Klasikai diskutuoti neleidžia

Kai kalbame apie klasikus, dažnai jie yra tarsi nekintantys dydžiai, kuriuos tegalime priimti per daug negalvodami. Jie gali net nepatikti, ar net atrodyti primityvoki, bet guodžiamės bent tuo, kad gal ko nesuprantame. Tačiau šis santykis akivaizdžiai netinka, kai kalbame apie J.Biliūną, nes jo kūrybą kiekviena karta turi atrasti ir išgyventi pati. Sukanka 100 metų, kai pasaulį išvydo Jono Biliūno apsakymai.
Ką gi jis padarė tokio – taip, jis pramynė takus ir priartino lietuvišką novelę prie europietiškų standartų, bet jus tais takais atėjo žymiai už jį iškalbingesnių, ir iš pirmo žvilgsnio talentingesnių rašytojų? Ar jau jis buvo toks didis realistas, kad be jo negalėtume ko nors sužinoti apie to meto epochą?
Vis dėlto, net ir šiandien vienu aspektu J.Biliūnas lieka nepralenkiamas - jo humanizmas toks gilus, kad iki šio laiko verčia nejaukiai jaustis vartotojiško mąstymo įkaitus. Dažnai jo kūriniai turi galią pažadinti žmogiškumą.
Bent man J.Biliūnas –labai vyriškas rašytojas – vienas iš nedaugelio, kuris ne aprašo, ne kuria pramogą kitiems, ne blyksi savo protu, o pats dalyvauja kūrinio veiksme, tarsi panaikindamas ribą tarp gyvenimo ir literatūros. Taigi jis - labai vyriškas rašytojas, nenusimetantis atsakomybės, o dažniau ją prisiimantis. Manau, taip turėtų jaustis kiekvienas žmogus, matydamas pasaulio netobulumą ir blogį – ir mes įnešame savo dalį. J.Biliūnas nesislapstė kūryboje, jis sakė:”Taip ir aš dėl to kaltas, ir aš esu toks pats”.
Galų gale jo humanizmas toks gilus, kad jis net neleidžia mums diskutuoti dėl tam tikrų kategorijų – jo kūryboje ne diskusija, ne medžiaga apmąstymui, o humanizmo praktika. Todėl dažnai net nekyla abejonių, perskaičius jo kūrybą, kaip turi elgtis žmogus.
Štai Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje atstovas liberalcentristas Jonas Čekuolis siūlo pradėti diskusijas eutanazijos tema. Eutanazija - tai dirbtinis gyvybės nutraukimas, kurį atlieka kitas žmogus mirštančiajam sąmoningai prašant arba su artimų žmonių sutikimu. Kaip sakė J.Čekuolis, nors "eutanazijos klausimas Lietuvoje yra jautrus ir "žalias", tačiau Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria diskusijoms dėl eutanazijos įteisinimo.
Ką į tai pasakytų J.Biliūnas? Manau, jis jau atsakė. Jei kas nori pamatyti, kaip veikia eutanazija praktikoje, tegu paskaito jo noveles “Kliudžiau” ir “Brisiaus galas”.
Taigi ir šį pavasarį ne diskutuokime, o tiesiog gyvenkime.