antradienis, sausio 11, 2011

Laiškas duobkasiams

Kai duobkasiai
Padžiovė kastuvus,
Aš atsimerkiau.
Man malonu,
Kad galvojote,
Jog jau užpylėte
Su visa derama pagarba.
Bet dar nepralaimėjau -
Kiekviena smiltelė
Ant mano blakstienų
Yra pergalė -
Aš vis dar matau.
Jūs nežinojote, kad
Turiu šaknis
Kurios iškelia
Net ir per gruodą.
Štai štai štai
jau ir šviesa.

10 komentarų:

Olgerdas rašė...

Fainai parasei. Nezinau, ar skaitei mano siandienini irasa, jei ne- tai kazkaip idomiai... Nes vakar buvome kaip tik laidotuvese, tai visai i tema tavo eilerastukas... Nes dar savo mintimis esu vakardienoje...

Linas rašė...

Skaitau, Olgerdai pas tavy, paskaitau:)Bet cia parasiau anksciau tik siandien dar sakini pridejau. Ekleziastas sako:"Protingųjų širdis - laidotuvių namuose". Džiaugsmas yra jėga, o skausmas - gelmė, reikalingi abu.

Jurgita rašė...

Kai per daug gelmės, tai iš proto gali išeiti... :)
labai patiko eilėraštis, labai.

Linas rašė...

ačiū, Jurgita, kaip gyveni, ar vis dar gelmėje? Galiu parodyti ir kaip iki džiaugsmo nueiti, tai nepriklauso nuo aplinkybių.

Jurgita rašė...

aš greičiau chaose, nei gelmėje :) sudėtingas tas gyvenimas... vakar jau sakiau į negyvenamą salą važiuosiu :) džiaugsmą jau lyg buvau atradusi po rekolekcijų, bet susiduri su realybe, ir pats išsiderini.

Linas rašė...

išeitis yra, reikia ne važiuot į rekolekcijas(nors nelab žinau, kas tai yra, kiek suprantu kaip seminarai) o rekolekcijas pas save perkelt. Ir viskas. Tiesiog tada visada esi ten pasišvilpaudamas:)

Jurgita rašė...

...kad užtektų tik noro...

Linas rašė...

Ne, Jurgita, noro neužtenka, reikia Šventosios Dvasios. Biblija sako: "Kiekvienas, vedamas Dvasios yra Dievo vaikas". Va tada tai nei norų reikia, nei kažko kito, tada Dvasia veda, tik paskui tipenti reikia:)Ar jauti, kad esi Dievo vaikas?:)

Jurgita rašė...

Pasakyti tiesą? :) Taip, jaučiu :) tik nuo to netampa gyventi lengviau. Nors... nieks ir nesakė, kad turi būti lengva...:( Kai matai, kad artimas skaudina, kad klysta, kai tu taip nori, kad ir jis pažintų tai, ką tu pažįsti.. Patiko Tavo pasakojimas apie dukrelę. Gal nereikia bijoti prašyti?..

Linas rašė...

Ieškok trūkstamo elemento, būti ir gyventi tada turėtum lengviau. Nepasiduotum apatijai ir nebeplauktum pasroviui. Kai atrasi, eisi ir matysi ir pasieksi. O dėl artimo, tai pasakyta:"Kaip išgirs be kalbančio"? Kalbėk ir išgirs, jeigu nori:) Dievui nėra negalimų dalykų.