ketvirtadienis, sausio 31, 2008

Žalčialunkis II

Taip atrodo tas krūmas, tiesa, vasarą jis būna gražiais lapais.

3 komentarai:

mamka rašė...

Gražus. Ką tik senesnėj temoj parašiau, kad internete pasižiūrėjau :0) apie žalčialunkį.

Anonimiškas rašė...

Mamka, atvažiuosi, pliancą duosiu:) O del svajonių, tai draugas kažkada man ženkliuką padovanojo, ten angliškai buvo parašyta maždaug taip"patikėk savo svajones Dievui". per laiką tai man įsiėdė ir supratau, kas turima omenyje.
Žinai, va čia ir atsiskleidžia, kas tėra teorija ir tėra praktika - esi viena su savo svajonėmis, todėl ir tegali savim pasiklaiuti. ir visai nesvarbu ką ir kaip suvoki. Tikėjimas visada yra praktiškas. gerai, nepyk, tačiau yra laikas, kai supranti, kad esi ribotas ir išties nieko negali pakeisti savo gyvenime. Esi aplinkybių vergas. Jau anksciau rašiau, kaip Jėzus žmogui pasako:"Nustok būti vergu". Aš tai patyriau - būti laisvam yra puiku.

mamka rašė...

Gerai, tai būk sau laisvas. O kas yra laisvė? Va tai tu man ir paaiškink :0)
Dėl viso kitko, ką rašai, tai jei mes mokėtume taip tobulai viską sustatyti į vietas ir patikėti savo gyvenimą Dievui be dvejonių, tai... mes būtume arba akmenys arba angelai... Deja, esu tokia, kokia esu. Ir noriu galvoti racionaliai arba jausmingai, juoktis ir verkti. Jei žmogus visad būtų tik laimingas, jis nebūtų laimingas iš tiesų, jis nežinotų, kad tai laimė :0) Jei neturėčiau asmeninių svajonių, o galvočiau tik protingai, gal būt gyvenčiau viena negyvenamoj saloj... O dabar aš negaliu vaikščioti kaip zombis ir būti rami, man galvojasi ir viskas, supranti? :0) Nors aš ir esu gana rami :0) Be to, norisi, kad mane suprastų greta esantys mano artimieji apart :0) Dievo...