Katalikų bažnyčia šiandien mini "Kristaus Paaukojimo šventykloje šventę". Liaudyje žinoma, kaip Grabnyčios, kai neša šventinti žvakes.
Štai ką apie tai sako Katalikų bažnyčios teologija:
„Praėjus keturiasdešimt dienų po Jėzaus gimimo, Marija ir Juozapas nunešė Kūdikį į šventyklą, kad paaukotų jį Viešpačiui pagal Mozės Įstatymą“.
Jei pamatas kreivas visas statinys bus kreivas. Šiuo atveju ši šventė stovi ant perkreipto pamato. Puiki proga pasižiūrėti, kaip teologija gali persikreipti dėl vieno vienintelio tyčia pakreipto žodžio.
Ši šventė remiasi Luko evangelijos 2 skyriaus istorija:
"Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, jie nunešė Jį į Jeruzalę pašvęsti Viešpačiui, –kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: “Kiekvienas pirmagimis berniukas bus atskirtas Viešpačiui”.
Kas yra pameluojama, iškreipus prasmę?
1.Mozės įstatyme nereikalaujama aukoti savo vaikų. Tuo Jahvė skyrėsi nuo kitų tautų dievų, kuriems nešdavo aukoti vaikus.
2.Viešpats nepriima žmonių aukų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.
3.Biblija sako – pašvęsti, atskirti, o ne paaukoti.
Tada kyla klausimas, kam to reikia?
Atsakymas – nes kitaip griūna visos katalikybės doktrinos ir pati svarbiausia – Kristus yra amžinos aukos padėtyje. Jei čia Kristus pašvenčiamas, o ne paaukojimas sugriūna piramidė
Aukojimas šventykoje – aukojimas Golgotoje - kasdienis aukojimas mišiose.
Visa laimė, kad šiais laikais galima rasti Bibliją, užtenka vieno žodžio, kad įsitikintum, kokios apgaulingos yra šios organizacijos dogmos.
Pranešimai
2 komentarai:
Vladai, tavo vaikas gražus, jei nori kažką rašyti ir išsiaiškinti, rašyk man į paštą,
Rašyti komentarą