Apie toleranciją

Nerašysiu. Ugdysiu valią ir nerašysiu apie įvykius Aleksandrijoje, neužsiminsiu net žodeliu, ne todėl, kad nerūpi šeimų tragedija, ar kad nerūpi įvykiai keliuose. Nerašysiu ir tiek, juk visi šitą istoriją jau žino, išnarstė po kaulelį, parodė visais įmanomais kampais ir t.t.
Kas bent man krito į akis - mano galva, visiška mūsų televizijų degradacija – joms bet koks įvykis tapo būdu kelti savo reitingus. Į šį Skuodo kaimelį suskrido visos vadinamosios publicistinės laidos, kai kurios net surengė “tiesiogines transliacijas” – kokie atodūsiai, kokie moralai, kokie dramatiški balsai, ypač kai vedėjas ar vedėja skausmo palaužtu balsu ir pilnomis ašarų akimis išstena:”Sugrįšime po reklamos”.
Lietuvoje viskas pavirto šou, net ir tragedijos.Negaliu sakyti, kad esu tuo patenkintas ar tolerantiškas. Šiaip į Lietuvą ateina banga, kuri ir vadinasi “Tolerancija”, trumpai sakant, tai rodoma kaip universali vertybė, esanti virš kitų vertybių. Tau leidžiama neturėti įsitikinimų, bet turi būti tolerantiškas tam, ką nurodo tolerancijos reikalavimai. Sakykim, kad Kalėdos gali įžeisti ką nors, todėl reikia sveikinti ne su Kalėdomis, o tiesiog linkėti gerų švenčių – Vakarų Europoje toks yra geras tonas.
Štai tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paprašė 2,2 mln. savo narių atkreipti dėmesį į Lietuvoje kylančią homofobijos bangą. Esą gėjai čia ne kartą susidūrė su draudimais rengti maršus dėl išgalvotų priežasčių, politikai išsakė nemažai homofobiškų komentarų ir t.t. Taigi, matote, turime būti tolerantiški, tačiau siūloma tolerancija primena kelią su vienpusiu judėjimu –„Amnesty International“ neužsimena, kad toleranciją būtina rodyti ir tam, kuris yra netolerantiškas. Tai kokia čia tolerancija, jei skatinama toleruoti tuos, kurie stumia gėjų santuokas ir raginama kovoti prieš tuos, kurie kitaip mano apie gėjų santuokas?