Turbūt pasakysite tik vieną - tai jau įvyko ant Golgotos. Deja, atsakymas neteisingas. Štai, ką sako katalikų teologija "Šv. Mišiose vyksta Paskutinės vakarienės minėjimas, kurio metu Bažnyčia aukoja tai, kas įvyko ant Kalvarijos kalno".
Katalikai aiškina, kad "Mišios - Dievo Karalystės atėjimo, malonės, atleidimo bei Bažnyčios gyvenimo pagrindas".
Taigi, kaip jau įprasta mūsų krašte, einantys į mišias net nepagalvoja, kad kartu su minia traukia ne į šventę, o ant Golgotos kalno stebėti Kristaus nukryžiavimo.
Kas netiki, tegu pasižiūri teologiją:"Kadangi šis minėjimas įsakmiai Kristaus pageidautas, Mišios nėra vien tik mintinis, “idealistinis” įsigyvenimas į Kristaus mirties faktą. Kita vertus, tai nėra paprastas vienkartinės Kristaus mirties “pakartojimas”.
Kitaip sakant - katalikybė teigia, kad per mišias vyksta ne kas kita, kaip realus Kristaus mirties pakartojimas. Žinoma, kadangi nedrąsu sakyti, ši tiesa apipinama visokiais teologiniais terminais, žodžių žongliravimu ir t.t. Tačiau tai nekeičia esmės - Kristų aukoti galima kasdien, esą, Jis pats to pageidavo. Tai ir daroma praktikoje - Kristus realiai aukojamas už mirusius, už invalidus, gaisrininkus, kad egzaminai gerai pasisektų ar kaimynas nustotų daržą trypęs. Variacijų daugybė.
Asmeniškai aš nesirysčiau būti Kristaus žudikų minioje arba dar kokiu būdu pakartoti tai.Bet čia jau skonio reikalas.
Biblija šitą teologiją paneigia laiške žydams.
"Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventyklą – tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad dabar pasirodytų už mus Dievo akivaizdoje.
Ir ne tam, kad pakartotinai aukotų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į Švenčiausiąją su svetimu krauju, –
tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo pasaulio sutvėrimo. Bet dabar Jis vieną kartą pasirodė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę.
Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas,
taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad pasiimtų daugelio nuodėmes, antrą kartą pasirodys be nuodėmės Jo laukiančiųjų išgelbėjimui.Hebrajams 9 skyrius.
ir
Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.
Kiekvienas kunigas diena iš dienos tarnauja ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali panaikinti nuodėmių.
O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje,
nuo tol laukdamas, kol Jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po Jo kojų.
Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. Hebrajams 10 skyrius
Išvados.
1.Kristaus auka yra vienintelė.
2.Ji negali būti pakartota jokiais būdais, "sudabartinta" ir t.t.
3. Kristus niekur neliepė dar kartą daryti to, ką Jis jau padarė.
4. Dar kartą "kartojama" Kristaus auka remiasi ne Kristaus mokymu ir neturi jokios reikšmės ir galios.
Pranešimai
8 komentarai:
Ko gi taip kudai yr komentaru po tokiais gerais apologetiskais straipsniais?Kai rasydavai apie gelytes,kluona,grybus ir suniukus,-susilaukdavai demesio is mamku,papku ir siaip plataus pagyvenusio moterisko kontingento.Uzklysdavo viena kitas drugnas tipas,kuriam vienodai apie ka rasai,taciau budavo sioks toks judejimas.O dabar tyla...ir itartina tyla.Mazne uzkabinai kokius tai gerai pasleptus atserpejusius katalikiskus dratus?Kol savo aplinkai giedi ekumenines apsiseilejusias kantickas,tol visiems patogu ir saugu,bo nekabini to,kas giliai kraujun isisunkes,-nacionalinis lietuviu pasididziavimas ir slapta viltis - rupintojelio klika.O gal as ir klystu,gal komentarai i darbus rudeninius pasinere ir kozna sekmadieni bent per marijos radija su Dievuliu pasiilsi.Amen.
Nu Ramaske, zmonės dabar atsargūs ir nemandagu būti nemandagiam:) Aš ir nesitikiu daug komentarų po tokiais straipsniais, nes ir teologiją reikia išmanyti ir Bibliją turi būti skaitęs. Čia jie rašomi irgi beje, ne dėl komentarų, bet daugiau ateičiai - kam nors vis tiek prisireiks.
per misias auka sudabartinama, o ne pakartojama. ji buvo atlikta viena karta. baznycia jos ir nekartoja, nereikia savaip ir patogiay traktuoti to kas parasyta
del komentaru... tiesiog tie, kieno nuomone sutampa, tai ir neturi ka pridurt, o tie, kurie mano kitaip, zino, kad nera prasmes gincytis. man tik nesmagu, kai neteisingai pateikiamas kataliku bazn. doktrinos
Velgi, Jurgita, tau reikia prie katekizmo pasedėt. Žodis "sudabartinama" išvis neturi jokios reikšmės, jei nereiškia to paties - pakartojama.
