sekmadienis, kovo 30, 2008

Atleidimas

Šiandien kalbėjom apie tai, kaip dažnai jaučiame neteisybę. Dažniausiai iš tų, kurie yra arti - giminių, šeimos narių, bendradarbių, kaimynų. Svetimų mes neprisileidžiam, tad jie nieko mums padaryti negali. Atrodo, kad esam Dievo palikti vieni su visa neteisybe. Ką daryti, kovoti, skųstis priešintis?
Tačiau taip nėra. Dievas žmogui davė didelį ginklą - atleidimą. Atrodytų, Dievas yra visagalis, jam nėra negalimų arba sunkių dalykų, argi jam sunku mums atleisti, viens ir viskas. Bet neapsigaukime, kad Jis galėtų mums atleisti, turėjo sumokėti nemažą kainą - savo Sūnų pasiųsti ant kryžiaus. Kitaip atleisti žmonėms Dievas negalėjo. Dievas daug sumokėjo, kad atleistų mūsų kaltes.
Taip ir mums - atleidimas kainuoja, kainuoja mūsų teisuma, protingumą, išdidumą ir t.t. Jei nieko nekainuoja, tai ne atleidimas. Atleisdami sumokame, net jei nesame kalti ar to nusipelnę. Tačiau įgyjame daugiau negu sumokame - ramybę ir saugumą.

10 komentarų:

mamka rašė...

...ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams...
Atleisti kartais labai sunku, bet, jei mes norime atleidimo iš kitų, pagaliau iš Dievo, argi neturėtume daryti to paties ar ne? :0) Visada sakau- pyktis kur kas mažiau žeidžia žmogų, ant kurio pykstam, kur kas daugiau jis graužia mus pačius. Bet kartais tikrai sunku atleisti. Kartais supranti, bet tiesiog nepajėgi. Gal, kaip ir viskam, reikia laiko... Aš šiuo metu esu atleidus visiems :0) net bjauriai kolegei, kuri drįso pakelti balsą ant manęs prie kliento... Tiesiog su ja greitu laiku nedirbsiu, o šiandien nueisiu pasveikinti ją su gimtadieniu. Gal ji nekalta, jos tiesiog toks būdas :0)- sunkokas :0)
O darbe jau po truputį tvarkosi, jau kitą mėn. dirbsiu tik vienoj vietoj- Mole, su gana puikiom moteriškėm :0) Tiesa, nuo ryt dirbsiu 10d., sunkoka bus. O žinokit, pas mane į darbą buvo gyvą beždžioniukę atsinešę, aš jai delnuką pakutenau! Tai ji paslėpė rankytę po pilvuku... :0)
O dar aš kokia gudruolė šaunuolė! Aš užsisakiau naujus akinius! Buvo galima po bandomojo laikotarpio(3mėn.) tik su nuolaida sakytis, bet aš įtikinau personalo direktorę, kad mano akiniai daro antireklamą optikai, todėl leido ir padarė kelių šimtų litų nuolaidą (beveik 400) :0) Kaip fainai, ania?

Anonimiškas rašė...

Hmm...

Anonimiškas rašė...

Vau. Buvau isitikinusi, kad mano mobilus internetas nera pajegus publikuoti mano rasliavas. Pasirodo, klydau. Valio, siuolaikine technika daro beveik stebuklus. Tereikejo si bei ta pakrapstyti failuose... Taigi, neri grizo ir tuoj pat prades rasyti is/uz savojo kampo:)
neri

Linas rašė...

Nu smagu, ale Neri, vaikelis, kiek tau kainuos?
Mamka, o jūs ten gal ne akinius o teleskopus pardavinėjat, kad beveik 400 tik nuolaida? Už tokią kainą visą optiką gal galima nupirkt?

Anonimiškas rašė...

Del atleidimo.Man nuo mazens sitas reikalas kazkaip keistai skambejo ir mano gyvenime net ir didziausiomis pastangomis neveike.Dar piemene budama ir aktyviai vaiksciodama i kataliku baznycia nuolat buvau mokoma atleisti visiems uz viska.Betgi tikrasis atleidimas nera kazkokia apeiga ar uzkalbejimas, a la "1,2,3-atleidau!" Nesamone.Pirma sprendimas ateina i prota-atleidziu,nes zinau kad to man paciai reikia,be to nera kelio i prieki.O vidus verda: "kaip jis/ji su manimi pasielge!.." Bet veliau,kartais daug veliau atleidimas ateina ir i sirdi. Ateina... Ir tik tada jis tampa tikru atleidimu.
Tai va taip va su manimi buna:)
neri

Anonimiškas rašė...

Linai, teta iš tele2 prižadėjo kad nedaug - 25 litukus per menesi. O ko verti tos tetos pažadai pamatysim kai sąskaitą gausiu.
neri

Linas rašė...

Atleisk tu tai tetai:)

Anonimiškas rašė...

Atleidziu:)
Rytoj ryte einu i mokesciu inspekcija.Gavau saukima liudyt apie buvusia darboviete.Mes cia apie atleidima kalbam,o ten jau darbas padarytas,tu,kurie neatleido...nebeapginsiu ir ne sefės naudai teks kalbeti.Nepasiteisinsiu kad kazko nezinau.Ech...
neri

mamka rašė...

Linai, aš šiaip kukli, kaip pelytė, jei dar nežinai :0) Tai ir akinius labai kuklius išsirinkau. Tiesiog jie... "versace" :0) Taigi kokybė turi kainą, bet būčiau bet kokius ėmus, tiesiog tie man patiko ir tiek, o tada kaina nebesvarbu... Kai labai nori... Reikia imti... Čia mano blondinės išmintis. :0)
Tik vienetus kartų gyvenime atsisakau to, ko tikrai noriu! Vadovaudamasi sveiku protu :0) Aš save myliu, jeigu ką :0) O be manęs pačios, kas gi mane palepins? Na, nebent vyras šiandien iš darbo vėlai parsiveš :0)
Kažkada atvažiuoja mūsų valdžia visus tikrint, visi vaikšto ant blakstienų, o man šiek tiek juokinga... O gal paskui ir man bus labai baisu, kai pamatysiu?

Linas rašė...

Oi tu pelyte su versače akiniais:) niekada negalvojau kitaip - tu kuklumo įsikūnijimas, tik dabar bezdžionių artyn neleisk - jos akinius vagia, įsibvaizduok pavogs visą tavo nuolaidą:) O valdžios nebijok, kažkaip Lietuvoj darbdaviai įprato ant baimės laikyti, o kai nebijai, didžiai nustemba