Darausi specialistas

Kažkaip vakar pagalvojau, kad bus laikas, kai manęs nebus. Gal tai ir tragiška, bet buvo laikas, kai manęs čia dar nebuvo.
Deja, banali filosofinė tiesa nė kiek neguodžia. Bet, pasakysiu, kad ir nebegąsdina.
Prisimenu, buvo laikas paauglystėje, kai šokdavau vidurnaktį iš lovos pagalvojęs, kad kada nors aš numirsiu... Tai buvo taip baisu, kad užimdavo kvapą. Niekas apie tai nežinojo, bet vieną kartą baimė mane išdavė - kai susaugusieji kalbėjo apie žmogų, kuris mirė jaunas, aš išbalau, o kai paklausė, kas man yra, prisipažinau:"Bijau mirti".
"Nemirsi, durniau, nemirsi",- pasakė tėvas. O tėvas jau 15 metų kaip numiręs ir man ateina laikas pasakyti savo vaikams, ką sakė jis man.
Darausi specialistas...