Apie įstatymus

Lietuvoje reglamentuojama beveik viskas, turime išsirinkę žmonės, kurie užsiima įstatymų leidybą, o mums belieka laikytis jų leidžiamų įstatymų ir gyvensime kaip Dievo ausy – švariai, teisingai ir turtingai. Taip teigia politikai, moko mokykloje ir t.t.. Tačiau nereikia didelio pastabumo, kad suprastum, jog įstatymų katastrofiškai daugėja, o gyvenimas negerėja. Kodėl? Tuo labiau, kad dažnas įstatymas ima prasilenkti su sveiku protu, pernelyg dažnai įstatymai negarantuoja teisingumo. Šiuolaikinė teisė atmeta pagrindinį romėnų principą – teisės apibrėžimą: “tai, kas yra teisinga” ir teigia, kad teisė yra ne kas kita, kaip parlamento priimti įstatymai ar vyriausybės dekretai. Kitaip sakant teisė ir įstatymai nėra tai, kas teisinga, o tai, ką nutaria Seime 141 Seimo narys. Beje, priimant įstatymus, kartais iš jų tebūna 20-30.Taigi, teisė tiesiog tapo žmonių santykių ir gyvenimo reguliavimo metodu, o ne tuo, kas yra teisinga.
Manau, būtent todėl Lietuvoje įstatymų nesilaiko beveik visi, kurie tik gali nesilaikyti. Veltui politikai nuolat šaukia apie “įstatymų spragas” – žmonės intuityviai jaučia, kad įstatymai skirti reguliuoti ir apriboti, o ne kurti ir padėti jų gyvenimui. Šuo ir tas pats prie grandinės neprisiriša, o žmogus gimė laisvas.Netvirtinu, kad viskas yra blogai, kad įstatymus reikia pažeidinėti, bet nemanau, kad aklai jiems reikia ir paklusti. Turbūt ateina laikas įstatymais kontroliuoti pačius įstatymus, kitaip baigsis tuo, kad mums nustatys net kokia koja iš lovos turime lipti.