Kartais Dievo Dvasia mus veda kaip aklus kačiukus, tik paskui randi patvirtinimą Dievo žodyje. Šiandien triumfuodamas perskaičiau "Viską, ką darote, darykite su meile". Iki šiol man ši vieta mažai tereiškė, tačiau tik ne dabar. dabar aš žinau, kad čia ir yra tiesa. Esu sužavėtas koks Dievas geras.
Noriu pasidžiaugti pergale, kurią Dievas suteikia. Mano mažieji jau keli metai kas vakarą maitinami įvairiomis istorijomis, knygomis. Gulim ir skaitom. Žinot, kokios tos knygelės spalvotos, gražios, nuotykiai ir t.t. Taigi, prieš kurį laiką man į širdį ėmė skverbtis nerimas, kad aš vaikams neskaitau pačios svarbiausios knygos - Biblijos. Vis galvojau ir bijojau - o kas jeigu jie atmes, nes vaikams Biblijos niekam tikusios, kiek aš jas mačiau. Imsiu skaityti, o jie sakys, kur paveiksliukai, kur istorijos, neįdomu ir t.t. Iš kitos pusės ar supras vaikai? O prievartos, kad jūs privalot klausyti, aš tėvas ir t.t., aš nenoriu, man šlykšti prievarta iš viso. Esu įsitikinęs ir tebesu, kad tik tai, kas daroma iš meilės, išlieka ir duoda vaisių(o dabar ir perskaičiau.
Taigi, vis dėlto pasiryžau, bijodamas ėmiau skaityti ir aiškinti. Mano nuostabai, vaikai suprato ir aktyviai dalyvavo pokalbyje, nors net vyresnioji klausė, kodėl jiems vaikiškos Biblijos neskaitai? Todėl, kad nereikia - vaikai puikiai supranta, o ko nesupranta, klausia iš karto. Dabar kas vakarą eidami į lovą prašo:"Atsinešk Bibliją". Man šitas jų prašymas kaip Jerichono šūkis - sienos nugrius pačios, nes kova - Viešpaties.Man nebereikia vargti vienam.
Pagalvojau, mes visai neįvertinam savo vaikų, jie daug protingesni negu mums atrodo. Kitiems irgi patarsiu: "Viską, ką darote, darykite su meile"