penktadienis, balandžio 28, 2006

Ko jau ko, o šito nė viena moteris tikrai nesugeba

Labai juokiausi, kai viena socialinio centro darbuotoja pasakojo, kaip jų centras, gaunantis milijonus iš ES, rūpinasi smurtą patiriančiomis moterimis.

Rita BARTAŠIENĖ, bendruomenės centro vadovė, apie tai, kaip jos padeda moterims:
„Pagalbos besikreipusios moterys kartu su mūsų centro socialinėmis darbuotojomis vaikšto po parduotuves...“

Tiesiog tobula veikimo schema. Deja, reikia konstatuoti, kad turbūt ne vienas toks "pagalbos pasivaiščioti po parduotuves centras" visoje Lietuvoje yra. Gaila žmonių, kurie iš tiesų dirba ir atiduoda jėgas, nes tokie centrai muša per pasitikėjimą labai stipriai... bet ir labai juokinga, o dėl šito aš šitam centriukui atleidžiu ir siūlau naujesnė idėją - tegu moteris moko kvėpuoti. Irgi aktualu. Ateina, o tu klausi:"Jūs kvėpuojate? Mes padėsim jums kvėpuoti, kvėpuokite su mumis".:)

ketvirtadienis, balandžio 27, 2006

Nesvarumas ar nesvarbumas?

O dabar prie rimtesniu reikalu - arteja sodybos pirkimo vajus, nežinau, jaučiuos kažkaip nesvarumo būsenoj, nei noriu, nei nenoriu, bet reikia, kaip sakė šurikas. Na matysim kas iš to išeis. Optimistas dykumoj sako - jei uzpils akis tada jau is tikro galiu pavargti:)

trečiadienis, balandžio 26, 2006

Personažo gyvenimas

Turiu tokį literatūrinį personažą - Amiliutę. Kas savaitę pasirodo jos nutikimai, piešiamos karikatūros posmams, taip patenkimu savo poreikį rimuoti, o psichoanalitikai pasakytų - išreiškiu kompleksus ir sunkią vaikystę.
Taigi, nė nepajutau, kaip mano personažas ėmė savarankiškai gyvent. Šią savaitę Amiliutė sprendė klausimą, kaip jai prie Uspaskicho prisiderint.
va taip jai išėjo

Amiliutė dėl Uspaskicho mokosi šokti

Pagalvokit, Viktoriukui
pasidarė baisiai striuka
Dėl diplomo vos suspėjo -
O jau išknista šokėja.

Žurnalistai po jo langu
Dieną naktį baisiai lando
Dar Jolanta pakels vėją
Namuose jam už šokėją.

Viktoriukas – kaip vijurkas
Drūtas, kietas kaip agurkas
Amiliutė net pastiro:
“Noriu būtent tokio vyro.

Jeigu reikia tuoj išmoksiu
Kaip Anžela jam pašoksiu.
Tas puolimas - blogio chartija-
Tegyvuoja Darbo partija“.

antradienis, balandžio 25, 2006

Svečiai kartais prablaško


(Šasta pirma iš kairės, Tonis - paskutinis)



(O čia mano dukra Kamilė su Dima)

Na blogas mano nuotaikas išsklaidė svečiai - sekmadienį mūsų sinagogoj tarnavo sekmininkų misionieriai Tonis ir Šasta, dar buvo atvažiavusi Natalija, Dima ir kiti žmonės.
Bendravom visą dieną, ta proga ir nusipaveikslavom.

ketvirtadienis, balandžio 20, 2006

Posūkis


nu nereikėjo man važiuoti į tėviškę, nereikėjo jos fotografuoti - dabar kiekviena proga atsiverčiu ir spoksau į tą tuščią lauką.

Prisiminiau vaikystę - kažkaip karsčiausi medžiais ir pajutau - įsižiūrėk, to jau nebebus niekada. Likusius kelis metus aš stengiausi įsižiūrėti į medžių šakas, kauburius, augalus, šaltinėlius ir akmenis.

Viską reikėjo prisiminti.

Dabar prisimenu.

Keista, bet istorija apsisuko - nieko neliko, o viskas tebėra.Ir tai kažkaip mane kankina - suvokiu kaip beviltiška viskas, ką žmogus daro - kartais nelieka net akmenų.

penktadienis, balandžio 14, 2006

Išgyventi Velykas

Smagu šventes švęsti. Tačiau manau, kad Kalėdos ir Velykos yra tos šventės, kurias ne švęsti, o išgyventi reikia.
Kažkada aš savo Velykas išgyvenau asmeniškai, taigi kasmetinės - man tik tuščias kibiro skambėjimas. Nebūna kasmetinių - būna vienintelės.

ketvirtadienis, balandžio 13, 2006

Rimtai apie meilę, bet nelietuviškai

Pastaruoju metu ir pats susirūpinau, kad kitu akim visai esu senas krienas, o Biblija - įsakymų rinkinys mano tipo cypdavatkėm. Ajajai...
Šį kartą noriu parodyti, kad niekur taip gražiai ir atvirai apie meilę neskaičiau, kaip Biblijoje. Beje, kas įdomu, kad šituos žodžius moteriai sako vyras. Kai pagalvoji, kur jau čia mums lietuvaičiams:)

