Kai buvau mažas, mėgdavau žiūrėti kaip ateina lietus. Sėdėdavau po medžiu ir žiūrėdavau kaip didelis lašas kaip kokia bomba skrodžia orą, po to dar vienas, po to kerta visas ruožas tarsi čaižytų botagais. Žemei reikia lietaus, kad ją suminkštintų, bet žinote, kai prasideda lietus, pirmiausia atsitrenkę lašai sukelia ant kelio dulkių rūką, išmuša dulkes aukštyn...
Meilė yra Dievo lietus mūsų širdims. Biblija sako:“Viešpats ateis, kaip ankstyvasis ir vėlyvasis lietus į žemę“. Kai jautiesi be galo teisus, padorus ir tvarkingas, na beveik tobulas, ir kas be ko, stovi aukščiau už kitus, vieną dieną Dievo meilė paliečia tavo širdį. Ir pakyla dulkės... Tačiau tą akimirka suvoki, koks esi ribotas ir kokia pikta tavo prigimtis. Atvirai sakant, jei aš būčiau Dievas, su tokiu asmeniu, koks esu, nenorėčiau turėti nieko bendro. O Jis ateina kaip lietus, kai mano širdis būna sausa ir žudanti kaip dykuma. Tada pamatai ir savo kaltes kitiems ir tai, kad jos nesulaiko Dievo:“Amžina meile tave pamilau“,- sako Dievas žmonėms. Tai didelė paguoda man.
Pamažu suprantu, kad meilė išties yra pats galingiausias ginklas – galiu viską pakelti ir pakęsti, bet Dievo meilė mane nuginkluoja visiškai, tampu bejėgis, bet kartu jaučiu, kad visi mano ginklai, kurios pats išradinėju ir galandu, yra beverčiai, tačiau jei lieku Jo meilėje, lieku nesužeidžiamas.
Laukiu tų dienų, kai ateina lietus....
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
3 komentarai:
Lietus kartais ir atšaldo realiame gyvenime...
SAM
O mane maza sese vadindavo laseliu :0) Paskui buvau lasas, paskui jau vardu vadindavo. Nu cia del mano vardo turbut :0) O siaip lietus yra gerai, beveik niekad nesinesioju skecio :0) Ir kartais labai gerai, kai sniegas arba lietus atsaldo "perkaitusia" smegenine, ypac kai negeros mintys aplanko :0)
Ir mano zmona Rasa:)
Visdelto pagrindine lietaus savybe - pabudinti gyvybe.
Rašyti komentarą