Jau ruduo. Krenta lėktuvai

Buvome įpratę, kad kiekvienais metais ruduo prasideda tada, kai ima kristi lapai, tačiau šiemet vietoj lapų iš dangaus kažkodėl ėmė kristi naikintuvai. Ko gero, tai akivaizdus klimato šiltėjimo padarinys. Tiesa, nukrito kol kas dar tik vienas, bet juk dar tik rudens pradžia...
Ir atsitik tu man taip, kad tas lėktuvėlis nukrito ne kur nors ant namo, miške, o ant dorų Suvalkijos ūkininkų kviečių pasėlių, už kuriuos Europos Sąjunga moka išmokas. Šito jau dovanoti niekaip negalima…
Gal reikia sakyti, jog ne nukrito, o atakavo Rusijos naikintuvas skutamuoju kritimu Suvalkijos pasėlius, norėdamas palikti mus be duonos? Tai jau jokia nelaimė, o tiesiog kenkimas.
O jei rimtai, tai smagu stebėti, kaip sudužęs Rusijos naikintuvas sukėlė tokią paniką, atsirado tiek tyrėjų, konsultantų ir nukentėjusiųjų, kad, ko gero, jie ateityje bus prilyginti sužalotiems per garsiąją sausio 13-ąją ir galės pretenduoti į valstybės išmokas. Galės tiesiog “Sodroj” sakyti: “Buvau naikintuvo komisijos darbo ryšininkas, slapyvardžiu “Pušelė”. Žodžiu, viskas vyksta kaip toj lietuvių pasakoj “Dangus griūna”. Katastrofa kuo toliau, tuo labiau tampa ir didesnė, ir tragiškesnė, ir paslaptingesnė, ir baisesnė.
Ką ir besakysi, bet man visa šita maišalynė labai juokinga. Bent jau tuo, kaip reaguoja kariškiai. Štai rusai juokiasi iš NATO – girdi, 20 minučių po Lietuvą skraidė svetimas lėktuvas – vokiečių lakūnai, budintys Zokniuose, nepakilo, rusai sako, kad gal alų vokiečiai gėrė, nes atskrido tik tada, kai jau lėktuvas sudužo.
O štai lietuviai juokiasi iš rusų, kad jų garsioji radarų sistema, kuri turi net balionus skrendančius susekti, kažkaip ėmė ir pametė visą naikintuvą… Žodžiu, kariškiai rodo vieni į kitus pirštais ir šaiposi.Po to viskas klostėsi dar juokingiau – girtas lietuvių generolas skambina namo, ko gero, ir girtam rusu generolui ir sako maždaug taip:”Klausyk, Vania, čia Jonas skambija. Tut u nas vaš naikintuvas upal. Tik norėjau paklausti, ar be kontrabandinių cigarečių dar kokios ginkluotės lėktuve buvo? Sakot buvo, bet mes nerandam. Vadinas, vaš pilotas pakeliui bus prakalęs”.
Pasijuokime ir mes – o kas belieka. Ypač jei neturime pasėlių.