Tu sakai - nekartoja, tačiau tai žodžių kazuistika, tuo tarpu katalikybė tvirtina:"kartojama tai, kas vyko ant Kalvarijos".
Nieko nesakyčiau, per mišias argi ne pats Kristus aukojamas? Ar ne todėl mišios šventomis vadibnamos, argi ne Kristus dalinamas?
Todėl prie katekizmo pasėdėk ir pasižiūrėk, ką jis turi omenyje, ten žodžių ir prasmių daug, bet pasižiūrėk esmę - ant ko remiasi visas katalikybės centras -mišios?
Pasirinkimas paprastas - jei nekartojama auka, tai mišios tuščios, jei kartojama, tai tikros, tačiau tai jau satanizmo ritualas.
Auka ne kartojama, ji sudabartinama, t.y., mes dabar visa bendruomene, svenciame Kristaus prisikelima. Jis viena karta buvo paaukotas. Per Misias Kristus aukojasi, o ne mes ji aukojame. Mes aukojame savo prasymus, gyvenimus, duona ir vyna. Koncekracijos metu mistiniu budu jis perkeiciamas Kristaus Kunu ir Krauju. Ir kadangi istoriskai negyvenome kartu su Kristumi, tai Misiu metu mums ir reikalingas sudabartinimas. Nes tasyk Jis numire ir prisikele uz visus mus, kurie jau gyveno ir dar gyvens. Viena karta. Mes dabar tik sv. Dvasios pagalba, ta auka k artu su Prisikelimu galime svesti, nes negyvenom kartu. O kaip pameni sv. Dvasia buvo mums atsiusta po Prisikelimo, kad Kristaus buvima jaustume ir tada, kai jis nuzenge pas Teva.
Tai sita atsimenu dar gerai. :))
"Šv. Mišiose vyksta Paskutinės vakarienės minėjimas, kurio metu Bažnyčia aukoja tai, kas įvyko ant Kalvarijos kalno".
Klausyk, Jurgita, tu ne su manim, o su Katekizmu ginčykis:)
Atsakyk, kas įvyko ant Kalvarijos, ką bažnyčia aukoja?
Keista bet dažnas katalikas atsisako tikėti tuo, kuo jis tiki.
Rašai:"Per Misias Kristus aukojasi, o ne mes ji aukojame". Žodžiu patvirtini, nepaisant išvedžiojimų, kad Kristus vis dėlto aukojamas.
Gal galėtum pagrįsti Biblija, kur Jėzus žadėjo vis pasiaukoti už mano daržus?
Išvis tokia teologija neatlaiko jokio patikrinimo. Kaip Kristus gali aukotis, jei jis paaukojo vienintelę auką, o dabar sėdi Dievo dešinėje?
Niekaip.
Mano manymu, teologija, kuri nesiremia Šventuoju Raštu yra ne iš Dievo, o žmogaus sugalvota, o tokia bažnyčia nėra Dievo bažnyčia, tai žmogaus organizacija.
Pasižiūrėk, ar rasi Šventajame Rašte kur nors tokius dalykus, kuriuos tu teigi? Nerasi nei apie tai, kad Kristus pats aukojasi, nei kad jis "mistiniu būdu" perkeičiamas, nei apie tai, kad reikia švęsti prisikėlimą tokiu būdu, nei apie sudabartinimą. Viskas, ką rašai yra "iš oro" paimta. Ar tai yra tikėjimas?
Na, Linai, Tau atrodo, kad is oro, man atrodo, kad ne is oro, o malones keliu. Zodziu, neteiskim, ir nebusim teisiami. O del sv. Misiu, tai Vatikano II susirinkimo dokumentas ir Katekizmas labai aiskiai viska isdesto. Tyngiu perrasineti.
Jurgita, va čia ir esmė, kad dokumentai šiuo atveju tikri tiek, kiek atitinka Šventąjį Raštą, kadangi katalikai visiškai nežino jo, tai Vatikanas visais laikais iš jų virvelas ir pynė.
Aš tavęs prašiau iš Šventojo Rašto, o ne iš Vatikano dokumentų pasakyt. Kiek žmonių sutartų, kad yra ne taip, kaip sako Biblija, vis tiek jų nuomonė nebūtų užskaityta. Dievo žodis sako "Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų". atskleisti.
Daugelį žmonių pražudys ši sistema, nes žmonės lengvabūdiškai patys neieško, o pasitiki tariamai patikima bažnyčia.Jėzus sako apie tokių likimą Apreiškimo knygoj:"Žinau tavo darbus, jog esi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas!Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš savo burnos.
Tu gi sakai: ‘Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia’, – o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas".
Rašyti komentarą