Dviese valtimi neskaitant baimės

Ateina laikas, kai imi skęsti. Kartais reikia labai nedaug - kad viršininkas tave išbartų, netektum draugo, darbo padaugėtų, ir jauti, kaip tavo gyvenimas lėtai lėtai grimzta, ir nėra, kas jį sulaiko. Arba nereikia ir to. Kartą mano draugas labai labai seniai pasakė:”Klausyk, mums jau 25. Kur Maljorkos pliažai, baltos kelnės, prabangūs limuzinai?”…
Pasidalinsiu, kaip aš asmeniškai nagrinėjau sau Bibliją, nes nebuvo, kas man padėtų, kai atėjo sunkmetis, ir kaip Dievas mane išvedė.
Sutikau daug gerų žmonių, jie užjautė, skėsčiojo rankomis, bet ne vienas negalėjo padėti, nė vienas negalėjo būti su manim mano skausme: psichologai žadėjo atkapstyti praeitį, kunigai sakė: "Nu ką čia galima padaryti? Susitaikyk", giminės davė žmogiškus patarimus, bet... Nekaltinu žmonių, nes jie ir negalėjo išgelbėti. Bet pasiduoti, kai skendau, aš irgi nenorėjau – ėmiau skaityti Bibliją.
Taigi, Biblija labai paprasta, bet ir praktiška knyga - pasižiūrėkim, ši ištrauka atspindi tai, ką patiria dažnas žmogus.

Pakilo didžiulės bangos ir daužėsi į valtį taip, kad ją jau sėmė.
Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino Jį šaukdami: "Mokytojau, Tau nerūpi, kad mes žūvame?!"
Pabudęs Jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: "Nurimk, nusiramink". Tuojau pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu.
Jis tarė jiems:"Kodėl jūs tokie bailus?Ar vis dar neturite tikėjimo?"
Juos apėmė didelė baimė ir jie kalbėjo vienas kitam:"Kas Jis toks. Net vėjas ir ežeras Jo klauso".
Morkaus 4; 37 - 40

Na, aš ėmiau galvoti - čia - konkrečiai apie tave.
Valtis - tavo gyvenimas
Ežeras ir vėjas - tai, kas supa tavo gyvenimą
Kaip tu jautiesi?
Taip pat, kaip Jėzaus mokiniai?
Vanduo baigia praryti tavo valtį ir jauti, kad niekam tai nerūpi?
Tačiau kartu sužinojau, kad yra Tas, kuriam užtenka pasakyti: "Nurimk, nusiramink" - ir viskas nurims.

Aišku, galima pasakyti, kad Jėzaus nematai, kaip matė mokiniai, negali prieiti ir tiesiog pažadinti ir paprašyti, bet visas Morkaus užrašytas tekstas liudija, kad mokiniai irgi buvo tokie patys, kaip tu, jie žinojo net mažiau negu tu, nes jie nusigando žymiai labiau tada, kai Jėzus vėją nuramino, o ne tada, kai sėmė valtį, ir klausinėjo vienas kito "Kas Jis toks".
Sunkiai suvokiama, bet taip yra - mokiniai visur vaikščiojo kartu su Jėzumi, bet taip ir nežinojo, kas Jis yra iš tikro. Nepažino Jo esmės.
Beje, tai tipiška lietuviška situacija - Lietuvoj pilna kryžių, koplyčių ir bažnyčių, bet beveik niekas nežino, kas yra Jėzus ir ką Jis gali padaryti dėl kiekvieno žmogaus. Tiesa, beveik visi žino, kad Dievas gali nubausti,ypač kaimyną, bet kad gelbėtų?.. Kodėl? Todėl, kad nežino, kas yra Jėzus, todėl, kad neturi tikėjimo. Tradicijos ir žvakių deginimas nėra tikėjimas, tai tiesiog tradicijos, nieko bendro neturinčios su Dievu, tradicijos nuolat kurias, kitos miršta ir t.t..
Taigi Jėzus stebisi :"Kodėl jūs tokie bailūs?Ar vis dar neturite tikėjimo?"
Išvada tik viena - nėra kito, kuris galėtų nuraminti gyvenimo ežerą ir vėją. Be to, pastebėjau, kad Jėzus tikėjimą apibūdina visaip kitaip, negu mes esame pratę. Jėzui tikėjimas - ne sutikimas, o viską keičianti jėga. Daugelis žmonių sako, kad yra tikintys, taip pat tikintys buvo ir mokiniai valtyje, bet Jėzus štai ką sako apie tikėjimą – “Ar vis dar neturite tikėjimo?”.
Kai žmogus tiki, jis nustoja bijoti, nustoja būti nusiminęs ir nebejaučia, kad tuoj tuoj ji paskandins, tikėjimas yra visiškai priešingas baimei.
Kartu Jėzus sako, kad mokiniams patiems turėjo užtekti tikėjimo nuraminti ežerą, bet jie tuo nepasinaudojo. Vėliau apie tikėjima Paulius užrašo "Dievo karalystė yra ne kalboje, o jėgoje" 1 Korintiečiams 4;20
Kitaip sakant, tikėjimas duoda jėgą bent jau susitvarkyti savo gyvenimui, duoda jėga įsakyti savo gyvenimo bangoms.
Tada tiesiog atsistoji ir pasakai: "Nurimk". Ir nurimsta. Sakai: "Nusiramink", ir nusiramina. Tai labai praktiška.
Tada pamąsciau, ko reikia tikėjimui?
Atsakymai yra du:
1. Kad Jėzus būtų tavo gyvenimo valtyje
2. Turi žinoti, kas yra Jėzus

