kaip brolis, nes dalintis duona rytiečiams - dalintis gyvenimu. Dar įdomiau, kad šitas ryšys ir įsipareigojimai trunka iki mirties, tuaregas negali nutraukti šitos nerašytos sutarties. Tai netgi artimiau už santuoką. Su žmona jis gali išsiskirti, o su tuo, su kuriuo laužė duona - ne.
Jėzus su mokiniais todėl ir piktindavo fariziejus, kad duoną laužydavo ir valgydavo su visokiais nepatikimais žmonėmis, muitininkais, žvejais, paleistuvėmis. Jėzus gyvenimu dalinosi su visais, kuriems reikėjo to gyvenimo. Taip pat jis ir tapdavo atsakingas už kiekvieną, kuris buvo kartu. Tą jis įrodė numirdamas.Biblija sako:"Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugą atiduoti"…
Kalėdų vakarą visa Lietuva sės prie stalo, dauguma laužys ir dalinsis duona. Negalima kaltinti laiko, kad mes visi šiuo metu skubam ir viską darom tarsi mašinos. Galiu garantuoti, kad sėsdami prie stalo mes tikrai esam kitaip nusiteikę, mūsų nė kiek neįpareigoja buvimas kartu, tiesiog tampa įpročiu susirinkti tam tikrą dieną ir atlikti tam tikrus veiksmus, juk esame civilizuoti, ne kokie laukiniai. Jo, laukiniams užtenka ir vieno karto, kad jie būtų ištikimi visą gyvenimą, o mums ir kasmečiai susitikimai įtakos nepadaro.
O juk žmonės tą vakarą susirenka dalintis gyvenimu, būti kartu.
Nelinkiu, kad per Kalėdas ant stalo būtų padėta viena duona, tačiau, jei kas prisimins, tegu prisimena, kad tą vakarą duona yra ant stalo svarbiausia.

pirmadienis, gruodžio 19, 2005

Metai

Na, ką, pradėsim darbus vėl, pakūrė man internetą, ta proga prisiminiau, kad esu jau beveik metus su Joakimo pagalba internete. Buvo visko, bus irgi dar visko;0

trečiadienis, gruodžio 14, 2005

Apie gyvą krikščionybę

Pranciškonas vienuolis Arūnas Peškaitis skaitė paskaitą intriguojančiu pavadinimu "Krikščioniška meilė politikoje".
Pateiksiu kai kurias kontraversijas, kurias pateikė jis. Savo paskaitoje vienuolis bandė populiariai išaiškinti, kokį ryšį turi meilė ir politika, pasitelkdamas žinomą pasakojimą apie paleistuvę, kuri pagauta buvo atvesta pas Jėzų. Tiesa, daugiau kalba krypo apie krikščioniškas vertybes.
"Meilė - svarbus dalykas. Šiek tiek žinau, nors ir esu nevedęs,- sakė A.Peškaitis,- ir meilė yra apsisprendimo santykis, mokėjimas priimti ir atiduoti. Tu priimi nereikalaudamas pasitaisyti, po to meilė keičia žmones. Jėzus parodė paleistuvei pačią didžiausią meilė - jis nepateisino jos, tiesiog atsistojo šalia. Ir tai buvo ne pasyvus, o keičiantis santykis. Krikščioniškose bendruomenėse yra šitas meilės santykis. Bažnyčia nėra pastatas ir nėra institucija, deja, apie bažnyčią būtent taip mano dauguma apklausose dalyvavusių žmonių. Gyvoji krikščionybė vyksta bendruomenėse, kurios sujungtos meilės ryšiais. Tokia bendruomenė yra tikra krikščionybė. Ar tokių bendruomenių yra Lietuvoje? Yra, tik nežinau, ar daug".
Beje, A.Peškaitis kalbėjo apie krikščionis Lietuvoje kaip apie aiškią mažumą ir sakė, kad niekas nežadėjo, jog "mūsų bus dauguma". Ši gana kontraversiška mintis, nes katalikais save vadina Lietuvoje per 80 procentų gyventojų, anaiptol nesuglumino pranciškonų vienuolio: "Aš esu sutikęs įvairių katalikų, pavyzdžiui, nepraktikuojančių. Labai patogus žodis, nors neįsivaizduoju, ką jis reiškia. Ar galite įsivaizduoti "nepraktikuojantį verslininką"? Tai juokinga, bet taip yra, esu sutikęs ir katalikų - ateistų. Žinote, kaimyninės šalies prezidentas A.Lukašenka apie save sako: "Ja - pravoslavny ateist"("Aš - provoslaviškas ateistas" - red.past.). O šiaip tai manau, kad krikščionių Lietuvoje yra apie 10 procentų".

