pirmadienis, sausio 30, 2006

Susirgimai ir diagnozė

Kadangi jau prakalbau apie vienatvę, reikia tęsti. Biblija sako, kad vienatvė - greičiau išimtis mūsų prigimčiai, o ne taisyklė ir ragina bėgti iš jos. Mane visada stebindavo krikščionys, kuriems visi buvo blogi, netikę ir t.t. Žodžiu tie dvasios galiūnai, kurie tariasi pavieniui nešą visam pasauliui gėrį ir teisingumą. Kurį laiką galvojau, kad tam yra ir objektyvių priežasčių, na, kam ant mozoliaus užmynė, anam ko nedavė, o trečiam nepatiko, kaip gieda, meldžiasi, aukoja ar liudija.Bet ilgainiui supratau, kad visdėlto, tai neturi nieko bendro su realiom bendruomenėm, dažniausiai tai chroniško susirgimo požymis - nes kaip gali žmogus, žinantis, kad ir Jėzus vaikščiojo ne vienas sąmoningai bėgti nuo kitų, ir dar, negana to, tyčiotis iš tų kurie daro kitaip. Biblija apie šį reiškinį sako paprastai, tai savanaudis kvailys:
"Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.
Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.
Patarlių 18; 1-2

Taigi, Biblija paprastai nurodo, kas yra kvailys:
1.Tai nuo kitų sąmoningai atsiskyręs žmogus.
2.Atsiskiria tik dėl vienos priežasties - dėl savo užgaidų.
3.Jis tyčia prieštarauja tam, kas teisinga.
4. Vienintelis jo rūpestis - parodyti save.
6. Kaip jau suprantat, ką jis parodys, nekelia abejonių.
Taigi, toks yra tipiško su niekuo susijungti negalinčio tikinčiojo portretas.

Komentarų nėra: