Mano šuo Vozgutis išgyveno žiemą. Šitas pataikūnas vos nežuvo per morčių, grįžo sumuštas, apkramtytas, bet narsiai vėl traukdavo per kaimą, net kalėjimą jam buvome padarę, kad sugytų. Dabar, kai morčius jau praeityje, niekur nebeina augina riebalus.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
2 komentarai:
O kaip tu čia tokį vardą sugalvojai? :0)
Gražus šuniukas, panašus į mano buvusį Muką :0) tik mano rudas buvo.
Man šiandien išeiginė, tai buvau sanitarinę prasitęst, namie dabar kuitaliojuos. Labai tos išeiginės sumaklintos, nes vienam centre ir savaitgaliais dirbama. Bet užtat ten bent viena bendradarbė puiki atrodo :0) o kitos dar nemačiau :0) ryt pamatysiu. Na, gero savaitgalio nedirbantiems :0)
Mamka, tai kad jis labai uodega vozgina:)
O jei rimtai, tai jau kai keliau nama, buvau nusprendes, kai turesiu suni, pavadinsiu Vozguciu, nes namas is Vozguciu kaimo atkeltas, cia taip sakant, reiskia, iamzinau kaima kilnojamuoju objektu:)
Rašyti komentarą