penktadienis, gegužės 11, 2007

Paskutinis skambutis


Paskutinis skambutis švenčiamas Anykščiuose Aukštaitiškoje sodyboje. Su šokiais, dainom ir duonos kepimu.

4 komentarai:

mamka rašė...

Maniskei siandien paskutinis skambutis, bet man visai nelinksma... Mane toks ilgesys apeme kazko... Kaip toj Bagdono dainoj "... dziaugsmas budi, jis cia pat, greta, tik sunku nuo skausmo ji atskirti... Tik sunku atsisakyti to, ko gal but is viso neturejai..." Atsikeliau siandien sesta, kaip tada, kai vesdavau i mokykla, nes siandien nuvezem ir taip sirdi suspaude, juk ka tik i pirma klase vedziau... Paleidom, kur ji turejo susitikt su klasiokais, o paskui apsiverkiau vaziuodama i darba. O vyras neva "paguode" : tu, sako, neverk, tai pasidarom dar leliuka ir vel galesi i pirma klase vest! Durnius, bet prajuokino :0)

O laikas teka tarsi smelio smiltys pro pirstus, ir nepaimsi, neapsuksi, kaip smelio laikrodzio... Ka jau praleidom, tai praleidom. Kai pagalvoji, juk ne sau vaikus auginam- pasauliui ir noris, kad jiems ten butu gera... Ai, tiek to... Is kitos puses vis bandau pasakyt sau, kad tai smagu, bet vistiek man ilgu ir viskas...

robertas rašė...

Jooo, mamka, toks gyvenimas. Bandau isivaizduoti savo vaika, kai manes nebus. Zinai.!? Nelengva.

mamka rašė...

Bet siaip ar taip, privalgius torto :0) i vakara tas gyvenimas visai prasvieseja... :0) Einu miegot, labanakt.

Linas rašė...

Na ko jūs taip abu liūdnai? taigi ne laidotuvės, ir jokių čia įsivaizdavimų, džiaukitės tuo, kad alsuojat.