pirmadienis, balandžio 04, 2005

Susigalvotas kelias

Ar gali žmogus susigalvoti kelią? Manau, ne tik gali, bet taip ir daro dažniausiai. Tai labai aiškiai parodo Biblija.

“Jėzus sako:”Kur aš einu, jūs žinote kelią”. Tomas jam sako:”Viešpatie, mes nežinome, kur eini, tai kaipgi žinosime kelią?”.
Jono 14; 4-5

Taigi, Jėzus sako, kad išeina, o Tomas sako, kad nebežino, kas toliau bus. Tai natūralu ir žmogiška. Kol Jėzus vaikščiojo žeme, jis pasakydavo savo mokiniams, kur eis. Visi Izraelio žmonės galėjo jį pasiekti, nes sakydavo:”Štai jis šventykloje, štai - prie ežero”.
Bet kai nelieka Jėzaus kaip regimo pavidalo visiems iškyla klausimas, kur eiti. Manau, žmogus taip jau surėdytas, kad pirmiausia pasikliauja regėjimu, todėl galima suprasti, kodėl taip įnirtingai statomi didžiuliai šventyklų, bažnyčių pastatai, kodėl statomos piramidės – stengiamasi sukurti didingą vietą, kuri pagal regėjimą turėtų patikti Dievui – vargonai, didybė, specialūs rūbai, magiškos apeigos…
Bet tai ir yra susigalvotas kelias – žmonės susikuria sau kelią, kad galėtų eiti regėdami. Taip pat susikuria ir žmones, kurie turėtų pakeisti Dievą, kad galėtų paskui juos sekti, pavyzdžiui, popiežius, žymius pamokslininkus…
Jėzus, Dievas, kuris vaikščiojo šita žeme, pasakė labai paprastai, kai mokiniai rodė į Jeruzalės šventyklą;”Mokytojau, kokios sienos ir kokie akmenys”… Jėzus atsakė:”Ateis dienos, kai čia neliks akmens ant akmens”… Žmonių susikurtas kelias visada laikinas ir tikrai ne tas kelias, kuriuo mokė eiti Jėzus savo mokinius. Krikščionis eina tikėjimu, ne regėjimu. Jam nedaro įspūdžio nei pastatai, nei religinių organizacijų dydis ir politinė įtaka. Vienintelis dalykas, kuris veikia krikščionį yra tikėjimas.O tikėjimas visada tik vidinis kelias - be bažnyčių, koplyčių,ir kitų šventų vietų.
Tai kurgi ir kuo eina tikintis žmogus? Kaip ir parašyta Evangelijoje:”Jėzus sako:”Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane”.
Jono 14;5
Šie Jėzaus žodžiai labai nepatinka tiems, kas norėtų turėti ir atsarginį variantą. Norėčiau kartais ir aš jį turėti…
Niekas, vadinasi, niekas – net ir ginčytis neverta.
Bet pasirinkimas vis tiek yra. Galima eiti ir susigalvotu keliu, ypač jei neieškai Dievo.

4 komentarai:

+ simonas rašė...

ar tik nebūsi beskaitąs liturginių skaitinių? kaip tik tas skyrius skirtas praėjusiam sekmadieniui :) - apie tomą, kuris tiki :-)

Anonimiškas rašė...

O jei ieskai Dievo, kaip zinoti, kad eini Jo, o ne savo susigalvotu keliu?

Linas rašė...

Nu tu Simonai ir knygas skaitai idomias;) Gerbiu uz kantrybe.

O anonimui apie kelia - uzdavinys isties nelengvas, bet iveikiamas, reikia ziureti isvis ka sako Jezus tam Jono 14 skyriuj, ten yra numatytos ir salygos ir tai, ka prisiima padaryti Dievas:"Ateisiu pas jus". Dievas ateis i tavo gyvenima, jei tu Jo ieskai. Kaip ir mes - einame tik ten, kur musu laukia. Sekmes.

Petras rašė...

Po viskuo, ka Linas parase, pasirasau ir as. Taciau ir Anonimo klausimas yra ne siaip sau. Man tai didziausias gyvenimo klausimas. Zinau, kad Biblijoj sudeti Kelio zenklai, ju nemazai, taciau tai - tik zenklai, o Kelia turi pazinti pats. Gal todel man lengviau pasakyti, kada bunu nukrypes i sali, nors, galimas daigtas, tada, kai suvokiu atsidures uz Kelio ribu, tada ir bunu tikrajam Kely... Ko gero, zinau tiktai krypti, tik maza Siaures zvaigzdele, apie kuria sukasi visas pasaulis. Atrodo, pasakiau kaip tikras poetas, ar ne?