penktadienis, lapkričio 02, 2007

Sujungimas


sakė, kad aš keistas žmogus - pirma padariau namą ir kanalizacijos duobę, o paskui pabandžiau sujungti. Bet taip ir buvo - sujungta ir užkasta. Nors del keistumo sutinku - reikėjo pradet nuo unitazo.

8 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Žmonės kasa duobes- kas kanalizacijai, kas kapui, kas medžiui sodinti... Kai mes būdavom mažytės, kasdavom duobeles ir darydavom "sekretus"- tokias paslaptis po stikliuku...

Nebuvau šiemet kapuose, neaplankiau savo kapo... Aš tik šiemet apie tai susimąsčiau, atrodydavo, kad lankau senelę, o juk iš tiesų lankau savo kapą...

Ėjau tik į parduotuvę viena- šalta, tuščia, tik varnas krankteli. Viskas taip, kaip mano širdy,- pagalvojau.- Nukritę lapai nuo mano medžių, nuvytę gėlės...

Nesuprantu tik vieno, kodėl prieš išeigines visi mandagiai vieni kitiems linkėjo "gerų švenčių!"? Gal kam nors palinkėjo ir linksmų... Ar tai vadinama ŠVENTE?

Anonimiškas rašė...

Laukiu pirmadienio. Eisiu vėl į savo kursus. Galvoju, kad tai vienas iš pačių mieliausių laikų iš praėjusių metų. Man ten patinka viskas. Patinka net tai, kai vėlokai einu namo, ąžuolynas kvepia drėgnais lapais, visur tuščia ir stotelėj aš būnu viena, nes visi išvažiuoja arba savo mašinom, arba į kitą pusę. Tada dainuoju :0) "kregždutės, kregždutės, dangaus gyvos žirklės, atkirpkit ir man gabalėlį dangaus..." arba "gyveno pievoj vienišas svirplys, norėjo rasti tokią pat, kaip jis. Tu man graži, kaip ta gėlė pilna medaus; o tu gražus, kaip beržas po lietaus..." :0) Kai kurių moku kelias eilutes, kai kurias visas. Ten nėra kam išgirsti, o jei ir išgirstų, tai name, prieš stotelę, gyvena mano draugė, ji suprastų :0)Man bus gaila, kai kursai baigsis. Bet dabar dar bus smagu pora savaičių.

Anonimiškas rašė...

Aš jau tave užknisiu su savo rašinėjimu, jo? :0) Žinau, žinau, kad pakentėsi :0) Jau tuoj išlėksiu pas draugę, paskui nerašinėsiu. Aš tik norėjau pasidžiaugti, kad galbūt pas mus bus pokyčių. Dar negaliu pasakot, gal nepavyks, bet yra viena labai puiki idėja ir protingų žmonių, galinčių ją įgyvendint, todėl eisiu pas draugę papliurpt :0) Tada mano vyras gautų sunkų ir puikų darbą, paskui gal ir aš arba vaikai (nieko nepadarysi, vyrams pirmenybė pas mus, bet aš jį tikrai palaikyčiau):0) Kaip viskas būtų į gera! Bet tam reik laiko, tu nieko neklausk ir palinkėk tik mums sėkmės mintyse, žinau, kad tu geranoriškas.

Linas rašė...

Na, Mamka, visai neužknisai, tik kam tu apie kapus taip - spesi kapą išsirinkt. Pasakyčiau, kad tu kaip barsukas prieš pavasarį - lauki kol lapai išsprogs:)
O dėl darbo tikrai palaikau, ypač jei tai yra idėja. Tik nepamiršk, kad kiekviena lazda turi antrą galą. Matai, mes stengiamės kad patiktų pasekmės, dėl jų ir dirbame, bet reikėtų ieškoti priežasčių. Kartais net pasikeitusios pasekmės nepanaikina priežasčių. Pasijaučiau turtingas ne tada, kai prasukau kelis reikalus, o tada, kai mano širdyje apsidyveno taika, ramybė ir džiaugsmas. Štai ko iš tikro linkiu kiekvienam žmogui. Tai tiesa ir tai neapgauna.

Anonimiškas rašė...

Oi oi, kaip tu čia protingai... Gerai, kad tavo širdyje apsiDyveno! taika ir ramybė :0) Tiesiog perestroiką priminei "myr, drūžba, Gorbačiov" :0)
Aš šiaip apie turtus nekalbėjau, o apie geresnį darbą tiesiog. O paprastai geresniam darbe uždarbis priklauso nuo tavo padaryto darbo kiekybės, kokybės, bei noro dirbti- tai neblogas stimulas. :0)
Mano širdy irgi kartais būna taika, ramybė ir džiaugsmas, bet ne visada tai į gera... Kartais puiku ir neramybė :0)
Vakar labai neramiai lėkiau strimgalviais... Supranti, išvažiavau pas draugę, o savo telef. namie pamiršau, o ten užrašytas tas prakeiktas jos durų kodas! Nuvažiavau, o ką toliau? Taigi, pagalvojau, kaip jaunystėj švilpti po langais nedera, be to, jau pamiršau pirštus susikišus švilpaut :0) Rėkaut irgi nei šis, nei tas. Galvoju, paleisiu jai į langą akmenuką... Žinai, stipriai mest nenorėjau, kad lango neiškulčiau, tai tas akmenukas skrido skrido ir... ėmė leistis... tiesiai į kaimynų palangės skardą visu garsu "TERKŠT". Šokau aš iš to bobutės rūtų darželio, į kurį buvau įlipus ir nukūriau už namo kampo slėptis, galvoju, ką pasakysiu, jei kaimynas išlys? Kol lėkiau už kampo, prisiminiau, kad jų balkonas ir už kampo yra, tai jau lėkiau ir iki kito kampo, kol ėmiau juoktis balsu pati iš savęs prie laiptinės... Kažkokios mergaitės ėjo ir įleido mane, dabar jau išmokau kodą visam gyvenimui... :0)
Oi, dar dabar juokas paima, kai prisimenu, kaip aš ten nešiau kudašių...
Tai va, kaip man gyventi ramiai, jei aplink neramūs dalykai dedasi? O man rūpi? Jei gyvenčiau tik dėl savęs, tikrai būčiau rami kaip koks ruonis ar suomis... O dabar man už visus reik pergyvent!

Anonimiškas rašė...

Nu Mamka, tu be istorijų negali:)būk kaip ruonis, galėsi Nemune žiemą maudytis.
Linas

Anonimiškas rašė...

beieskodamas informacijos apie statybas netycia uzklydau i jusu dienorasti, paskutinis sio iraso sakinys baisiai prajuokino... ne todel, kad keisciau jau ne butu kur, bet todel, kad labai panasiai ir padariau savo "statybininko namelyje", tik ne su kanalizacija, o su vandentiekiu - sulinio pas mane nera, o siurblys jau bus metai kaip stovi, su visais vamzdziais, hidroforais ir filtrais, pajungtas ir prijungtas :) Na kolkas jis laikinai, vandeni is backos pompuoja, is miesto vaziuodamas atsivezu po 80 litru, mazdaug 2 dienom buitinem reikmem pakanka... taigi galiu isdydziai parasyti - as sulini pradejau nuo siurblio :)

Linas rašė...

jo, pradedam nuo entuziazmo, baigiam kaip visada, stiprybės, nežinomas statytojau, kaip matau tau da jos prisireiks:)