pirmadienis, sausio 21, 2008

Apie gėdą

Pastaruoju metu mąstau apie vieną psalmę, kurioje sakoma:"niekada nepatirčiau gėdos, jei į tavo įstatymą žiūrėčiau". Bent jau man aišku, kodėl laikas nuo laiko tenka patirti šitą jausmą - elgiesi kaip papuola. Iš kitos pusės įstatymas palaiko šitą jausmą - gėda yra sveika sąžinės reakcija. Žmonės įnirtingai staengiasi padaryti viską, kad tik šio jausmo nebūtų - nusimauti kelnes, prašau, žodžiu, tai yra modernu. Tačiau nepaisant visko, gėda neišnyksta ir nepalieka. Tiesa, yra tokių žmonių, kurie išdegina šį jausmą, deja, išdegina ir sąžinę.
Biblija dažnai būna rūsti, bet niekada nemeluoja ir nepataikauja. Ir man tai patinka.

6 komentarai:

mamka rašė...

Aš beveik begėdė. Kažin, dabar galvoju, gal aš tikrai sąžinės neturiu? :0) Mane retai graužia sąžinė, nes stengiuosi elgtis taip, kaip man atrodo visai teisinga... Bet dažnai kitiems atrodo, kas aš elgiuosi netinkamai ir esu begėdė :0)Dukra kažkada pasakė, kad jos bendraamžiai niekada nedrįstų taip pasielgti, kaip aš. Net neatsimenu ką tada padariau, turbūt tikrai nieko blogo, jei pamiršau :0)
O dar, gėda, be to, kad yra sąžinės reakcija, dar ir toks kitoks jausmas, kai "susisarmatiji..." :0) Šitap tai man atsitinka kartais. Beveik buvau pamiršus tą jausmą per daug metų, bet kažkada ėmiau ir paraudau... Ir apakau pati nuo savęs... :0) Tai buvo taip netikėta, kad paskui pasidaro dar daugiau sarmata, kad išraudai ir dar daugiau žandai užkaista... Fui, man nepatinka, tai visiškai nesiderina su mano asmenybe ir net prisimint gėda! Va, vėl gėda, o tarsi nieko blogo nepadariau...
Bet man visai negėda su murzinais batais nueiti į parduotuvę :0) Čia vakar iš kaimo gry(ar į?)žinėjant prireikė į parduotuvę, tai mano sūnus su vyru labai gėdinosi, nes po kaimo mūsų batai dumblini, taigi kiemas ten skystokas. Velnias, nu aš tai galvoju, kad niekas neturėtų numirti iš pasibaisėjimo pamatęs tokį neestetišką vaizdą, kaip mane su murzinais batais. Ir niekaip nesuprantu, ko man gėdytis. Taigi nesiruošiu eiti dumblina į kažkieno svetainę, tik į parduotuvę...

mamka rašė...

Vis tik dar pagalvojau apie gėdą :0) Gėda- tai: 1) jaudinimasis, kad elgiesi ne pagal tam tikros grupės (kuri tau svarbi) nuostatas; iš čia ir sąžinė :0) 2) jausmas, sukeliantis raudonavimą, kai tu reaguoji daugiau į asmenį, kuris tau svarbus, tai visai nereiškia, kad tu elgiesi blogai...
Kadangi tu kalbėjai apie pirmą atvejį, taigi: tau svarbi krikščioniška moralė, pagal tai tu vertini, kas turėtų būti gėda. Vargu ar kanibalui buvo gėda valgyt priešininko smegenis, kai jis manydavo tapsiąs protingesnis,o ne "valgantis savo artimą..." Taigi todėl kažkam apsinuogint normalu, kažkam gėda, kažkas ramia sąžine miega su begale žmonių, kažkas ištikimas vienam ir t.t. Ar kuriam nors musulmonui gėda turėti 4 žmonas? Ir dauguma jų rūpinasi jomis daugiau, negu mūsiškiai, turėdami vieną :0) Taigi gėda yra tik visuomenės ar mūsų pačių mums įteigtas jausmas.

Anonimiškas rašė...

Nu Mamka, tu kaip visada protinga ir išmintinga:) Gėda yra įrašyta mūsų prigimtyje, tiesa, kai kuriais atvejais tai išties socialinis susitarimas. O dėl kanibalų tai nemanau, kad yra natūralu - tas pats kaip giminaičių vedybos, paprastai žmogus jaučia stiprų pasipriešinimą tokiems dalykams.
linas

mamka rašė...

Nežinau ar gėda įrašyta mūsų prigimtyje... Tik žinau, kad man gėda daugelio dalykų, kurie kitiems žmonėms norma ir nė trupučio negėda to, kas kitiems gėdinga. :0)
Kartais man atrodo,kad per sudėtingai žiūriu į paprastus dalykus, o kartais, kad per paprastai į sudėtingus :0) Ai, vis vien tai niekam be manęs pačios nerūpi :0)
Einu dirbti, šiandien reik labai daug ką padaryt :0)

Linas rašė...

Nu iš dalies aš daugiau kalbejau, kai mes gėdą patiriame prieš kitus - sakykim, dirbam ne taip ir t.t. O žinom kaip reikia. Taigi, manau, yra budas išvengti tokios gėdos.

mamka rašė...

Aišku, aišku :0) Darbe reikia dirbti. Bet daug kas mano, kad visai negėda durnių volioti, kad negėda darbe gerti alkoholį, kai kas mano, kad net ir mylėtis darbe negėda... Joooo. Pas mus darbe visko pasitaikydavo :0) Bet jau kai aš buvau jauna, tai mano laikais, vaikai, taip nebūdavo, ne ne ;0) O nejuokaujant, reikia tikrai kartais susigėsti ir už save ir už kitus :0)