pirmadienis, lapkričio 06, 2006

Apie smurtą mokyklose

Pastarosiomis savaitėmis plačiai nuskambėjo dvi žinios, susijusios su mokykla - Vilniaus Volungės pradinėje mokykloje įvyko incidentas, kuomet antraklasis esą sužalojo kelis mokinius – tada devynmetis netramdomas siautėjo mokyklos koridoriuose su peiliu rankoje, užpuolė ir sužalojo tris bendraklasius. Vaiko esą negalėjo sutramdyti nei mokytojos, nei direktorė – pedagogės tiesiog užsirakino nuo siautėjančio mokinio.
Visose Lenkijos mokyklose užpraeitą penktadienis buvo paskelbtas gedulas - mokyklose išrikiuoti mokiniai, valstybės vėliava su gedulo kaspinu nuleista iki pusės stiebo. Taip Lenkija pagerbė nežaboto smurto auką - Gdansko gimnazijos moksleivės tragišką mirtį. Neatlaikiusi bendraklasių patyčių, kurie visos klasės akivaizdoje ją išrengė ir imitavo lytinį aktą, mergaitė pasikorė.
Kai šitos žinios stebino ir atrodė tolimos nuo mūsų, kaip retkarčiais įvykstantys pasišaudymai JAV mokyklose, atsitiko taip, kad ir anykštėnas moksleivis iš J.Biliūno gimnazijos atsidūrė Panevėžio ligoninėje, nukentėjęs nuo kitų mokinių.
Kaip paprastai būna tokiais atvejais, galima nueiti paprasčiausiu keliu ir apkaltinti vieną mokyklą, kad nesprendžia problemos. Tačiau manau, vargu ar tai teisinga, nes mes artėjame prie to, kad šita problema jau bus ne tik vienos mokyklos, bet ir visos visuomenės – žinau atvejų, kai pradinukai ir į kitas rajono mokyklas nešdavosi peilius, kad apsigintų, tiesa, tėvai laiku pastebėdavo ir tie skandalai neiškildavo į viešumą.
Spręsdami, kaip pažaboti smurtą, visada atsidursime kryžkelėje –iš vienos pusės yra vaiko teisės, iš kitos – drausmės griežtinimas. Ko gero, paprasčiausia prevenciją ir smurto tramdymą sieksime pažaboti atiduodami “vadžias”į policijos rankas taip, kaip numirėlius atiduodame laidojimo tarnyboms. Patys rankų teptis nenorime – yra tarnybos.
Vasarą važinėjant po Europą patyriau keistą jausmą – net juodaodžių imigrantų rajonuose jautiesi žymiai saugiau, negu vidurnaktį eidamas per A.Baranausko skverą. Kodėl? Todėl, kad ten nesimato girtų žmonių, girti tik valkatos, o net pankai, jei susiduri netyčia su jais, pirmi pasako:”Atsiprašau”, tuo tarpu čia iš golfuko išlipęs tvarkingas jaunuolis užstaugtų:”Kas yr?”. Neabsoliutinu, kad ten gerai, o pas mus – tik blogai, bet agresijos ten mažiau per pusę. Mūsų kultūra agresyvi alkoholiniu pagrindu.
Aišku, kalta televizija ir visi kiti faktoriai, tačiau labiausiai kalta situacija, kai absoliučiai nėra jokių nepajudinamų vertybių, viskas yra perkama ir viskas parduodama. Paradoksalu, kad kuo daugiau šiuolaikiškėjame, tuo labiau ir primityvėjame – jėga ir pinigai lemia gyvenime vis daugiau.
O jei norime pasikeitimų mokyklose, turime įvertinti, ko iš jos norime – visuomenė tikisi, kad išauklės ir išmokys vaikus, bet neduoda mokytojams jokių poveikio priemonių. Mokytojas panašus į tarybinės armijos kareivį, kurį karininkas atvedė ir pasakė:”Po pietų čia turi būti tvora, statyk”. Tiesa, nei vinių nei plaktuko, nei lentų jam niekas nedavė…
Jei mokytojas nusuks besiformuojančiam chuliganui ausį – kriminalas, jei užrėks –psichologinis smurtas. Užuot padėkoję, kad suvaldė chuliganą, tėvai bėgs į tarnybas ir skųsis, kad žaloja vaiko asmenybę. O “asmenybė” gali paskyti “Eik tu š… ir ką tu man padarysi, gal barsi?”. Beje, mokytojai tokioje padėtyje, kad net pašalinti ne tik iš mokyklos, bet ir iš pamokos chuligano negali - “vaikas” turi būti pamokoje.
Nesu už bausmes, bet tuščias humanizmas mane irgi erzina – pametama, kad nebaudžiamumas žmogų žaloja labiau negu raudona ausis ar sprigtas.
Mano mokykloje tokios problemos buvo sprendžiamos paprastai – nuskriausi mažesnį ar kelsi skandalus, išvadinsi kuo nors mokytoją moterį – mokytojai vyrai susirinks, pasikvies ir tiesiogine prasme gausi per kelnes. Tvarka buvo, nereikėjo ir Pakso.
O kol mokykla yra bejėgė kaip kūdikis patariu pedagogams nuo ginkluotų peiliais mokinių užsirakinti, nes bandys sutramdyti –naudos jėgą, o naudos jėgą – kriminalinis nusikaltimas, svarstymai, tyrimai, darbo netekimas.Be to, ir pavojinga, skambinkite policijai.