Taigi, čia kaip iš akies traukta buvo mano situacija - dabar galėjau patikrinti, ar turiu tikėjimą..
Pamačiau, kad mano gyvenimo valtis prikišta doktrinų, visokių supratimų, mokymų, meditacijų, gerų darbų, blogų įpročių, savigailos - joje tiesiog nėra vietos Jėzui - reikia mėtyti lauk visus trukdančius supratimus, kol atsiras vietos Jėzui, Karalių Karaliui ir viešpačių Viešpačiui, o tada jau bus papraščiau - arba Jis nuramins situacija arba pats atsistosi ir pasakysi savo gyvenimo uraganui: "Nurimk, nusiramink".
Gali bandyti tai padaryti ir be Jėzaus savo valtyje, bet vargu ar pavyks, nes Jis yra tas, kuris nuramina audras. Beje, supratau, kad Jėzus nesutiks su jokiu kitokiu vaidmeniu -išskyrus vienintelio Gyvenimo Viešpaties. Neišeis jo pasikabinti kambaryje ant sienos - Jis per daug didelis, per daug gyvas ir per daug pavojingas. Kitokių sąlygų nepriima.
Toki kelią mums rodo Biblija
Biblija kalba "Visų pirma ieskokite Dievo karalystės, o visa kita jums bus pridėta".
Kas "Visa kita"?
Tas, del ko mes, nervinamės, kankinamės, nemiegame per naktis, graužiamės ir graužiame kitus.
Mes galvojame, kad jeigu tai ivyks, na, pavyzdziui, sėkme loterijoje, ar ramybė šeimoje, tai jau ir bus "Dievo karalystės" įrodymas.
Biblija sako atvirkščiai - todėl mes ir blaškomes, kad taip ir neįeiname į Dievo karalystę, o laikini pasiekimai neatperka "pravalų" kitose sferose. Jos nėra mūsų gyvenimuose.
O vieninteliai vartai į Dievo karalystę tėra Jėzus:
"Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas"
Jono evangelija 10;10
Bet pro vartus įeiti gali tik pats, o vartai yra siauri, nieko pro juos neprasineši, jokio savo supratimo ir talismano.

Tada priėmiau sprendimą atsiremti į Bibliją - žmones gali apgauti, Dievas - ne. Supratau, kad tik taip gausiu tikėjima, kokio Dievui reikia ir koks išties yra veiksmingas.
Biblija aiškiai sako "Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui". Kai įėjau pro vartus,supratau, kad Biblija parasyta konkreciai man, tarsi pasaulyje nebūtų buvę nė vieno zmogaus, ir supratau, kaip stipriai myli Dievas. Aš tai išgyvenau ir vis dar išgyvenu.
Beje, pabaigai, jei nepasitikite, dar viena eilutė iš Morkaus evangelijos:
“Tada jis (Jėzus) įlipo pas juos į valtį, ir vėjas nurimo”. Morkaus 6;51