Islamas. Žvilgsnis iš vidaus

Su Danilu, ilgus metus buvusiu musulmonu - misionieriumi, tapusiu krikščionimi, kalbasi Nikolajus Savčenka. Šis interviu įdomus tuo, kad parodo islamą iš vidaus.

- Papasakokite apie save
-Ilgus metus buvau įsitikinęs musulmonas, taip auklėjau savo žmoną ir vaikus. Gimiau Anglijoje, daug keliavau po islamo kraštus.Ilgus metus gyvenau Saudo Arabijoje, kur mokiausi teologijos dirbau skelbdamas islamą užsienio darbininkams. Gyvenau Afganistane, Pakistane, Indijoje, Bosnijoje, dabar su šeima – Londone, atstovavau islamą tarpreliginėje grupėje.
- Kas jus atvedė prie Kristaus?
- Pirmą kartą noras studijuoti Naująjį Testamentą man kilo Mekoje, kai žiūrėjau į Kaabos šventyklą, švenčiausią vietą musulmonui. Krikščioniška literatūra Saudo Arabijoje griežtai uždrausta ir užblokuoti daugelis interneto saitų, tačiau dabartiniais laikais, kai išvystytos technologijos, nėra didelio vargo gauti Dievo Žodį tiems, kurie ieško.
Dirbdamas Saudo Arabijoje aš turėjau įtikinti vieną amerikietį priimti islamą, bet aš nustebau, nes jis man kalbėjo drąsiai ir įtikinamai. Nustebau jo drąsos, nes už Evangelijos skelbimą ten paprasčiausiai gali užmušti. Pokalbiai su krikščionimis Saudo Arabijoje man buvo labai svarbūs. Kaip dirbantis islamo misijoje, aš susitikdavau su daugeliu krikščionių užsieniečių.
Pastebėjau, kad daugelis žmonių, jei priima islamą, tai ne todėl, kad tikėtų, o todėl, kad gautų didesnį atlyginimą, pavyzdžiui, filipiniečiai, nes musulmonai gauna didesnį atlyginimą, be to, nemusulmonai turi mokėti papildomą mokestį. Tačiau vos jie grįžta namo, tuoj pat palieka islamą. Ėmiau studijuoti krikščionybę ir pajutau jos pranašumą prieš islamą.
- Skelbiama apie sėkmingą krikščionių misiją islamo šalyse, ar pastebima tai ten?
- Saudo Arabijoje gyvena nemažai slaptų krikščionių. Aš pats kalbėjau su keletu iš jų. Reikia suprasti, kad Saudo Arabijoje ir kitose šalyse tikriausiai musulmonai lanko mečetes ne todėl, kad tiki, o todėl, kad juos verčia įstatymai ir papročiai.Tai jungas. Mečečių lankymas jiems yra našta. Dabartinių musulmonų pamaldumas daug mažesnis negu galvojama krikščioniškame pasaulyje. Musulmoniškose šalyse daugybė mečečių, juose vyksta maldos 5 kartus per dieną, tačiau išskyrus penktadienį, niekas ten melstis neina. Maldose paprastą dieną pamatysit kokius 5 žmones, nors aplink gyvena vieni musulmonai. O dauguma neina į mečetes net penktadieniais.Kai kurie ima vaikščioti per Ramadaną, bet paskui vėl dingsta. Ramadano metu mečetėse šimtai žmonių, nors turėtų būti tūkstančiai, Ramadanas baigiasi, vėl lieka 5.
Musulmonų šalyse labai daug žmonių ieško Tiesos, todėl krikščionių skaičius augs ir toliau. Krikščionybė dažniausiai plinta tarp giminių ir pažįstamų.Bet dabar neapsiribolama vien tuo, nes dabar yra televizijos kanalai, internetas.
- Buvo daug pranešimų apie spartų islamo augimą Vakaruose. Kokia tikra padėtis.
- Mečečių lankymas Anglijoje labai nežymus palyginus su musulmonų skaičiumi. Dauguma musulmonų niekada nevaikšto į mečetes, jaunimas jau paliko islamą, nors dar ir sako, kad jie – musulmonai. Jie neranda bendros kalbos su mulomis iš Pakistano ar Bangladešo, Dėl terorizmo daugelis gėdijasi islamo.
Aš žinau tikrą padėtį ir ji pavojinga būtent islamui, tačiau kažkam patogu rodyti islamą, kaip nenugalimą didžiulę jėgą.
Sakykim, Vakarų Londone yra 20 mečečių, nors turėtų būti kelis kartus daugiau.Dauguma iš mečečių, paprastos salės, nuomojamos penktadieniais, visose yra laisvų vietų. Didžiausioje penktadieniais susirenka 300 žmonių, mažesnėse – 30, dauguma iš jų – vaikai, kuriuos atveda tėvai. Kai jie paauga, išnyksta.
Krikščionybė siūlo laisvą pasirinkimą, todėl yra gyvybinga aplinkoje, kai “viskas leista”, o islamas neišlaiko šio išbandymo.
-Žiniasklaida teigia, kad britai priima islamą. Musulmonai tai pateikia kaip pergalingą žygį į Vakarus, tačiau iš tikro tik 1200 britų žmonių išpažįsta islamą.Paaiškinkite kaip yra iš tikro.
- Aš daug dirbau misijose ir galiu pasakyti, kad britai praktiškai nepriima islamo. Musulmonai žino tikrąjį įtikinčių skaičių, kuris labai menkas,mečetėse Londone gal 1 procentas yra baltaodžių, toliau nuo Londono jų mečetėse išvis nepamatysi. Jokios misijos nėra, ji žlugo. Dauguma priima islamą, nes sudaro santuoką su musulmonu. Londone tik 25 moterys, kurios po skyrybų su vyru liko musulmonėmis.
Londone yra misija, bet ji dirba su musulmonų vaikais ir imigrantais. Man aišku, kad krikščionybė laimi, o islamas auga tik dėl gimstamumo.
Visas tekstas www.russianchurchlondon.org.

Nuotraukoje - šiitų maldininkai. Buvusio musulmonų misionieriaus teigimu, religinės apeigos daugeliui musulmonų yra pareiga, o ne tikėjimo išraiška.