9 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Pukiai parašyta. Būtent taip ir yra. Mokytojas neturi jokių galių.

Taip ir mano tėtė yra gavęs papeikimų ir dar bala žina ko už tai, kad pamokos metu išvydavo iš klasės moksleivį ar jam ausį nusukdavo.

Linas rašė...

Dekui uz ivertinima:)

Anonimiškas rašė...

Ka čia bepridursi :-(

Kristina rašė...

jooo... vaizdelis nekoks. Man irgi tokie pamastymai kyla, kai skaitau apie visas sitas teisiu gynimo akcijas... Kazkaip zmones galvoja, kad vaikai kazkokiu budu patys issiaukles... Bloga darosi nuo tokiu mastytoju... Patiko tavo palyginimas su kareiviu:)) Sukelia liudna, bet vis delto sypsena:))

Anonimiškas rašė...

Kažkodėl visi įprato kalbėt tik apie savo teises, bet pamiršo, kad egzistuoja ir pareigos. Tai kaip laizda su dviem galais, tereikia rasti svorio centrą. Lyg ir paprasta, bet, matyt, to niekam nesinori. Paprasčiau garsiai rėkt apie savo ar kitų teises. Tada esi labiau populiarus.

Amžina rašė...

kaip viskas man pazistama!
elementariausius pavyzdzius matau savo mokykloje. ir ZINAU, kad vyresnieji taip neaugo. mes nebuvom tokie siaubunai, kaip kad dabar vaikai...
Bet visgi ir mes kalti - neiskiepijam jiems tu vertybiu. beto visuomenes "tobulejimo" procesai, technologiju progresas... dabar net 5 metu vaikas zino, kaip su kompiuteriu nusaut priesininka.. tai ko dar noret?

Anonimiškas rašė...

Čia dar kitokios info apie vaikus:

Lietuvoje pusė vaikų augs be tėvo
2006 10 29 08:50:25
“OMNI.Laikas” informacija www.omni.lt