ketvirtadienis, gruodžio 08, 2005

Kaune kai kas įdomaus

Kauno Krikščionių bažnyčioje 2005 m. gruodžio 9-11 d.lankysis pamokslininkas iš Norvegijos Oyvind G. Andersen
Seminaro tema:"Šventosios Dvasios jėga, ženklai, stebuklai ir išgydymas".
Seminaras vyks: 2005 m. gruodžio 10 d. Šeštadienį 17 val.
2005 m. gruodžio 11 d.Sekmadienį 10 val. ir 17 val.
Vieta: Donelaičio 33, salėje (V aukštas), Kaunas.

antradienis, gruodžio 06, 2005

Technika

Atėmė ne tik kompą, bet ir internetą, taigi, darbus sustabdau neribotam laikui. Tikiuosi iki Kalėdų atnaujinti viską.

ketvirtadienis, gruodžio 01, 2005

"Emigrantas.com" praneša

Džiugios naujienos Lietuvoje - Kaunas beveik oficialiai paskelbtas miestu, kuriame nebėra nedarbo - nedirba tik tie, kurie nenori. Pavojaus varpais muša ir Klaipėda - miesto įmonėms trūksta per 800 žmonių. Emigracija jau ima reikštis ten, kur mažiausiai buvo laukiama - atrodė, kad šalis, nesugebanti aprūpinti darbu savo piliečių tik džiaugiasi, kad nereikai mokėti bedarbio pašalpų.
Vis dėlto atsisuko ir antras lazdos galas - nėra žmonių, negalima ir gamyba, nėra gamybos galimybių, nėra investuuuotojų, kurie norėtų čia įsikurti. Tai privertė gegužę Vyriausybė patvirtinti priemonių planą, kuris sumanytas pagerinti demografinę situaciją Lietuvoje.
Tačiau jokių konkrečių priemonių, kurios gali sustabdyti beatodairišką lietuvių emigraciją į užsienį, tame plane nenumatyta.
Skambiais šūkiais Nacionalinės demografinės politikos strategijos įgyvendinimo priemonėse 2005-2007 m. numatoma padidinti gimstamumą, atjauninti visuomenę ir stabdyti emigraciją, tarsi demografinę padėtį Lietuvoje būtų galima renovuoti už Europos Sąjungos pinigus tarsi kokią nugyventą kolūkio fermą.
Ir koks rezultatas? Pasak Statistikos departamento duomenų, 2004 m. per 9 mėnesius iš šalies išvyko 9 724 Lietuvos piliečiai. Šiais metais per 9 mėnesius tokių jau yra 11268. Apie 40 proc. išvykstančiųjų į užsienį yra jauni, darbingo amžiaus Lietuvos piliečiai, kuriems - nuo 18 iki 30 metų.
O juokingiausias atvejis, nuskambėjęs pastarųjų dienų spaudoje - Alytaus miesto taryba pasigedo vieno politiko, tarybos nario. Paieškojus pasirodė, kad šis jau pusmetį gyvena …Anglijoje ir skina sau agurkus. Labai įdomu, kaip šalis stabdys emigraciją, jei išvažiuoja net politikai?
Tuo labiau, kad dauguma išvykusiųjų padirbėti svetur nesirengia grįžti. JAV lietuvių tinklalapis (www.emigrantas.com) klausė tautiečių, kada ketinate grįžti į Lietuvą? Net trečdalis respondentų kategoriškai atsakė niekada negrįšią į Tėvynę. Kitas trečdalis teigė tai padarysią po 5-10 metų. Panašūs tyrimo duomenys ir tarp Anglijon emigravusių lietuvių.
Iš esmės tai paneigia tvirtinimus ir norus, esą užsidirbę lietuvaičiai būtinai sugrįš gimtinėn. Žmonės išvažiuoja ne tik užsidirbti, bet ir gyventi. Tėvynės trauka ir tėvynės meilė nebėra svarbiausias veiksnys, o tautiškumui palaikyti užtenka atsiversti tą patį "Emigrantas.com"