Kai faktai nesutelpa į rėmus

Žiūriu ne taip paprasta suvirškinti istorinius faktus, kai kam jie sukelia pilvo skausmą. Nieko, brangus dienorašti, vis dėlto istoriją reikia žinoti, tuo labiau, kad to, ką sakau, vargu ar kas pasakys viešai -per daug pavojinga. Oficialios institucijos gal ir nepaneigs, bet kukliai nutylės.
Prisipažinsiu, kai ėmiausi studijuoti bažnyčios istoriją, ir lyginti su katalikų dogmomis ir mokymu, išties patyriau lengvą šoką – buvau įsitikinęs, kad ši krikščionių bažnyčia yra teisingiausia.
Taigi, ta pati popiežiaus institucija…. Užteko tik kai ką iš savo tyrinėjimų parašyti, kai ėmė lįsti tos pačios iškaltos mokyklose dogmos – kas buvo pirmasis popiežius?
Turiu nuliūdinti, kad Petras tikrai nebuvo popiežius ir nei pats save laikė tokiu, nei kiti jį tokiu laikė. Jis buvo vienas iš 12.
Skirtingai nei popiežiai, apaštalai nedrįso save vadinti Dievo vietininkais, nes puikiai žinojo, kad tai būtų tikra šventvagystė, nes Dievo vietininkas šiuo metų yra Šventoji Dvasia, o ne koks žmogus.
Be to, minėjau, 380 mūsų eros metais, nuo kurių prasideda Katalikų bažnyčios gyvavimas, imperatorius Feodosijus paskelbia :”Įsakome nuo šiol vadintis katalikais”.
Taigi Katalikų bažnyčia atsiranda imperatoriaus įsaku praėjus 400 metų po Jėzaus gimimo. Popiežiai atsiranda dar vėliau.
Vyriausias Romos imperijos žynys, kaip ir dera, turėjo gyventi tik Romoje, todėl palaipsniui, kai susiliejo Imperija ir Katalikų bažnyčia, visi aplinkiniai vyskupai buvo palenkti, papirkti ar jėga priversti pripažinti Romos vyskupo pirmenybę. Tas procesas nebuvo jau toks paprastas, truko apie 300 metų.
Vis dėlto popiežius, kaip Romos popiežius, atsiranda tik 660 mūsų eros metais. Taigi, praeina 630 metų po Kristaus mirties, kol Katalikų bažnyčia ima savintis atstovavimą Dievui ir pasisodina žmogų, kurį paskelbia Dievo vietininku. (beje, greitu laiku parašysiu apie dar vieną didelį mitą – apie tai, ar Petras iš viso kada nors buvo Romoje).
Tokie yra istoriniai faktai ir nuo jų nepabėgsi. Rusai turi žodį “samozvancy”, manau jis geriausiai atspindi visą šitą politinę sistemą, kai imi žiūrėti istoriją. Aš asmeniškai tikiu, kad tik ant tiesos pagrindo gali augti geras vaisius. Bet jei jau pats pagrindas grindžiamas melu… Štai kodėl sistemai dzin, kas parašyta Biblijoje ir ko mokė Jėzus – ji gyvena sau, tarnauja sau ir turi savo įstatymus. Kažkada klausiau savęs, ar aš privalau palaikyti melą, jei mane prieš mano valią tariamai pakrikštijo? Taip pat ir supratau, kad žinodamas šiuos faktus nebegalėsiu gyventi taip pat, man reikės pasirinkti – vaidinti, kad nieko nežinau ir pritarti(gyventi būtų paprasčiau), ar pasakyti, kad nepritariu ir nesiruošiu dalyvauti