2006 m. kas septintoje šeimoje nepilnamečiai vaikai auga be tėvo. Lietuva labai sparčiai vejasi JAV, kuriose tradicinė šeima jau nebėra vyraujanti. Demografai prognozuoja, kad neilgai trukus ir Lietuvos laukia toks pats likimas, rašo savaitraštis „Veidas“. Kur dingsta tas, kurio šventa pareiga šimtmečiais buvo aprūpinti savo atžalas, suteikti jiems saugumo jausmą?
Lietuvoje dešimčiai vedybų jau tenka septynerios skyrybos, o vaikai dažniausiai lieka augti su motina. Demografai prognozuoja, kad neilgai trukus kas antras vaikas augs tik su motina.
Išsituokusiųjų šeimose kasmet be tėvo lieka apie 11,1 proc. vaikų. Kur dingsta šeimos galva, kur nuo atsakomybės pasislepia duonpelnys? Kur dingsta tas, kurio šventa pareiga šimtmečiais buvo aprūpinti savo atžalas, suteikti jiems pradinį startą gyvenime, saugumo jausmą? Įdiegti paprastą ir aiškią vertybių skalę, tarkim, išmokyti Dievo ir tėvynės meilės...
Skurdo buvo visada ir visose šalyse, bet dar niekada tokiu greičiu iš šeimų taip sparčiai nenyko tėvystės samprata. „Tarkim, vos gimus neįgaliam kūdikiui tėvai visu šimtu procentu tučtuojau neša kudašių iš nelaimės ištiktos savo šeimos“, - tvirtina neįgaliųjų globos bendrijos „Viltis“ pirmininkė Dana Migaliova.
Bet tai tik smulkmenėlė... Skyrybų Lietuvoje taip pat sparčiai daugėja. Kasmet išsituokia beveik tiek pat porų, kiek ir susituokia. Dabar Lietuvoje tampa ypač madingos tokios skyrybos, kai keturiasdešimtmečiai vyrai skuba palikti savo bendraamžes žmonas ir paauglius vaikus, susiradę kitą, žinoma, visada daug jaunesnę už save, moterį.
O kas nutinka jų paliktus paauglius vaikus, Lietuvoje tikslios statistikos dar niekas nesurinko. Bet surinko Amerikoje: 30 proc. tėvų išduotų paauglių tampa ligoniais – dažnai turi įvairiausių psichikos sutrikimų, tarp jų homoseksualių polinkių, o 70 proc. tampa nusikaltėliais. Ši statistika – baltųjų. Tarp juodaodžių padėtis dar prastesnė: net 95 proc. jų paauglių, tėvo paliktų arba apskritai be jo augusių, tampa nusikaltėliais.
Lietuvoje jauni vyrai atsakomybės bijo, vengia vis akivaizdžiau. Vis dažniau.Lietuvoje moterys ryžtasi gimdyti be vaiko tėvo sutikimo. Nesugebėdamos priversti vyrų susituokti, jos gyvena su jais susidėjusios, verčiasi vienos ir įsivaizduoja, kad turi bent draugą, jeigu jau ne tikrąjį vaiko tėvą. Bet, augindamos vaikus vienos, ir sėkmingos karjeros pasiekusios moterys, ir bedalės, daro tą pačią žalą savo vaikams: vaikas, augdamas be tvirto vyriško peties, be vyriško autoriteto pavyzdžio, niekada neišmoks to, ko gali išmokti ugdomas abiejų lyčių atstovų. Jis paprastai neišsiugdo tvirtų gyvenimo orientyrų, neišmoksta vyriškai nugalėti gyvenimo kelyje pasitaikančių kliūčių, o dažniausiai jaučiasi išduotas ir paliktas, o vėliau ir pats kratosi galimos atsakomybės ir savo ruožtu bijo ją prisiimti.
Tų šeimų, kuriose nėra tėvo, o tokiose 2005 m. Lietuvoje augo net 11,1 proc. vaikų, paaugliai kur kas dažniau nusikalsta. Mokytojos skundžiasi, kad labai dažnai į mokyklą ateina motinos ir verkia, kad nesusitvarko su savo sūnumis.
Lietuvoje vaikų nusikalstamumas sudaro 16 – 17 proc. visų išaiškintų nusikaltimų, 16 – 18 proc. paauglių nusikalsta pakartotinai. Dauguma paauglių nuteisti už plėšimus ir vagystes, mažesnė dalis – už sunkius nusiklatimus: išžaginimus, sunkius kūno sužalojimus, žmogžudystes, rašo „Veidas“.

Linas rašė...

Aciu visiems, galiu pridurti tik tiek, kad aisku, jog humanizmas mokyklose niekur neveda - jis neturi bazes, nėra atskaitos taško. Nesu ir už "policininkų" mokyklą, bet už tai, kad būtų įvestas balansas - yra teisės, bet yra ir pareigos. Nevykdai pareigų - atkepi piragi ir jokiu seiliu negali buti. nebaudziami ir nekontroliuojami vaikai yra nesaugus ir žaloja kitus.

Amžina rašė...

zaidimai zaidimais, bet vakar, kai dar buvo sniego, man vaikai su ledo gabalu praskele paaki.beveik fanara turejau.
pataike tiesiai po akim. netoli stovejo ir megavosi, kai i mane skrido burys gniuzciu.
visgi skaudejo.
labai skaudejo.