“Kokia pradžia, toks ir galas” – rašė lietuvių literatūros klasikė Žemaitė. Tiesa, ji kalbėjo apie žmogaus dalią, tačiau tai tinka ir šventėm, tuo labiau, kad Kalėdos, viena svarbiausių krikščionių švenčių, daugumos bažnyčių švenčiama gruodžio mėn. 25 d. kaip Jėzaus Kristaus gimimo diena, šiandien net katalikybės bastione Italijoje jau tampa Raudonkepuraitės diena. JAV pilietinių teisių aktyvistai priešinasi bet kokiam krikščionybės ir Kalėdų atributų naudojimui per Kalėdas, o laisvamaniškoje Prancūzijoje užkliuvo net kryžiaus formos šokoladukai, kurie tradiciškai buvo pardavinėjami per Kalėdas mokyklose. Ką gi, viskas grįžta į vietas.
Juk nedaug žmonių žino, kad Jėzaus Kristaus gimimo diena pirmųjų krikščionių buvo švenčiama sausio mėn. 6 d., o tik nuo IV a. imta švęsti gruodžio 25-ąją. Mat tą dieną Romos imperijoje buvo švenčiama Mitros – mirštančio ir vėl prisikeliančio dievo – šventė, nes tai buvo saulėgrąžos (solsticijos) metas ( gruodžio 21 – sausio 6 dienomis).
Nėra įrodymų, kas Jėzus Kristus gimė gruodžio 25 d. Ir netgi pirmasis paminėtas šio Kristaus “gimtadienio” paminėjimas surandamas tik 353 mūsų eros metais - ir iki pat 440-ųjų krikščionių bažnyčia nebuvo paskelbusi oficialios Jėzaus gimimo dienos. O tai paskelbus (gruodžio 25 dieną) Kalėdos jau tapo (žiemos solsticijos) švente daugeliui europiečių - pirmoji diena, kai naktis jau trumpėja. Dėl kalendoriaus pakeitimo Kalėdos jau nesutapo tiksliai su solsticijos data. Plintant krikščionybei ši šventė daugelio kultūrų buvo priimtina, nes ji sutapo su jų pagoniškais papročiais. Tuo metu senovės romėnai keisdavosi dovanomis, kad taip pažymėtų Saturnalijų šventę. Iš šios keltų ir teutonų tautų 12-os dienų trukmės šventės į Kalėdas perėjo nemažai jų papročių.
Krikščionybei save įvardijus kaip katalikybę, o šiai virtus valstybine Romos imperijos religija, vietoj Mitros imta švęsti Kristaus gimtadienį. Tačiau dar ir prieš tai tų kraštų apeigose vienaip ar kitaip būdavo minima solsticijos šventė, suvokta kaip gamtos atgimimas, prisikėlimas naujam gyvenimui. Germanų, baltų, slavų kraštuose iki šių dienų Kūčių apeigose yra išlikę elementų, aiškiai susijusių su pagonišku mirusiųjų kultu (Kūčių vakarienės valgių likučiai paliekami ant stalo vėlėms vaišinti).
Ilgainiui į Kalėdas prisimaišė tiek daug pagoniškų elementų, jog galiausiai net nebežinai, kas gi tos Kalėdos: gamtos rato virsmas, šeimos šventė, firmos balius, dovanų maišas, Senelio Šalčio aplankymas ir t.t..
Galų gale tai, kas buvo sumaišyta, ima viršų - eglutės, seniai šalčiai, “Jingle bells” komercinės reklamos ar pagoniški ritualai užtemdė tikrąją šios šventės prasmę. Anglijos arkivyskupas atvirai pareiškė, jog Anglija - jau ne krikščioniška šalis, o šalis, švenčianti Saturnalijas. O ar ne nuo to viskas ir prasidėjo, kai kažkas sukeitė datas ir sutapatino tai, ko nebuvo?
Taigi turime pasirinkti, ką švenčiame - saturnalijas ar Kristaus gimimą, tegu ir sutartinį.Negali tarnauti dviem šeimininkams.