Kokios gražios tavo kojos su kurpėmis, kunigaikščio dukra! Tavo strėnų išlenkimai kaip papuošalai, kaip menininko rankų darbas.
Tavo liemuo lyg ištekinta taurė, kurioje niekada nestinga gėrimo, tavo pilvas lyg kviečių krūva, apkaišiota lelijomis.
Tavo dvi krūtys lyg stirnos dvynukai.
Tavo kaklas lyg dramblio kaulo bokštas. Tavo akys lyg Hešbono tvenkiniai prie Batrabimo vartų. Tavo nosis lyg Libano bokštas, nukreiptas Damasko link.
Tavo galva lyg Karmelis. Tavo galvos plaukai lyg purpuras, karalius sužavėtas tavo garbanomis.
Kokia graži ir miela pažiūrėti tu esi, mano mylimoji!
Tavo stuomuo yra panašus į palmę, tavo krūtys – į vynuogių kekes.
Aš tariau: “Įkopsiu į palmę, įsikibsiu į jos šakas”. Tavo krūtys bus kaip vynuogių kekės, tavo burnos kvapas – kaip obuolių.
Tavo lūpos yra lyg geriausias vynas, kuris švelniai slenka gomuriu ir prakalbina apsnūdusį.
Aš priklausau savo mylimajam, o jis geidžia manęs.
Ateik, mylimasis, eikime į laukus, nakvokime kaime.
Anksti rytą apžiūrėkime vynuogynus, ar jau sprogsta vynmedžiai, ar skleidžiasi žiedai, ar pražydo granato medžiai. Ten aš tau atiduosiu savo meilę.
(Giesmių Giesmė 7 skyrius)

trečiadienis, balandžio 12, 2006

* * *

Ne vieną kartą duš stiklai stiklai
Ir šukės smigs giliai į odą
Seniai prie skausmo pripratai
Mieliausia - obuolio paguoda

O sukirmijusi delčia
Per debesį iškiš noragą
Ir suvoki – esi ne čia -
kažkas už rankos tave veda

Ir kas iš to, jei dar paklaus:
"Galbūt norėtum atsigerti?".
Vis ieškai kelio ar žmogaus,
Nes vartai aklinai užverti.

antradienis, balandžio 11, 2006

Jaudintis

Visi susiduriame su pasaulio netobulumu, dar blogiau, kai patys esame netobuli.Kai pagalvoji, ar gali kaip Jezus prakaituoti krauju Getsemanės sode už pasaulį? Turbūt ne, nes net už save nė kiek nesijaudini, ką jau bekalbėt apie kitus žmones.Kažkaip tada ir į kitus lengviau žiūrėti - juk pats nesi tobulas.

pirmadienis, balandžio 10, 2006

Vaizdas iš kiemo


Čia namas iš kiemo pusės.



Čia yra vaizdas iš kiemo mūsų naujoje sodyboje, kurios dar ilgai nenusipirksim - tolumoj matosi Storių kalvos.

Naujienos

ketvirtadienis, balandžio 06, 2006

Sodybų pirkimo metas

Žinote, kam pavasariais norisi akėti, kam pomidorus sodinti, o kam norisi statyti, tai man norisi ką nors nusipirkti. panašu, kad pirksiu sodybą, dar vieną laikau savo taikinyje jei kas, pirksiu ir antrą,busiu sodybuotas nuo galvos iki koju. Kam to reikia? na tiesiog nežinau, norisi ir viskas:)

trečiadienis, balandžio 05, 2006

Kuo vilki Jėzus

"Ir aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; Jis teisingai teisia ir kovoja.
Jo akys švietė kaip ugnies liepsna, o ant Jo galvos daug diademų ir įrašytas vardas, kurio niekas nežino, tik Jis pats.
Jis apsirengęs kraujyje pamirkytu drabužiu ir Jo vardas – Dievo žodis".
Apreiškimo 19;11-13

Taip aprašomas Viešpats Jėzus Apreiškimo knygoje. Turiu pastebėti, kad šitas vaizdas Lietuvoje nežinomas. Visi žino kūdikėlį Jėzų - o, koks jis nuostabus, gimė tvartelyje, toks bejėgis, švelnutis... Ar gali ką griežtai pasakyti kūdikėlis - jis įsikūnijusi meilė.
Vengiama pamatyti, kad Jėzus ne tik gimė, bet ir užaugo, buvo nukryžiuotas, o dabar laukia, kada baigsis malonės metas ir Jis antra kartą pasirodys savo kruvinu drabužiu.
Daugeliui žmonių nepatinka šitas vaizdas.Vis galvojama, kad Dievas viską pakenčia, vikam pritaria, o gauti jo atleidima - 3 kapeikų vertas reikalas. Deja, Apreiškimo knyga gesina mūsų entuziazmą - Jėzus, apsirengęs savo krauju pamirkytu drabužiu, anaiptol neatrodo švelnus.

pirmadienis, balandžio 03, 2006

Gyvenimas, kurio nėra



Tarp Kalnujų ir Girkalnio yra slėnis. Šitame slėnyje dar pries 30 metų buvo 5 kaimai, veikė mokykla.
Šiandien čia nieko nėra - visiškai nieko.
Tiesiog žiūri ir netiki savo akim - sodai, namai, upeliai, miškeliai. Nieko.
Mes dirbame, stengiamės ir kuriame.Praeina kiek laiko ir nelieka nieko.
Ką sakytų tokiu atveju filosofas?